Su tokiu prašymu Nesaras neseniai kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. Jaunas vaikinas prašo Lietuvos valdžios suteikti jam galimybę, esant ekstremalioms sąlygoms, būti perkeltam į Lietuvą kartu su ten esančiais vertėjais, kad čia galėtų pateikti prašymą gauti prieglobstį.

Persekiojamas nuo vaikystės

„Vakaro žinios” jau rašė apie jauną fotografą, žurnalistikos paskutinio kurso studentą Nesarą Ahmedą Azherą iš Afganistano. Šiuo metu jis ne tik studijuoja, bet ir dirba vietiniame „Subh_Kabul” laikraštyje. Nesaras buvo vienas iš liudininkų, kai Kabulo universitete buvo įvykdytas sprogimas, per kurį žuvo mažiausiai šeši žmonės ir dar mažiausiai 27 buvo sužeisti. Apie tai ir panašius išpuolius Nesaras visuomenę informuoja vietiniame laikraštyje. Taip pat informacija pasidalindavo ir su „Vakaro žinių” žurnalistais. Tačiau dabar dėl tokios veiklos jauno vyro gyvybei gresia pavojus.

Dar labiau jaunas vyras baiminasi dėl motinos, nes jau kurį laiką nežino, kur ji yra. Su ja taip pat gali būti susidorota. „Esu kilęs iš Afganistano provincijos, kur dėl nuolatinės grėsmės mano šeimai bei represijų buvom priversti palikti gimtus namus. Tuomet tebuvau ketverių”, – pasakoja Nesaras. Afganistane vis dar nėra labai įprasta, kad moterys galėtų laisvai dirbti. O Nesaro mama nedideliame miestelyje buvo vienintelė, dirbusi administracinį darbą. Ji buvo savo regiono moterų reikalų įgaliotinė. Dėl to Nesaro šeima buvo nuolat persekiojama, o kai Nesarui buvo vos keleri metukai, į jų namus buvo įmesta granata, kuri sprogo gretimame kambaryje, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo, Nesaras ir jo mama liko gyvi.

Bijo nesulaukti rytojaus

Šiuo metu Nesarą kankina nuolatinė baimė. Jis jau patyrė ne vieną pasikėsinimą į jo gyvybę. Pirmąjį kartą į jį buvo šauta. Tą kartą kulkos jaunam vyrui išvengti pavyko, tačiau jam nerimą kelia nuolat gaunamos grasinančios žinutės. „Nuolat gaunu žinutes, kuriose rašoma, kad Talibanas nepaliks tokių žmonių, kaip aš, gyvų. Kad naujas prezidentas bus Hamdolahas Mohebas, todėl man geriau pačiam palikti šalį. Tai rašoma be jokių užuolankų ir po pirmo pasikėsinimo į mano gyvybę – šiais žodžiais visiškai tikiu. Tai rimta. Talibano šnipai nori mane pačiupti, nes dirbu žiniasklaidoje ir esu žinomas dėl savo veiklos. Ne kartą informavau visuomenę apie Afganistane vykdomus teroristinius išpuolius, bombų sprogimus”, – „Vakaro žinioms” sakė Nesaras, pasidalinęs nuotrauka, kurioje jo rankoje – jam skirta kulka.

Pastarosios dienos, kai talibai uždarė įvažiavimus į Kabulo oro uostą, Nesarui ypač sudėtingos. Po to, kai ketvirtadienį Kabulo centre vyko susišaudymai, Nesaras neslepia, kad jo galvoje – pačios blogiausios mintys. „Ima atrodyti, jog tai yra pabaiga. Nebežinau, ar galėsiu ilgai tą pakelti. Šie sudėtingi metai nedavė nieko gero, ir vėl buvome apgauti. Visada maniau, kad žmogus – gera būtybė, tačiau dabar imu tuo abejoti. Man atrodo, kad pasaulis yra tamsus. Ta tamsa yra nepakeliama”, – išgyvenimais dalijasi Nesaras.

Kreipėsi į A.Bilotaitę ir A.Anušauską

Ieškodamas būdų palikti šalį, jaunas vyras nusprendė prašyti Lietuvos pagalbos. Laiške vidaus reikalų ministrei A.Bilotaitei jaunas vyras pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus: paso kopiją, diplomo kopiją. „Prašau Jūsų, gerbiama ministre Agne Bilotaite, pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą išduoti man leidimą įvažiuoti į Lietuvą, esant ekstremalioms koronaviruso sąlygoms, kad galėčiau Jūsų šalyje prašyti prieglobsčio, nes gimtojoje šalyje – Afganistane – man grasina Talibano ir kitos ginkluotos grupės. Visas man kylančias grėsmes galiu įrodyti dokumentais, kurie jau yra nusiųsti Jūsų vadovaujamai ministerijai, o prireikus, galiu juos pateikti pakartotinai”, – rašoma ministrei skirtame afganistaniečio laiške, kurį turi ir „Vakaro žinios”. Kreipimesi vyras nurodo, kad dėl prieglobsčio jau yra kreipęsis į Migracijos departamentą, tačiau iš ten sužinojo, jog tam reikia jau būti atvykusiam į Lietuvą. „Tačiau dabartinėje situacijoje yra vienintelė galimybė man pasiekti Lietuvos teritoriją – tai Jūsų išduotas leidimas”, – rašo Nesaras. Afganistanietis turi omenyje, jog Vyriausybės nutarime dėl ekstremalios situacijos paskelbimo šalyje yra numatyta, jog į Lietuvą užsieniečiai gali patekti atskiru ministro leidimu. Tokį ir tikisi gauti Nesaras.

Su tokiu pačiu prašymu Nesaras parašė laišką ir krašto apsaugos ministrui. Jis tikisi, jog Lietuvos Vyriausybė galės leisti jam pasiekti Lietuvą kartu su iš Afganistano perkeliamais vertėjais. Jaunas žurnalistas sako, kad tai vienintelė jo viltis. Jis baiminasi, kad „ilgi biurokratiniai koridoriai” nepablogintų situacijos.

