Panašu, kad TVF nepaisys raginimų nutraukti paramą prezidento Aliaksandro Lukašenkos Vyriausybei, kurią Vakarai kaltina sukčiavimu praėjusių metų prezidento rinkimuose ir žiauriu susidorojimu su po jų kilusiais protestais, bloomberg.com.

Prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį Baltuosiuose rūmuose susitiko su Lietuvoje gyvenančia opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, o JAV – didžiausia TVF akcininkė – šią savaitę, praėjus lygiai metams po suklastotų prezidento rinkimų, išplėtė ekonomines sankcijas Baltarusijai.

Baltarusijos atvejis iliustruoja, kaip kai kurie JAV priešiški autoritariniai režimai gaus naudos iš rekordinio dydžio 650 milijardų dolerių siekiančių specialiųjų skolinimosi teisių arba SDR, kurios yra paskirstomos tarp TVF narių maždaug proporcingai jų ekonomikos dydžiui.

Telia“ specialistų komandos operatyviai sprendžia srautų nukreipimo ir paveiktų paslaugų atstatymą bei visišką DDoS puolimo sustabdymą. Pirminiais duomenimis, užkrėstų kompiuterių tinklo („botneto“) ataka daugiausiai vyksta iš užsienyje esančių serverių užklausomis atakuojant gana platų „Hostex“ IP rėžį. Didžioji „Telia“ IT paslaugų dalis lieka nepaveikta, privačių klientų ryšio paslaugoms jokios įtakos nėra. Atsiprašome klientų už galimus laikinus nepatogumus“, – LRT.lt pateiktame komentare rašo bendrovės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

„Crazy Nights“, „God Gave Rock‘n‘Roll To You“, „I Was Made For Loving You“ ir daugybę kitų žinomų dainų įrašiusi grupė, susibūrusi dar 1973 metais, nusprendė išsiskirstyti ir šių metų pradžioje pradėjo paskutines pasaulines gastroles „End Of The Road Tour“.

Jos tęsis net iki 2021-ųjų vasaros, kai „Kiss“ surengs paskutinį savo koncertą Niujorke.

Sekmadienio vakarą grupė paskelbė dar 75 šio turo koncertus, kurie vyks Šiaurės, Pietų Amerikoje ir Europoje.

Datos atskleistos neįprastu būdu – šiuo metu vykstančiame specialiame kruize, kuriame laivu plaukia grupės „Kiss“ gerbėjai.

Laivo ekranuose buvo parodytos būsimųjų koncertų, kurie vyks kitais metais, vietos ir datos.

Grupės gerbėjų Lietuvoje džiaugsmui, į šį sąrašą įrašyta ir mūsų šalis. Kaip skelbia keli apie roko muziką rašantys užsienio naujienų portalai, koncertas Kaune įvyks birželio 29 dieną.

LRT.lt žiniomis, „Kiss“ pasirodymas išties vyks „Žalgirio“ arenoje, o juo rūpinasi stambiausia pasaulio koncertų agentūra „Live Nation“. Tai bus pirmoji „Kiss“ viešnagė Lietuvoje.

Ryškiu grimu veidus dažantys „Kiss“ – viena populiariausių grupių muzikos istorijoje. Jos įrašai parduoti daugiau nei 100 milijonų egzempliorių tiražu.

Grupėje šiandien groja du pagrindiniai jos įkūrėjai – dainininkai Paulas Stanley ir Gene‘as Simmonsas. Taip pat – dar 2001-aisiais grupėje debiutavęs būgnininkas Ericas Singeris ir nuo 2002 metų „Kiss“ grojantis gitaristas Tommy Thayeris.

„Kiss“ yra išleidę dvidešimt albumų, kol kas naujausias, pavadintas „Monster“, pasirodė 2012 metais.

Grupė garsėja ne tik muzika, bet ir verslumu – fanatiški gerbėjai perka kalnus įvairių „Kiss“ logotipu papuoštų suvenyrų, nuo prezervatyvų iki karstų.

