„Studentė po sesijos pasijuto blogai: prasidėjus atostogoms, merginą pykino, pilvo dešinės pusės apatinėje dalyje pasireiškė skausmas, vargino žarnyno spazmai, karščiavimas. Apsilankius pas šeimos gydytoją, jai buvo atliktas bendrasis kraujo tyrimas, tačiau rezultatai nepaaiškino pacientės būklės. Ieškodama pagalbos, mergina kreipėsi į mūsų įstaigą, – pasakoja medicininių tyrimų laboratorijos „Invitro Diagnostika“ direktorė Daiva Kazlauskienė. – Vizito metu, mergina slaugytojai prasitarė, jog dažniausiai maitinasi termiškai neapdorotu maistu, ypač mėgsta vaisius ir daržoves.“
Pagal išsakytus pacientės nusiskundimus, medicinos centre buvo nuspręsta atlikti išsamesnius kraujo tyrimus. Atlikus tyrimus, pasitvirtino jersiniozės diagnozė. „Jersinijos bakterija – liaudiškai vadinama „šaldytuvo“ bakterija – išlieka gyvybinga prie 2-8°C temperatūros apie 5-8 metus, – aiškina D. Kazlauskienė. – Jersiniozės nešiotojai paprastai yra graužikai, kurie užkrečia daržoves ar vaisius, laikomus sandėliuose. Pavojus atsiranda tuomet, kai bakterijomis užkrėstas maistas valgomas neapdorotas aukštoje temperatūroje. Deja, bet pastaruoju metu jersiniozės atvejų daugėja“.
Specifiniai tyrimai padeda išaiškinti organizmo būklę
Aprašyta istorija patvirtina, jog rutininiais sveikatos būklės tyrimais ne visuomet galima nustatyti susirgimo priežastį, numatyti ar diagnozuoti ligą. Todėl net ir nejaučiant negalavimų, profilaktinė išsami laboratorinė viso organizmo patikra yra naudinga kiekvienam gyventojui.
Medicininių tyrimų laboratorijos „Baltic Medics“ direktorė Saulė Bieliauskienė teigia, jog išsamus laboratorinis kraujo tyrimas, atspindintis visų organų veiklą, yra svarbus norint anksti diagnozuoti ligas, išvengti jų progresavimo ar pradėti savalaikį gydymą.
„Bendrasis kraujo tyrimas yra rutininis, jis parodo, ar žmogus neserga mažakraujyste, kraujo liga, ar nėra infekcijos. Radus jame pakitimus, reikalingi išsamesni biocheminiai kraujo tyrimai. Pastarieji – kartu su imunologiniais – naudojami siekiant išsiaiškinti visų kitų susirgimų priežastis“, – patikslina specialistė.
Pasak Riešės šeimos klinikos šeimos gydytojos Jūratės Andriuškevičienės, išsamių laboratorinių tyrimų dėka sužinomas tikslus kraują sudarančių ląstelių kiekis, identifikuojamos sunkesnės virusinės, bakterinės ar lėtinės kraujo ligos.
Esant rizikos veiksniams reikia tirtis dažniau
Pasiteiravus, kokia turėtų būti optimali sveikatos patikra eiliniam gyventojui, J. Andriuškevičienė komentuoja, jog pacientui, neturinčiam jokių sveikatos problemų ar skundų, profilaktiškai tikrintis sveikatą reikėtų kartą per dvejus metus: „Tokiais atvejais išmatuojamas paciento ūgis, svoris, arterinis kraujospūdis, regėjimo atstumas. Taip pat atliekami instrumentiniai bei laboratoriniai tyrimai: elektrokardiograma, bendrasis kraujo ir šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgeno tyrimas. Priklausomai nuo paciento amžiaus ir lyties, rekomenduojamųjų tyrimų sąrašas plečiasi. Pavyzdžiui, moterims svarbu atlikti gimdos kaklelio ir krūtų patikrą, vyrams – priešinės liaukos tyrimą. Žarnyno profilaktinė patikra rekomenduotina tiek vyrams, tiek moterims“.
Savo ruožtu S. Bieliauskienė teigia, jog bendrąjį kraujo tyrimą sveikam žmogui reikia atlikti kartą per metus, o kompleksinius, visų organų veiklą atspindinčius, tyrimus naudinga atlikti kas kelis metus. „Vyrai virš 50 metų periodiškai turėtų atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą, – sako S. Bieliauskienė. – Jeigu yra rizikos veiksnių (vėžiniai susirgimai giminių tarpe, žalingi įpročiai, ilgalaikis kontraceptikų vartojimas), tikslinga darytis ir vėžio žymenų (virškinamojo trakto, kasos, kepenų, moterims – krūties, kiaušidžių) tyrimus.“
„Baltic Medics“ laboratorijos direktorė išskiria, jog esant specifiniams nusiskundimams, lėtinėms ligoms ar vartojant tam tikrus vaistus, pacientams kraujo tyrimai atliekami dažniau. O senyvo amžiaus asmenys sveikatą turėtų tikrintis bent kartą per pusę metų.
Svarbu nustatyti maistinių medžiagų trūkumą
Spėjama, jog Lietuvoje apytiksliai 80 procentų gyventojų trūksta vitamino D. Kaip teigia šeimos gydytoja J. Andriuškevičienė, gyvenant šaltesnio klimato zonoje, dėl nepakankamo saulės kiekio žmonėms dažnai pasireiškia vit. D stoka, kurią lydi dirglumo, miego sutrikimų ar padidėjusio nervinės sistemos jautrumo simptomai.