Ministerijos padėti neskuba

„Vakaro žinios” kreipėsi tiek į Vidaus reikalų ministeriją, tiek į Krašto apsaugos ministeriją su klausimais, ar ministrus pasiekė jauno žurnalisto laiškas ir ar bus ieškoma galimybės suteikti šiam žmogui leidimą pasiekti Lietuvą. Nors Nesaro laiške aiškiai sakoma, kad jis prašo ne prieglobsčio, o ministro leidimo atvykti į Lietuvą, štai A.Bilotaitės vadovaujama ministerija arba apsimetė, kad nesuprato, kas parašyta laiške, arba jo nė neskaitė. „Prieglobsčio suteikimas yra ne ministrės kompetencijoje, nes ne vidaus reikalų ministrė sprendžia, kam suteikti prieglobstį. Kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį yra svarstomas individualiai Migracijos departamento”, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme žiniasklaidai.

Iš Krašto apsaugos ministerijos gautas atsakymas nurodo, kad į tokius laiškus ministerija visai nekreipia dėmesio. „Dėl konkretaus prašymo dabar negalėčiau atsakyti, ministerija jų gauna įvairių, tačiau, Vyriausybės sprendimu, dabar rūpinamės vertėjų, padėjusių Lietuvos kariuomenei, evakuacija”, – „Vakaro žinioms” sakė ministerijos atstovė Liepa Rimkevičienė.

Nesaras sako girdintis, kaip ES valstybės žada padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, bet bijo, kad realios pagalbos gali ir nesulaukti. „Galiu tik laukti ir tikėtis, kad nebus per vėlu. Kiekviena diena man gali būti paskutinė. Nenoriu nieko kito, tik pasijusti saugus”, – „Vakaro žinioms” sakė Nesaras.

Informacija

Kol Nesaras laukia pagalbos rankos iš Lietuvos, ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad du Lietuvos piliečiai išvyko iš Afganistano ir pasiekė saugias valstybes po to, kai valdžią Afganistane perėmė Talibanas.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos piliečiai sėkmingai išvyko iš Afganistano ir šiuo metu yra saugiose valstybėse. Dėkoju Vokietijos, Kazachstano ir Kirgizijos diplomatinėms ir kitoms tarnyboms, padėjusioms užtikrinti jų evakuaciją. Užsienio reikalų ministerija nuolat palaikė ryšį su šiais dviem lietuviais, ieškodama sprendimo tokioje sudėtingoje situacijoje”, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Beje, apie pagalbą kitiems ministras nedaugžodžiauja. Po dalyvavimo šią savaitę neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje nuotoliniu būdu, G.Landsbergis sakė, kad Bendrijos sienos svarbiau nei pagalba žmonėms. „Viena vertus, turime aktyviai padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, kita vertus, turime ryžtingai saugoti savo išorės sienas, kai neteisėta migracija yra naudojama kaip politinis ginklas prieš vertybinę ES vykdomą užsienio politiką. Turime būti pasiruošę atremti tokias hibridines atakas”, – pabrėžė G.Landsbergis.

Taip pat užsienio reikalų ministro nuomone, Lietuva solidarizuodamasi ir koordinuodama veiksmus su partneriais, yra pasirengusi priimti afganistaniečių vertėjus ir jų šeimų narius. Būtent kartu su vertėjais Nesaras ir prašo būti perkeltas į Lietuvą.

G.Landsbergis taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad Afganistanas vėl netaptų teroristinių organizacijų prieglobsčiu, taip iš naujo sukeldamas terorizmo grėsmes. Svarbu siųsti aiškią žinią Talibanui, kad, jei bus pažeidinėjamos žmogaus, ypač moterų ir mergaičių, teisės, persekiojami žurnalistai, tarptautinė bendruomenė privalės imtis visų priemonių izoliuoti režimą ir užtikrinti atsakomybę už grubius žmogaus teisių pažeidimus.

Kol Europa tik svarsto apie pagalbą, Afganistane nesaugu tampa ne tik vietiniams žurnalistams. Ketvirtadienį Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle” pranešė, kad Talibano kovotojai Afganistane nušovė DW žurnalisto giminaitį, ieškodami jo paties. Kovotojai ieškojo žurnalisto, kuris dabar dirba Vokietijoje, eidami iš namo į namą.

Pranešama, kad dar vienas giminaitis buvo sunkiai sužeistas, kiti sugebėjo pabėgti. Daugiau detalių apie incidentą nebuvo pateikta. DW generalinis direktorius Peteris Limbourgas pasmerkė nužudymą, kuris, jo teigimu, parodė, koks pavojus gresia žiniasklaidos darbuotojams ir jų šeimoms Afganistane.

Tuo metu NATO skelbia, kad Talibanui užėmus Afganistano sostinę, iš Kabulo oro uosto evakuota daugiau kaip 18 tūkst. žmonių. Tačiau prie oro uosto toliau būriuojasi minios žmonių, siekiančių kuo skubiau palikti šalį, teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas.

2009 m. balandžio 16 dieną tuometis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė stojimo į ES sutartį. Sutarties apimtis – 5000 puslapių.

2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas. Taigi, per 25 dienas kiekvienas referendumo dalyvis privalėjo įdėmiai perskaityti sudėtingą 5000 puslapių sutarties tekstą, t.y. kasdien po 200 puslapių!

Su 5000 puslapių sutarties tekstu referendumo dalyviai galėjo susipažinti 12-oje Europos informacijos centrų, o taip pat 60-ies savivaldybių, daugiausia, centrinėse bibliotekose.

Biudžeto tarnautojai, mokslo žmonės, politikai, politologai, apžvalgininkai, studentai, atsitraukę nuo darbų ir mokslo įstengė kasdien išnagrinėti, perskaityti po 200 sutarties puslapių, kai provincijose, kaimuose jau kleketavo didysis pavasario darbymetis.

Dviejų dienų referendume, gausiai pamaloninti aliejaus buteliais, kvietinių miltų ir skalbimo pakais, dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. ES stojimo sutarčiai pritarė 91,87 proc. atėjusių balsuoti.

Referendumo biuleteniuose buvo įrašytas vienintelis raginimas: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje.“

Seimas sutartį ratifikavo 2003 m. rugsėjo 16 dieną. ES sutartį savo nutarimais patvirtino Seimas ir Vyriausybė. Referendumas sutarčiai pritarė, bet negali sakyti, kad savo sprendimu, nutarimu patvirtino.

Įdomiai apie ES sutarties „ceremoniją“ pasisakė įžvalgus šiaulietis finansininkas Egidijus Sinkevičius, pridėjęs kas parašyta: „nėra žinių, kiek piliečių, dėję parašus, sutartį pamatė tik referendumo metu.“

2018-2019 metų ES institucijų apklausose lietuviai įvardijami kaip didžiausi ES patriotai.