Praėję dešimt metų įrodė, jog prezidentas – tai pareigos, kurios niekada nesibaigia. Per tą dešimtmetį prezidentas V. Adamkus ne kartą buvo iškeliamas kaip neginčijamas politinis ir moralinis autoritetas. Lapkričio 3-oji asmeninė prezidento V. Adamkus šventė ir jis šįvakar LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ svečias.

Sveikinu jus su gimtadieniu ir labai dėkoju, kad suradote laiko pas mus atvykti.

Ačiū, labai. Žinoma, aš labai nesureikšminu tų gimtadienių. Kuo toliau, tuo man liūdniau darosi, bet priimu tą faktą ir noriu išnaudoti dar. Kaip visuomet, sakau „nepasiduok“ ir žiūriu viltingai dar į priekį.

Pone prezidente, iš tiesų jūs nesate jokiose pareigose, jūsų reitingai yra kaip veikiančių prezidentų – jie nekrenta. Jus pasveikinti gimtadienio proga kasmet išsirikiuoja didelė eilė žmonių, nepaisant, kad jūs iš tiesų dabar nebeturite jokių pareigų, jūs vis tiek esate didžiausias autoritetas ir, kai palikdamas postą jūs sakėte, kad liekate su savo tauta, tai šiandien jūs turbūt galite pasakyti, kad ir tauta liko su jumis. Jūs jaučiate tautos dėmesį?

Jaučiu, dėkingas esu ir ne tik dėkingas, bet esu laimingas, nes jaučiu, kad esu dar kažkam reikalingas, ir stengiuosi tų žmonių, kurie į mane dar žiūri ir pripažįsta, visiškai nenuvilti.

Pone prezidente, jūs turbūt gaunate daugybę laiškų ir juose žmonės dažniausiai turbūt kažkuo skundžiasi, prašo pagalbos. Koks jums dėstosi vaizdas Lietuvos iš to, ką jums rašo Lietuvos žmonės?

Turiu pasakyti, kad tai, ką rašo, truputį liūdniau atrodo, nes gaunu tokių laiškų, kuriuos tikrai sunku net ir skaityti. Stengiuosi įsijausti ir suprasti rašytojus, bet, iš kitos pusės, galiu pasakyti, kad yra ir labai džiugių, viltingų ir, svarbiausia, stebint ne iš laiškų, bet iš nuveiktų darbų.

Galiu pasakyti, kad didžiuojuosi tais pasiekimais, kuriuos matau, ypač jaunosios kartos pasiekimais įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Yra kuo didžiuotis ir viltingai žiūrėti į ateitį.

Aš palyginau jūsų kalbą, pasakytą prieš 10 metų per Dalios Grybauskaitės inauguraciją, su prezidento Gitano Nausėdos kalba per jo paties inauguraciją, ir man tai buvo atradimas. Aš noriu pacituoti. Jūs prieš 10 metų sakėte: „niekada ir jokiame krašte gerovė nebuvo sukurta savinieka, agresija ir nepasitikėjimu, savęs ir savo tautos, savo valstybės menkinimu ir skaldymu“. Ir dabar, po 10 metų, Gitanas Nausėda sakė: „turime suprasti, gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje“.

Arba jūs prieš 10 metų sakėte: „supraskime ir branginkime Lietuvą kaip vertybę, kuri neskaidoma, nesmulkinama, nedalijama į dvi ir daugiau susipriešinusias lietuvas“. Ir G. Nausėda šiais metais: „nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių lietuvų. Ji yra viena mūsų visų“.

Gal jūs konsultavote prezidentą G. Nausėdą, kad taip sutampa tai, ką jūs sakėte prieš 10 metų ir ką jis kalba dabar? Aišku, nepraėjo daug laiko, jis dar dirba labai nedaug, bet ar jau galima sakyti, kad jo matymas, veikimas kažkuo primena ir jūsų Lietuvos viziją?

Žinoma, turiu prisipažinti, man lengviau kalbėti apie dabartinį prezidentą, nes tai nėra žmogus, staiga pasirodęs mano akiratyje, nieko bendro neturintis, reikia prie jo priprasti, suprasti jo mintis, jo uždavinius ir t. t.