Negana to, šiuolaikinis gyvenimo tempas, netaisyklinga mityba ar per menkas fizinis aktyvumas sąlygoja ir kitų maistinių medžiagų trūkumą organizme, kuris gali progresuoti ir į rimtesnius susirgimus.
„Dažniausiai pasitaikančios patologijos esant nepilnavertei mitybai – geležies stokos ir vitamino B12 stokos sukeliamos anemijos (mažakraujystės). Esant šioms būklėms, sumažėja darbingumas, pasireiškia nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, jaučiamas oro trūkumas, pacientui krenta svoris, išblykšta oda ir gleivinės, jis gali nualpti. Vit. B12 stokos anemijai taip pat būdingas liežuvio deginimo pojūtis, nervų sistemos pakitimai (lietimo, vibracijos pojūčių susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimai, raumenų silpnumas, prasčiau skiriamos spalvos ir kt.)“, – pasak S. Bieliauskienės, ši problema itin būdinga besilaikantiems griežtos dietos, nevalgantiems gyvūninės kilmės produktų. Taip pat šių medžiagų stoka pasireiškia sergantiems skrandžio ligomis, senyviems žmonėms dėl sutrikusio organizmo medžiagų pasisavinimo esant virškinamojo trakto atrofijai. Tokiems gyventojams specialistė rekomenduoja atlikti išsamų kraujo tyrimą kartą ar du per metus.
Atliekant biocheminį tyrimą, S. Bieliauskienės teigimu, žmonėms neretai nustatomas ir vit. A bei mineralinių medžiagų trūkumas kraujyje: „Esant vit. A stygiui, išsausėja ir trūkinėja oda, slenka plaukai. Trūkstant kalcio – slenka, lūžinėja plaukai ir nagai, gali pasireikšti raumenų spazmai. O nervų sistemos sutrikimai, padidėjęs dirglumas ir depresijos simptomai byloja apie magnio trūkumą“. Ji taip pat papildo, jog silpnumas, negalėjimas susikaupti, burnos džiūvimas ir sumažėjęs fizinis bei protinis pajėgumas gali signalizuoti apie gliukozės stygių kraujyje.
O štai gydytoja J. Andriuškevičienė įspėja, jog dažniausiai kalcio trūksta vaikams bei vyresnio amžiaus moterims: dėl jo stokos vaikams vėluoja dantų dygimas, atsiranda kaulų augimo skausmai; moterims kalcio trūkumas didina kaulų retėjimo riziką, ypač – pomenopauziniu laikotarpiu.
Per mažai rūpinamasi sveikata
Ir nors savalaikė profilaktinė sveikatos patikra gali padėti išvengti ligų ar sustabdyti jų plitimą, S. Bieliauskienės nuomone, statistiškai Lietuvos gyventojai nelinkę periodišikai atlikti reikalingus sveikatos tyrimus. Ši tendencija, anot specialistės, ypač pastebima darbingo amžiaus vyrų tarpe, taip pat tarp senyvo amžiaus asmenų, kuriuos neretai riboja ekonominės priežastys.
Andriuškevičienė teigia, jog rečiau į gydymo įstaigas kreipiasi jauni žmonės: „Dažnai neturėdami jokių skundų, gyventojai tikrinasi sveikatą tik laikydami teises ar norėdami įsidarbinti. Taip pat rečiau tikrintis sveikatą linkę vyrai – tai pastebima visose amžiaus grupėse“.
Problema, pasak medikės, yra ta, jog dalis sveikatos sutrikimų pastebimi tik vėlesnėse ligos stadijose, o kartais patologija pasireiškia be simptomų. Dėl šios priežasties nemažai pacientų pas medikus apsilanko per vėlai. „Todėl ypač svarbu bent kartą per keletą metų atlikti išsamius laboratorinius tyrimus ir kruopščiau pasitikrinti visų organų būklę“, – reziumuoja šeimos gydytoja.
Efektyviausia ligų prevencija – sveikas gyvenimo būdas
Akivaizdu, jog siekiant pilnavertiškai rūpintis sveikata, vien profilaktinės medicininės sveikatos patikros neužtenka. Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis sveika mityba, optimaliu fiziniu aktyvumu, tinkamu darbo ir poilsio režimu, vengti streso.
„Norint užtikrinti vidinę organizmo pusiausvyrą, reikia maitintis reguliariai, nepersivalgyti. Derėtų vengti produktų su pridėtiniu cukrumu, bent kelis kartus per dieną valgyti vaisius ir daržoves, – pataria gydytoja J. Andriuškevičienė. – Sveikai organizmo medžiagų apykaitai svarbus ir pastovus judėjimas: galima rinktis ir mažesnio intensyvumo fizinį krūvį, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą. Taip pat svarbu gerti pakankamą kiekį vandens, – visi mūsų organizmo procesai vyksta vandenyje, todėl jis yra neatsiejamas nuo kasdienio raciono“.
Bieliauskienė antrina, jog žmogaus sveikatai visavertė ir taisyklinga mityba yra labai svarbi: „Į kasdienį racioną reikėtų įtraukti daug daržovių, vengti greitai pasisavinamų cukrų, riebalų, didelio druskos kiekio, gazuotų ir saldintų gėrimų. Kasdien būtina vartoti daug skysčių, valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis. Tačiau nereikėtų pašalinti jokių organizmui būtinų produktų iš mitybos raciono – svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą“.