Savivaldos rinkimų paradoksai

Kliaunamės ne politologiniais išvedžiojimais, o gryna aritmetika.

Socialdemokratai 2019 m. savivaldos rinkimuose prarado 45 tūkst. rinkėjų balsų (2015 m. buvo gavę 201 tūkst., 2019 m. – 156 tūkst.).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 131 tūkst. rinkėjų balsų, arba 55 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais.

Socialdemokratai 2019 metų rinkimuose neteko 85 mandatų (2015 m. – 359 vietos tarybose, 2019 m. – 274 vietos).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 83 mandatais daugiau nei turėjo 2015 m. (2015 m. – 140 mandatų, 2019 m. – 223 mandatai).

Rinkimuose socialdemokratai neteko vieno mero posto – turėjo 16, 2019 m. – 15.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2015 m. turėjo 4 merus, po 2019 m. rinkimų – 6.

Kaip pasiskirstė mandatai didžiuosiuose penkiuose miestuose.

Socialdemokratai: Vilniaus mieste mandatų – 0, Kaune – 0, Klaipėdoje – 0, Panevėžio m. taryboje – 2, Šiaulių m. taryboje – 2.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Klaipėdoje – 7, Panevėžyje – 3, Šiauliuose – 3, Vilniuje – 3. Kaune „valstiečiai“ rėmė Visvaldo Matijošaičio komitetą.

Pažymėtina, kad į sostinės savivaldybės tarybą nebuvo išrinktas socialdemokratų lyderis G.Paluckas, iki rinkimų buvęs Vilniaus vicemeru!

Iš tikrųjų savivaldos rinkimus laimėjo ne partijos, o visuomeniniai komitetai: savivaldybių tarybose iškovojo 317 vietų ir 12 merų postų!

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai plūduriavo 2015 m. lygmeniu – 2015 m. turėjo 11 mero postų, 2019 m. – 11 ir išliko. 2015 m. tarybose turėjo 253 vietas, 2019 m. – 274 vietas.

Ir socialdemokratai, ir konservatoriai išsilaikė tik dėl ankstesnių metų įdirbio.

Vertinimai

Aštuoni politologai, su profesore Novagrockiene priešakyje: jų įsitikinimu, savivaldos rinkimuose prasčiausiai pasirodė „valstiečiai“, mat už TS-LKD balsavo 16,05 proc. rinkėjų, socialdemokratus – 13,04 proc., o už „valstiečius“ tik 11,16 proc.!

Ak, ponia profesore, savivaldos rinkimuose pergalę užtikrina ne procentai, o laimėtos naujos tarybos narių ir merų vietos. Čia, profesore, kaip futbolo rungtynėse: skaičiuojami įmušti nauji įvarčiai, o ne parduotų bilietų skaičius. Tik Seimo rinkimuose yra svarbiausia surinktų balsų skaičius.

Europarlamento rinkimų paradoksai

Socialdemokratai Europarlamento rinkimuose laimėjo du mandatus, bet prarado eurokomisaro postą. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo du mandatus ir svarbų eurokomisaro postą.

Socialdemorkatė Vilija Blinkevičiūtė socialdemorkatų pasiekimą įvertino „kaip puikų.“

Dvaro politologai ir apžvalgininkai pažymėjo, kad geriausiai pasirodė TS-LKD – laimėjo tris europarlamentaro mandatus.

Sulyginame: kas svarbiau – du „valstiečių“ europarlamentarų mandatai ir vienas svarbiausių ES komisarų postas ar TS-LKD trys eiliniai europarlamentarų postai? Galima skelbti bent lygiąsias.

Prezidento rinkimų paradoksai

Pagal politologus, apžvalgininkus, „Baltijos tyrimai“ apklausas prezidento rinkimus turėjo laimėti nuoširdžioji Ingrida Šimonytė. Ji subūrė didelį palaikytojų būrį ir gavo didžiausius finansus. Po pirmojo rinkimų turo konkurentas Gitanas Nausėda pastebimai ėmė atsilikti…

I. Šimonytė 200 tūkst. egzempliorių tiražu tautoje išplatino padėkos laišką: „Mieli Lietuvos žmonės: tariu nuoširdų ačiū!“ Be kita ko laiške pretendentė rašė: „Sulaukusi Jūsų pasitikėjimo, per ateinančių penkerių metų kadenciją sieksiu visiems teisingesnės Lietuvos, kurioje nebūtų užmirštų žmonių, o tėvai turėtų viltį, kad jų vaikai gyvens geriau.“ Padėkos raštas rodė, kad Ingrida jau gyveno prezidentės ateitimi…

Laiške išspausdinti entuziastų ir palaikytojų agitaciniai žodžiai:

Nomeda Marčėnaitė, TV laidų vedėja: „Man atrodo, kad Ingrida yra tikra lietuvė: dora, sąžininga ir viską daranti vardan TOS, Lietuvos.“

Algirdas Kaušpėdas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių: „Mes, bičiuliai, ilgai laukėme vilties, žmonių ir laisvės prezidento. Dabar mes turime tokį kandidatą. Tai – Ingrida.“

Petras Auštrevičius, europarlamentaras: „Už Ingridą, nes ji yra lyderė ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje.“

Giedrius Savickas, aktorius, TV laidų vedėjas: „Ingrida nesako to, ką mes norime išgirsti. Ji nežada mums to, ko negali padaryti.“

Jonas Algirdas Kronkaitis, atsargos generolas majoras, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Už Ingridą, nes ji neišduos to, dėl ko taip ilgai kovojome.“

Prof. dr. Algirdas Bumblauskas, istorikas: „Kokio reikia Lietuvai prezidento? Reikia labai originaliai ir kūrybiškai mąstančio žmogaus. Ingrida yra tokia.“

Kristina Kazlauskaitė, kino ir teatro aktorė: „Ingrida – iš tų žmonių, kurie turi nuoširdų ir tikrą santykį su tuo, su kuriuo kalba.“

Aidas Giniotis, aktorius režisierius: „Už Ingridą, nes ji nori kurti ir dirbti Lietuvai.“

Linas Kunigėlis, sporto komentatorius: „Už Ingridą, nes ji prisiima atsakomybę.“

Justas Džiugelis, Seimo narys: „Už Ingridą, nes tai geriausia, kas dabar gali nutikti Lietuvai.“

Martynas Starkus, TV laidų vedėjas: „Už Ingridą, nes matau ją dirbančią valstybei.“

Prof. Liudas Mažylis, Lietuvos mokslininkas: „Už Ingridą, nes ji yra universalus, daugelio gebėjimų žmogus.“

Po pirmojo rinkimų turo I.Šimonytė nuoširdžiai džiaugėsi, šoko ir dainavo televizijos ekranuose… Laimingesnio žmogaus Lietuva neturėjo.

