Sveiki,
Noriu nuoširdžiai padėkoti savo asmeniškai ir visos savo šeimos vardu, gerbiamam redaktoriui Ruslanui Baranauskui už palaikymą, supratimą.Netikėjau, kad Lietuvoje yra žurnalistų, kurie nesivaiko pigaus populiarumo, karjerą statydami ant žmogaus sugriuvusio gyvenimo.
Kuo didžiausios sėkmės Ruslanai ir visai Jūsų komandai.Išlikite populiarūs ir išdidūs gindami tiesą.
Pagarbiai Algimantas Liaudaitis.
Vakar ctl.lt redakcija gavo štai tokią padėką, respectą,palaikymą.Dirbtinio ažiotažo nesivaikome, įplaukų, honorarų už tai negauname.
Man malonu identifikuoti tiesą, stoti į sąžinės barikadų pusę.
Tiesa ir man teko pažeisti privatumo postulatus, tačiau laiku susigriebiau dėl galimų moralinių ieškinių.
Prasidėjus vadinamam pedofilijos skandalui pasienio Viešvilėje nepagalvodamas, kad facebook tai skaitys visi įsijaučiau į viešą Algimanto Liaudaičio gynimą, netgi tarpais emocingai reaguodamas todėl buvo patarimas stabdyti gazą dėl galimų ieškinių, teisminių procesų, viską ištrinti.
Suvimdė 1rajoninio pilko ir nuobodaus laikraštėlio žurnalisto atviras šališkumas puolant Liaudaitį, kolektyvas vaikų globos namuose visai pabiro kaip vadinamos Grigo bitės ir man tiesiog nesuprantama buvo sėdėti vakare, budėti, vienpusiškai brautis į patalpas neišklausant ir kitos pozicijos kas yra beje žurnalisto priederme, todėl apie tai viešai išsakiau, užtat Panemunės pilyje nuo šio paparacio vos negavau trumpo į dantis, pavadintas plieniniu atletu, o Liaudaitis tiek prisidirbęs, kad tūps už grotų.
Verdiktas dar net neprasidėjus procesui, negi teisėjai bylą iš anksto susiuvo siūlais ir atsakymu?
Deja vaikai man papasakojo ir kitą istorijos pusę, buvo insinuacijų dėl galimo perversmo, itin saldi, pelninga buvo direktoriaus kėdė, nemaži pinigai už vaikus pagal projektus.
Krepšininkai, kurie galėjo rajone tornadu visus šluoti ignoravo mano treniruotes, dar nusivaipė, apkalbėjo ir aš nutariau, kad savanorystė ir mano veltui metami pinigai važinėjimams avanso neduos, o dar palauksim ir sužinosim kas bus su Algimantu Liaudaičiu.
Kas kompensavo jam vaistus, sveikatą, parašė palaikymo laišką?
Tikrą veidą parodė ir drebickių kolektyvas.
Apskritai pagal profesiją daug kur teko lankytis, kalbėtis, bet didesnių chamų kaip Viešvilė nemačiau ir keisčiausia, kad tai perspėjo ir pats direktorius, kad tą tu su degradavusia mase pasieksi.
Jis buvo teisus…Šiaudinės sielos žmogus ir mirs ledu būdamas, jam tas pats kito skausmas ir likimas.