Su prezidentu mane sieja net ir aktyvaus darbo penkeri metai. Jis mano administracijos metu buvo vienas iš patarėjų. Teko su juo ne vieną dieną praleisti kartu, pažinti jo mintis, jo įžvalgas į ateitį, kurios man labai artimos prie širdies.

Tarp kitko, turbūt vienas kitą irgi geriau supratome ir radome bendrų sąlyčio taškų. Džiaugiuosi, džiaugiuosi iš tų pirmųjų mėnesių, pats prezidento požiūris į gyvenimą, noras eiti tam tikru keliu nesvyruojant, teikia tam tikrų aiškių užtikrinimų, kad einame teisinga kryptimi ir reikia tikėtis gerų rezultatų.

Bet štai Seimas pasiekė tokias jau visai neįtikėtinas žemumas ir dabar patys pradėjo kalbėti apie tai, kad galbūt reikia pirmalaikių rinkimų. Tiesa, kad jie įvyks, abejonių labai daug, bet, pone prezidente, ar tai galėtų būti išeitis, jeigu dabar Seimas vis dėlto nuspręstų pasileisti? Ar po tų pirmalaikių rinkimų jame rastųsi daugiau išminties ir padorumo, jeigu tai įvyktų dabar?

Žinote, aš turiu prisipažinti, kad man ta idėja ne kartą irgi kilo galvoje. Gerai, galima paskelbti viešai, kad vieni kitus pradėsime rytoj mylėti, tvarkyti Lietuvos reikalus, žiūrėdami į visų žmonių gerovę, bet būkime atviri – tai nebus tikras nuoširdus pasakymas.

Aš tikrai negaliu patikėti, kad po visos tos įtampos, po tokių tiesiog neįtikėtinų, dovanokite, nesąmonių, kuriose atsidūrėme… aš niekaip negalėjau pagalvoti, kad iš viso mūsų gyvenime, viduje iki to galime nueiti.

Staiga per naktį sakome „gerai, užmirštame“, bučiuojame vienas kitą, einame ir tvarkome Lietuvos reikalus. Na, žinoma, galbūt teoriškai kito kelio nėra, dantis sukandę turime tuos metus iškentėti.

Tai mano geriausi linkėjimai šiandien ir mano viltys, kad kas nors aiškiai iš to išeis.

Prezidente, o ar yra pagrindo tokioms kalboms, kad mūsų politikai stokoja strateginio matymo, kur jie nori nuvesti Lietuvą, kokiu keliu, jų kalbos – tiesiog gražūs žodžiai, t. y. politikų kalbose trūksta turinio, bet labai daug viešųjų ryšių?

Kad aš ir tų viešųjų ryšių nematau iš to, kaip jie laikosi vienas kito atžvilgiu. Ir tas galbūt ir laiko mus tokioje didelėje įtampoje. Duok, Dieve, kad aš klysčiau.

Labai ačiū jums. Aš linkiu jums didelės sveikatos, geros nuotaikos ir noriu tuo pačiu, pasinaudodama proga, paprašyti perduoti mūsų sveikatos palinkėjimus ir jūsų sutuoktinei. Kaip ji laikosi, beje?

Ačiū labai. Ji gerėja, be galo džiaugiuosi tuo, pats matau aiškų pagerėjimą, progresą ir beveik esu užtikrintas mūsų gydytojų, kad ji grįš be išliksiančių sveikatos pažeidimų.

Matydamas ją beveik kiekvieną dieną ligoninėje po porą valandų, matau padarytą milžinišką pažangą, todėl aš pats džiaugiuosi dėl to ir dėkingas esu gydytojams ir visam ją supančiam personalui, kurie tikrai globoja ir pastatė atgal ant kojų.

„Klaida įvyko dėl to, kad vengdami politinių temų ir kandidatų minėjimo, nusprendėme „Dviračio žinias“ pakeisti neutralia laida „Istorijos detektyvai“. Buvo nuspręsta rodyti papildomą, anksčiau rodytą, „Istorijos detektyvų“ laidą.

Deja, netinkamai parinkome laidą su vienu iš kandidatų, kurio rodyti eteryje šiandien jokiais būdai nebuvo leistina“, – sakė LRT TELEVIZIJOS programų departamento vadovas Aldaras Stonys.