G.Nausėda keliavo po miestus, miestelius, bažnyčias, gyvenvietes, sodybas – viešėjo šeimose…

Kas įvyko II rinkimų ture? Lemiamu momentu „mieli tautiečiai“ urmu pasirinko G.Nausėdą(!), Ingridą palikdami toli už posūkio. Rinkėjai ir 2016-siais Seimo rinkimuose suteikė viltį konservatoriams: tie išsipustė, išsipuošė, prisipynė pergalės vainikų, o antrajame rinkimų ture – tauta juos paliko už posūkio, 2019-ųjų prezidento rinkimuose tauta vėl žaidė kaip katė su pele, 2020 m. Seimo rinkimuose pažais ir lemiamu momentu… Unikali tauta: niekas nežino, kas iš tikrųjų verda jos gelmėse.

Apklausų paradoksai

„Baltijos tyrimai“ žinių agentūros ELTA užsakymu paskelbė sensacingus apklausų duomenis: „valstiečius“ lenkia ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratai, ir net Darbo partija! „Valstiečiai“ nukrito į 4 vietą! Tokiu būdu „Baltijos tyrimų“ vadovė ponia Ališauskienė dvaro politologams ir patarnautojams davė ženklą: pulti!

Ir tie puolė: „valstiečiai“, prieš 2020 metų Seimo rinkimus prisipirkite žvakių(!), užsisakykite visose bažnyčiose mišias, Karbauskiui – kaput, Širinskienei – laikas grįžti „kaiman daržų ravėti“, partinis žiogelis politikos pievoje nuo vienos partijos ant kitos šokinėjantis, iš partijos vado ir Seimo pirmininko pareigų išmestas Žemaitaitis klyktelėjo: „greit „valstiečiai“ sutilps vienoje lifto kabinoje.“

Ir bene naujausi, kur kas rimtesnės, solidesnės „Vilmorus“ agentūros apklausų rezultatai: „valstiečiai“ išliks antroje, po konservatorių, vietoje! Ponios Ališauskienės apklausos ūmai išleido orą!

Choras pritilo, Žemaitaitis suraukė antakius, o… politologė pridūrė: „Vis vien „valstiečių“ reitingai mažesni nei anksčiau.“

Liko tik pusė

Pirmieji, pamatę kitų metų valstybės biudžeto projektą, už galvų griebėsi Lietuvos pedagogai, o Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga netgi buvo paskelbusi, kad dėl to lapkričio pabaigoje rengs neterminuotą streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

„Kai pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiems susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, – paaiškino E.Milešinas.

Tačiau tai nebus vienintelis galvos skausmas Vyriausybei bei Seimui. Dar kone dvigubai didesnė suma buvo žadėta medicinos darbuotojų algų didinimui nuo kitų metų liepos (apie 100 mln. eurų), o biudžete tam nėra nė eilutės, ugniagesiai guodžiasi, kad jiems numatyta 17,2 proc. mažiau nei reikia būtiniausioms reikmėms, skundžiasi policininkai ir kiti pareigūnai.

Vyriausybės mundurą bando plauti Seimas

Vyriausybės pažadų nevykdymą bando užglaistyti Seimas. Pavyzdžiui, Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo 100 mln. eurų skirti medicinos darbuotojų algoms didinti (tiesa, jie būtų numatyti ne valstybės, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, tačiau tai vis tiek mūsų visų pinigai, tik kita valstybės kišenė).

Švietimo ir mokslo komiteto nariai jau pateikė pasiūlymų didinti finansavimą švietimui. Jei jiems visiems pritartų Vyriausybė, finansavimas būtų net didesnis nei numatyta susitarime. Tačiau tik jeigu pritartų, o kol kas net švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta: finansavimas turbūt bus didesnis, nei numatyta biudžeto projekte, tačiau nebus toks, koks numatytas susitarime.

Gesins nebe visus gaisrus

Bet kol kas tiek medikai, tiek mokytojai yra kiek nuraminti Seimo iniciatyvų ir tikisi, kad Vyriausybė bus perkalbėta. O štai ugniagesiai kol kas nemato jokių prošvaisčių.

„Kitų metų biudžete numatyta 17,2 proc. mažiau nei yra poreikis. Todėl teks kirpti finansavimą įrangai įsigyti, atlyginimams. Nuo kitų metų didėja minimali alga bei bazinis dydis, todėl trūkumas bus dar didesnis. Tačiau, priešingai nei mokytojai, mes streikuoti nelabai galime, nes kuo dėtas koks nors žmogelis, jei užsidegs jo namas, o ugniagesiai streikuos? Tačiau kitais metais veikiausiai teks važiuoti tik į atsirinktus gaisrus. Pavyzdžiui, nevykti gesinti lauko virtuvės, jei negresia pavojus žmonių gyvybėms.

Aš nesuprantu vieno dalyko. Štai kariuomenei ginkluotę perka, nors karo nėra. Bet jis kada nors gal bus. O ugniagesiams įrangos nereikia?

Ironiškai galiu pasakyti: galime būti ramūs, kad Seimas bent jau savo rūmuose kitąmet įsitaisys oro kondicionierius (Seimo valdyba iš kitų metų biudžeto tam papildomai prašo 306 tūkst. eurų, – aut. past.), nes parlamentarams karšta. Geriau už tuos pinigus valerijono prisipirktų, kai visi eis reikalauti to, kas priklauso“, – „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vicepirmininkas Juozas Pocius. Pasak jo, atskiros socialinės grupės nieko nepasieks, jei reikalavimus dėstys pavieniui.

Medikai tiki

Tačiau panašu, kad vienybės nebus. Pavyzdžiui, medikai prie bendro protesto neketina jungtis, nes tiki, kad pažadai dėl jų algų padidinimo bus ištesėti.

„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatsisako pinigus algų didinimui paimti iš rezervo, nes biudžete jų nėra. Mus tai tenkina“, – paaiškino Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad bent jau medikams pažadai būtų pildomi, jei ne ligoninių savivalė.

„Kol kas algų didinimui skiriama tiek, kiek numatyta Vyriausybės ir medicinos darbuotojų profsąjungų sutartyje. Tačiau štai lankėmės Marijampolės ligoninėje, o ten medicinos darbuotojams algos padidintos ne 15 proc., o tik 9,4 proc. Pasirodo, su profsąjungomis sutarta, kad iš pinigų, skirtų tik medikams, algos didintos visiems darbuotojams – buhalteriams, IT specialistams ir t.t. O sutartyje numatytas algų didinimas tik medicinos darbuotojams“, – paaiškino A.Kubilienė.

Bus masinis streikas?

Pedagogai kol kas lauks, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę ir bus pakoreguotas pagal Seimo narių pasiūlymus. O jei ne?

„Pedagogų, kaip ir ugniagesių ar medikų, profsąjungos priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Praėjusią savaitę konfederacijos valdybos posėdyje buvo kalbėta apie bendrą viso sektoriaus protestą, galbūt net apie bendrą streiką“, – atviravo E.Milešinas.

Teisi tik teisiškai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino, kad formaliai Vyriausybė nevykdo pažadų tik mokytojams.

„Didžiausia problema yra Vyriausybės patvirtinta Viešojo sektoriaus strategija. Ja numatyta didinti algas tiek policininkams, tiek ugniagesiams, tiek kitiems. Tačiau iki Seimo ji nenukeliavo. Dabar Vyriausybė gali teisintis, kad ne ji kalta, jog Seimas nepatvirtino. O mes, tikėdami Vyriausybės pažadais, kad strategija bus vykdoma, į Nacionalinę kolektyvinę sutartį įtraukėme tik dalį strategijoje surašytų pažadų. Dabar tie strategijoje numatyti punktai biudžeto projekte neatsispindi. Kaip ir „Programos 1000“, kuria numatyta, kad žemiausios grandies policininkams alga sieks 1000 eurų.

Kitaip tariant, teisiškai streikuoti pagrindą turi tik mokytojai, nes streikas galimas tik kai nevykdoma kolektyvinė sutartis. Arba dar tiksliau pasakius: teisiškai Vyriausybė neteisi tik dėl mokytojų, dėl kitų ji teisiškai teisi. Tačiau ne morališkai“, – reziumavo I.Ruginienė.

„Valstiečių“ partijos lyderio Ramūno KARBAUSKIO komentaras:

Gali būti, kad pažadai kai kam buvo duoti remiantis geresnėmis ekonominėmis prognozėmis nei yra realybė. Seimas tokių pažadų nedavė. Tačiau nepaisant to, kad pažadai duoti ne Seimo, mes stengiamės, kad būtų vykdomi ir Vyriausybės duoti pažadai. Tik ne apie visus juos žinome. Be to, noriu pasakyti, kad tai yra dar tik biudžeto projektas, o ne biudžetas, todėl jis bus koreguojamas.

Suprantu, kad visos akcijos, kurios dabar vyksta, yra spaudimas Vyriausybei bei Seimui. Mes tikrai šnekamės su Vyriausybe ir ieškome sprendimų.

O dėl profsąjungų kaltinimų dėl Seimo valdybos sprendimo skirti pinigų Seimo rūmų kondicionieriams, kai yra svarbesnių problemų… Galiu pasakyti, kad dabar susidariusi tokia situacija, jog Seimo valdybos sprendimai priimami opozicijos balsų dauguma. Opozicija taip bando diskredituoti valdančiuosius.

Prezidentės investicijos

Vakar Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam suteiktos laikinosios komisijos funkcijos, tęsė minėtą tyrimą. Be kitų klausimų, komitetas turės atsakyti, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo) pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, siekusias iki 9,4 proc. Pernai buvo surinkti 49 parlamentarų parašai, seimūnai reikalavo išsiaiškinti ir tai, kas buvo atsakingas už Lietuvos praskolinimą lėmusius sprendimus, kokie fiziniai asmenys pasipelnė, skolindami už milžiniškas palūkanas, dėl kokių priežasčių nebuvo skolinamasi iš TVF. Dabar šių klausimų nebeliko.

Tačiau bent jau į kelis nebeišlikusius klausimus atsakyti galima ir be jokio tyrimo. Pavyzdžiui, kodėl nebuvo skolintasi iš TVF. Dar būdama kandidate į prezidentus D.Grybauskaitė ne kartą pareiškė, kad vyriausybės, kurios skolinasi iš TVF, demonstruoja politinę impotenciją. Turbūt nenorėdamas pasirodyti tai demonstruojantis tuometinis premjeras A.Kubilius palaikė D.Grybauskaitę, o pastarąjį savo ruožtu palaikė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF.

„Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes pasitiki savo valstybe“, – tokį pranešimą 2013-ųjų pradžioje išplatino prezidentūra, kai D.Grybauskaitė eilinį kartą už neįvardijamą palūkanų sumą įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. Neaišku, ir kokią sumą 2013-aisiais investavo šalies vadovė, nes (sutapimas! – red. past.) kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo. Tačiau anksčiau tvarka buvo kiek viešesnė, todėl aišku, kad 2010 m. birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) 100 tūkst. litų, dar po mėnesio – per 503 tūkst. litų, 2012 m. kovą – 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų. Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų.

Palūkanos – paslaptis

Kadangi informacija nėra vieša, belieka tik spėlioti, už kokias palūkanas ji skolino. Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinosi už labai įvairias palūkanas, kurios šokinėjo net ir trumpame laikotarpyje. Kaip tyčia, Finansų ministerija, dažnai skelbdavusi skolinimosi kainą, neskelbė, už kokias palūkanas vidaus rinkoje buvo skolinamasi, kai vertybinių popierių pirko prezidentė. Tačiau, sprendžiant pagal senus pranešimus, didžiausios palūkanos buvo 2009-aisiais (9,2 proc.), o mažiausios – 4,1 proc. – 2011-ųjų pabaigoje.

Susipyko su patarėju

2009-2011 m. prezidentės patarėjo pareigas ėjęs dabartinis parlamentaras Linas Balsys prisimena, kad šalies vadovė skelbdavo privačiai skolindavusi valstybei, tačiau savo komandai detalių ji neatskleisdavo.

„Tačiau dėl skolinimosi iš TVF… Aš niekada nepritariau, kad nereikia skolintis iš TVF ir geriau apkarpyti pensijas. Tai buvo viena iš mano nesutarimo su prezidente priežasčių. Greta kitų dalykų dėl to aš iš komandos ir pasitraukiau. Apkarpyti pensijas buvo lengviausias kelias, nes buvo galima gauti greičiausią efektą biudžeto skylėms užlopyti. I.Šimonytė su D.Grybauskaite šiuo klausimu labai gerai sutarė“, – prisiminė L.Balsys.

Oficialios priežastys, kodėl nereikia skolintis iš TVF, tada buvo tokios: esą tai pakenks šalies prestižui, sutrukdys įsivesti eurą ir dar TVF lieps veržti diržus. Tačiau, kaip pastebi L.Balsys, diržai vis tiek buvo veržiami Vyriausybės noru, o dėl euro – Latvija, kuri skolinosi iš TVF už kiek didesnes nei 3 proc. palūkanas, šią valiutą įsivedė anksčiau nei Lietuva.

„Tačiau aš kategoriškai esu prieš tai, kad krizės peripetijos būtų nagrinėjamos komitete. Tegul šiuos klausimus kelia prezidento rinkimų kovoje. Tačiau paprastam žmogui gali atrodyti įtartina, kad prezidentė ragino nesiskolinti iš TVF, todėl buvome priversti skolintis brangiau, o paskui pati prezidentė skolino už dideles palūkanas“, – sakė L.Balsys.

Klaidas reikia pripažinti

Beje, šis klausimas buvo keltas prezidento rinkimų kovoje, tačiau ne dabar, o prieš ketverius metus. Tada šalies vadovo posto siekęs Zigmantas Balčytis D.Grybauskaitę ragino viešai pripažinti savo klaidą, dėl kurios buvo nuskurdinti ne tik pensininkai, bet ir daugelis šalies gyventojų.

„Nepriklausoma šalies politika man svarbesnė už tarptautinių organizacijų diktatą!“ – tokią D.Grybauskaitės citatą priminė Z.Balčytis. Ir nuo savęs pridėjo: „Sulįsti į užsienio bankų kišenes už 7-9 procentų palūkanas, kasmet permokėti po milijardą litų užsienio bankams reiškia nepriklausomą šalies politiką? Iš pensininkų buvo atimamos pensijos, mažinami atlyginimai, skriaudžiamos vaikus auginančios šeimos, o tais pinigais buvo dengiamos brangios paskolos užsienio bankuose. Tokia yra prezidentės „drąsa“.

Prasidėjo liudininkų apklausa

Beje, vakar Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo liudininkų apklausą. Pirmasis apklaustas Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris informavo: apie artėjančios krizės mastą Finansų ministerijos darbuotojai informavo tuometinį ministrą Rimantą Šadžių iki šios likus metams.

Pasak jo, pažymoje dėl bręstančios krizės Latvijoje įtakos Lietuvos ekonomikai prognozuota, kad tikimybė, jog įžengsime į recesiją 2008 metų trečią ketvirtį, buvo 10 proc., tačiau 2009 m. tikimybė buvo jau 90 proc. Jis teigė, kad pasinaudojus šiomis žiniomis, Lietuva galėjo ruoštis artėjančiai krizei skolindamasi, kuomet palūkanų norma dar nesiekė nė 2 proc.

R.Kasperavičius teigė, kad R.Šadžius turėjo žinoti apie tokią pažymą, nes jis Seimo nariams siūlęs formuoti 4 proc. BVP prilygstantį perteklinį biudžetą, kuris leistų apsisaugoti nuo krizės. Ministerija taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kuris galimai būtų atvėsinęs kaistančią būsto rinką.

„Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvestas. Svarstant Seime buvo kviečiami komercinių bankų analitikai, Laisvosios rinkos instituto analitikai ir jie savaip vertino tokias priemones, – teigė R.Kasperavičius. – Jie sakė, kad tai geros priemonės, tačiau neatitinka komercinių bankų interesų“.

Pasak R.Kasperavičiaus, tuometinis SEB ekonomistas Gitanas Nausėda laikėsi tokios pat pozicijos ir ją pristatė Seimo Europos reikalų komitete.

„Manau, kad komercinių bankų rekomendacijos demotyvavo Seimo narius imtis priemonių“, – sakė ministerijos atstovas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, paklaustas, ar bus gvildenamos nesiskolinimo iš TVF bei D.Grybauskaitės investicijų peripetijos, atkirto: „Nenoriu nieko komentuoti, nes turiu detaliau susipažinti su informacija“. O komiteto narė Vida Ačienė pažadėjo: „Atkreipsime dėmesį ir į tai. Kol kas į asmeniškumus nebuvo gilinamasi, tačiau tolimesnėje tyrimo eigoje galbūt kas nors paaiškės, nes tai, ką pranešėte, yra įdomu“.

„Turiu pasakyti, jog tai nėra pirmas kartas, kai jaučiu Dalios Grybauskaitės ypatingą dėmesį. Apie jos santykį su spauda reikalinga atskira studija. Lygindamas savo darbą ankstesnėje LRT, „Lietuvos žiniose” ir LNK, galiu patvirtinti, kad pastarojoje studijoje turėjau bene daugiausia laisvės ir, skirtingai nei pirmose dviejose, savininkai nesikišo į laidų turinį, apsaugodavo nuo prezidentės „norų“. Tačiau esu asmeniškai gavęs pastabų nuo prezidentės per įvairaus lygio pasiuntinukus“,- savo „Facebook“ paskyroje rašo T.Dapkus.

Žurnalistas teigė niekada nekreipęs dėmesio į tokius „panorėjimus“ jį patraukti. Tačiau čia galima susimąstyti. Ką reiškia „patraukti“? Šviesios atminties Vitas Lingys irgi buvo „patrauktas“. Drastiškai. Ir net buvo bandymų žurnalistą juodinti, reiškiant nuomonę, kad galbūt jo „patraukimas“ buvo susijęs su piniginiais reikalais.

Nepriklausomybės aušroje buvome šventai įsitikinę, kad „patraukimo“ laikai baigėsi kartu su sovietmečiu. Bet paaiškėjo, kad niekas nesibaigė. Nėra statistikos, kiek žurnalistų per pastaruosius beveik tris dešimtmečius buvo „patraukti“, bet aiškėja, kad tokių atvejų būta ne vieno ir ne dviejų.

Antai Rūta Janutienė 2012 m. buvo „patraukta“ iš TV3 televizijos. Jos laida „Paskutinė instancija“, kurioje buvo pasakojama apie D.Grybauskaitės ne visai gražią praeitį, taip ir nepasirodė eteryje, o pati žurnalistė – išmesta iš darbo, prisidengiant tuo, kad ji „nevykdo sutartyse su TV3 numatytų žiūrimumo rodiklių.“

Pats T.Dapkus „patraukimo“ patirties turi sočiai. Kažkada jis dirbo LRT, kur vedė itin populiarią autorinę laidą „Dienos tema“. Laida neįtiko LRT vadui Audriui Siaurusevičiui. Ji buvo panaikinta.

Tuomet T.Dapkus pradėjo dirbti dienraščio „Lietuvos žinios“ redaktoriaus pavaduotoju. Jis vadovavo internetiniam dienraščio puslapiui. Tik dirbo neilgai.

„Dirbo tik savaitę. Tuomet teisme buvo nagrinėjama Medininkų žudynių byla. Mes į pirmąjį puslapį įdėjome nuotrauką, kurioje užfiksuoti penki į teismo posėdį iš Rygos atvykę trumpai kirpti berniukai – omonininkai. Ir parašėme prierašą: „Ką veikia mūsų VSD, jei omonininkai laisvai įvažiuoja į Lietuvą?“ Netrukus gavau nurodymą T.Dapkų atleisti“, – prisimena tuometis „Lietuvos žinių“ generalinis direktorius bei vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas.

Anot jo, tokį pageidavimą (ar greičiau įsakymą) jam žodžiu perdavė prezidentės patarėja. Tik sakė, dabar jau neatsimenantis jos pavardės. Kadangi V.Vasiliauskas atleisti T.Dapkų atsisakė, tai netrukus kartu su T.Dapkumi redakciją paliko ir jis pats.

Dar sovietiniais laikais dirbęs V.Vasiliauskas prisimena, kad tuomet tokie nurodymai būdavo nereti. Žmogui vilko bilietas lyg ir nebūdavo įteikiamas, būdavo surandamos kažkokios formalios priežastys: kokia nors klaida, amoralumas ir pan. Bet žmogus iš žurnalistikos dingdavo.

Tačiau net ir tada tų šalinamųjų niekas nevadindavo skalikais.

Pats T.Dapkus nesijaučia itin įžeistas taip išvadintas.

„Žurnalistui nėra blogai, kai politikai kuo nors kaltina. Esmė – žurnalistui ne valstybės ordinas yra garbė, o jam reiškiamas neapykantos lygis iš politikos „grandų”. Esu „skalikas” ir tai tikrai geras apdovanojimas, prilygstantis Kremliaus išpuoliams prieš mūsų politikus“, – teigia T.Dapkus.

Beje, nieko čia naujo – keikti žurnalistus. Net ir patriarchas Vytautas Landsbergis yra juos išvadinęs kirmėlynu bei šunauja. Taigi, aišku, iš ko prezidentė pasigavo epitetą.

****

VŽ komentaras

Į prezidentės reikalavimą „patraukti skaliką“ niekaip nesureagavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. O juk jis paprastai visuomet viešai reiškia savo nuomonę. Neįtikėtina, tačiau žurnalistų atstovas ginasi, nieko apie tai negirdėjęs!

„Nežinau, nieko negirdėjau apie šį incidentą. Bet galiu pasakyti, kad jei tai iš tiesų yra faktas – tai visiškai nenormalu. Negalima būnant politiku taip kalbėti, nesvarbu ar jis būtų prezidentūros, ar savivaldybės, ar kito lygio politikas. Taip neturi būti iš principo.

Visuomenės informavimo įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad draudžiama persekioti žurnalistus. Tačiau nėra numatyta jokia atsakomybė už persekiojimą. Tai reiškia, kad politikai, persekiojantys žurnalistus, o tokių atvejų pasitaiko neretai, yra nebaudžiami. Dar sausio mėnesį esame išsiuntę į Seimą įstatymo pataisas. Turi būti numatyta arba politinė atsakomybė, arba etikos kodekso pažeidimas – kas nors.“

2. Naudinga ir valdantiesiems. Nes kol visuomenę domina, ar tikrai su E.Masiuliu susirašinėjo D.Grybauskaitė, ar tikrai išvadino žunalistą skaliku, ar tikrai siūlė jį „patraukti“, ar tikrai verta pradėti D.Grybauskaitės interpeliaciją – rankos valdantiesiems atrištos. Visiškai! Visiškas veikimo pavasaris! Domėsiesi rusiškomis trąšomis, gausi, Magnolija, į kaktą. Nors, atvirai pasakius, visos skandaliuku suinteresuotos pusės žino, jog priremta D.Grybauskaitė lengvai išsisuks. Pasakys, kad ne ji, bet jos padėjėja rašė. Todėl visos suinteresuotos pusės per daug D.Grybauskaitės ir nespaudžia. Kad skandalas per greitai neišblėstų. Arba kad D.Grybauskaitė neprofesionaliais jų nevadintų.

3. D.Grybauskaitei, vėlgi svajojančiai kada nors pakeisti Europos Vadovų Tarybos prezidentą Donaldą Tuską, irgi naudinga patylėti. Kol „skalikai“ aprims.Tegul geriau skalija dėl laiškelių, nei dėl ofšoruose plaunamų Lietuvos milijonų. Nebedaug kadencijos beliko – ištemps.

Dūmų uždanga ant milijoninių aferų

O tuo metu, kai vieni spaudžia, kiti neperspaudžia, o visuomenė kiek apkvaitusi stebi, nieko nedomina daug svarbesni valstybės reikalai. Andriaus Kubiliaus vyriausybės per brangus SGD terminalas „Independence“. Aiškiai per brangi valstybinės sienos tvora. Ignalinos atominės uždarymo milijonai. „Mažeikių naftos“ padovanojimas Amerikai. Slapti CŽV kalėjimai Lietuvoje. Per tą laiką, kol visuomenė aikčios dėl rašiusios-nerašiusios D.Grybauskaitės, bus galima susidoroti su aferas energetikoje atskleidusiu parlamentaru Artūru Skardžiumi. Palaužti Teisingumo ministerijos įstaigų neskaidrius darbus paviešinusią Rasą Kazėnienę. Tad elektroninio susirašinėjimo paviešinimas – tik nukreipiamasis manevras. Tenkinantis visas suinteresuotas puses. O kol bus ūbaujama, biudžeto milijonai bus toliau sėkmingai taškomi. Valdantieji net nesitikėjo, kad E.Masiulis, G.Vainauskas ir D.Mockus jiems suorganizuos tokį malonų atokvėpį. Ir nekalbėkime apie morale. Atsiprašant, tik visiškas mulkis gali apeliuoti į moralę, kai moralė, anot prezidentės patikėtinio Vito Vasiliausko, ne šio pasaulio dimensija.

Muzikos prodiuseris, dainininkas, kompozitorius ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorius Linas Adomaitis tapo docentu. Ketverius metus universitete garso režisūros discipliną dėstantis Linas šypsosi: „Docento vardas mane ir džiugina, ir įpareigoja“.

Prieš kelerius metus pradėjęs dėstyti garso režisūros studijas universitete, Linas nuo pirmos paskaitos savo studentams iškėlė tikslingų uždavinių:

„Mes neįrašinėsime to, kas po egzamino iš karto nuguls stalčiuje, mes įrašysime tai, ko Lietuvos žmonės klausysis su malonumu“.

Linas neseniai baigė jubiliejinį – 20-mečio scenoje – turą, o dabar mini dar vieną apvalią sukaktį: šiais metais sukanka 10 metų, kai muzikos prodiuseris vadovauja Kauno J.Gruodžio konservatorijos Estrados ir džiazo skyriui. Jame Lino iniciatyva pirmą kartą Lietuvos konservatorijų istorijoje buvo įsteigta Garso režisūros specialybė.

„Jaučiu, kad bent maža dalele prisidedu prie būsimų muzikos prodiuserių formavimo. Ir jei šiandien kažkam galiu būti autoritetas – visų pirma, esu dėkingas saviems autoritetams, kai pats buvau savo mokinių ar studentų amžiaus“, – sako docentas.

L. Adomaitis ne tik kaip dainininkas, bet ir kaip garso režisierius savo diskografijoje turi daugiau nei 20 albumų, kelis prestižinius, tarptautinius apdovanojimus už dainų aranžavimą ir garso suvedimą, yra sukūręs ir prodiusavęs muziką keliems kino filmams bei teatro repertuariniams spektakliams.

– Vakar minėjote savo profesinę šventę. Kaip šiandien gyvena socialiniai darbuotojai? Ar jiems nors kiek pagerėjo gyvenimas pastaruoju laiku? – „Vakaro žinios“ teiravosi Jūratės TAMAŠAUSKIENĖS.

– Šiemet pasikeitė darbo užmokestį reglamentuojantis įstatymas, kuris galioja visų valstybės bei savivaldybių įstaigų darbuotojams. Anot valdžios, jis turėjo užtikrinti, kad socialinių darbuotojų padėtis pagerėtų. Bet jei algos mums padidėjo 6-8 eurais, ar tai pagerėjimas, turint mintyje infliaciją? Ypač regionuose žmonės pagerėjimo nepajuto, nes iki mokesčių alga ir dabar nesiekia 600 eurų, o po mokesčių – gerokai mažiau.

– O kiek uždirba socialinių darbuotojų padėjėjai?

– Dar maždaug 100 eurų mažiau. Dabar visiems biudžetininkams taikomas vienodas bazinis dydis – 130,5 euro. Tačiau pareiginis koeficientas, iš kurio dauginamas bazinis dydis ir gaunama alga, socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams nustatytas mažiausias.

– Nors socialinis darbuotojas privalo būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą?

– Be abejo. Tai didelės kvalifikacijos reikalaujantis darbas, gal net aukščiausios kvalifikacijos, bet jis vertinamas neadekvačiai. Dabar socialiniai darbuotojai, baigę bakalauro ar magistro studijas, neina darbintis į socialinių paslaugų įstaigas, įgiję tokias kompetencijas yra labai laukiami tokiose Vilniuje dirbančiose užsienio kompanijose, kaip „Western Union“ ar „Barclay’s“, jie gali atlikti sudėtingus darbus, nes turi analitinių kompetencijų, darbo komandoje, vadybos ir kitokių kompetencijų.

– Turbūt ne tik mažas darbo užmokestis atbaido nuo darbo socialinėse įstaigose?

– Savaime aišku, kad ne tik. Būtina peržiūrėti socialinių darbuotojų darbo funkcijų skaičių, darbo krūvį, nes dabar priskyrė naujų funkcijų, o algos dėl to nepadidėjo.

– Kokios tos naujos funkcijos?

– Pavyzdžiui, nuo šių metų socialiniai darbuotojai dalyvauja vertinant žmonių neveiksnumą, nors už tai papildomai nemokama nė cento. Dar noriu akcentuoti, kad visiškai nereglamentuotas mūsų saugumo užtikrinimo klausimas, nors neretai dirbame tikrai pavojingomis sąlygomis. Niekas nenori eiti dirbti socialiniais darbuotojais ir dėl visuomenės požiūrio, esą šios profesijos atstovai dažnai dirba su socialinės atskirties grupėmis ir dėl to neva ši profesija yra neprestižinė, nors humaniškumo prasme ji yra viena prestižiškiausių. Aišku, prie tokio požiūrio formavimo prisideda ir politikai, net ir aukščiausio rango, kurie negaili įvairių neigiamų pasisakymų socialinių darbuotojų atžvilgiu, nors jie būna niekuo dėti. Kad ir dėl Saviečių tragedijos, savo atžvilgiu išgirdome priekaištų net iš aukščiausių šalies vadovų.

– Su kiek maždaug žmonių vienam socialiniam darbuotojui tenka vienu metu dirbti?

– Jei kalbėtume apie darbą su socialinės rizikos šeimomis, pagal teisės aktus vienam darbuotojui tektų apie 10 šeimų, bet niekas neina dirbti tokio darbo. Vien Vilniuje yra 27 laisvos vietos. Vadinasi, tos šeimos perkeliamos dirbantiems socialiniams darbuotojams.

– Teko girdėti socialinių darbuotojų kalbų, kad pas šeimas jie turi keliauti už savus pinigus, neturi pietų pertraukos…

– Pietų pertrauka yra, nes tai privaloma pagal Darbo kodeksą, tik mūsų darbo diena trunka ilgiau nei kitų. O dėl kelionės išlaidų, tai bent jau Vilniuje jos kompensuojamos arba darbuotojams nuperkami mėnesiniai bilietai. Bet regionuose tai priklauso nuo savivaldybių, kai kur tenka važinėti dviračiu.

– Ar galima reziumuojant konstatuoti, kad politikams, teisėjams ir kitiems nemažai uždirbantiems, kuriems pastaruoju metu algos padidėjo, krizė baigėsi, o jums dar ne?

– Visiškai teisingai pasakyta. Mums krizė dar nesibaigė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“