Klaida greitai buvo pastebėta ir laida per 7 minutes pakeista kita. „Prisiimame atsakomybę ir labai atsiprašome visų“, – sakė A. Stonys.

Premjeras: tikiuosi, kad tai klaida ir nesusipratimas

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino LRT sekmadienį rodytą laidą „Istorijos detektyvai“, kurioje rodytas interviu su konservatoriumi Dainiumi Kreiviu, kandidatuojančiu į sostinės merus.

„Aš manau, kad teisinėje valstybėje turi būti teisiškai įvertinta, (…) o kiekvienas, kuris atsiprašo, yra lengvinanti aplinkybė“, – sekmadienį „valstiečių“ kandidato į merus Virginijaus Sinkevičiaus štabe žurnalistams kalbėjo premjeras. 

Pasak jo, norisi tikėti, kad tai buvo tik nesusipratimas. 

„Norisi tikėti, kad tai klaida, bet jei būtų tokia klaida, pavyzdžiui, „Naisių vasaros“ seriale paleista, turbūt reakcijos būtų kitokios. Aš tikiuosi, kad tai klaida ir nesusipratimas“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu R. Karbauskis abejojo, ar tai buvo tiesiog netyčia LRT padaryta klaida.

„Šis atvejis beprecedentis, ir net nežinau, jei tai nebūtų nacionalinis transliuotojas, tikriausiai būtų labai rimta problema, nežinau, kaip dabar elgsis Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai yra labai negražus faktas ir netikiu, kad žmonės, kurie dirba LRT, nežino, kas dalyvauja rinkimuose Vilniuje“, – sakė R. Karbauskis. 

Komitetas siūlo, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį kovo sekmadienį 2021-aisiais. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų ir per tą laiką pateikti naują pasiūlymą.

Už tokį pasiūlymą balsavo 23 EP komiteto nariai, prieš buvo 11. EP komiteto poziciją dar turės patvirtinti visas Parlamentas, o tuomet prasidės derybos su ES Taryba.

Remdamasis mokslininkų išvadomis dėl neigiamo laiko keitimo poveikio sveikatai bei europiečių skundais, pernai vasarį EP priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją išsamiai įvertinti sezoninio laiko keitimo direktyvos poveikį ir prireikus pasiūlyti jos pakeitimus.

Pernai vasarą Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas šiuo klausimu. Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo tęsti tokią praktiką. Nors Komisija pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo 2019-ųjų balandžio, europarlamentarai mano, kad toks terminas būtų pernelyg ankstyvas.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tai pasirodė kiek rimčiau ir ji pradėjo tyrimą dėl galbūt supainiotų Visvaldo Matijošaičio viešųjų ir privačių interesų balsuojant už savo verslui galbūt palankius sprendimus.

Bet dar svarbiau yra tai, kad tas „bezdėjimas“ privertė V. Matijošaitį šiek tiek apsimeluoti. Pirmadienį, duodamas interviu DELFI „Dėmesio centre“, Kauno meras Edmundui Jakilaičiui tvirtino, kad ir apie LRT klausimus nieko nežinojo, ir miesto tarybos sprendimai jam priklausančių sklypų neliečia.

Bet ar tikrai?

Melas Nr. 1

„Tai nėra draustinio teritorija. Tai senos skaldos gamyklos teritorija“, – V. Matijošaitis.

Taip, tai nėra draustinio teritorija. Niekas niekada kitaip ir nesakė. Sklypai yra draustinio buferinėje zonoje, turinčioje saugoti patį draustinį. Ir statybų taisykles čia apibrėžia tas pats draustinio specialusis planas.

O ta „sena skaldos teritorija“ taps komerciškai patrauklia vieta prestižiniams būstams, kurie netrukus galės būti pardavinėjami „su vaizdu į Lampėdžio ežerą“.

Melas Nr. 2

„Ar tarybos sprendimas gali keisti teritorijos likimą: užstatymo plotą, aukštingumą, paskirtį?“ – E. Jakilaitis.

„Ne“, – V. Matijošaitis.

Gali. V. Matijošaičiui reikėtų pasiklausti specialistų, kuriems jam adresuotus klausimus nukreipia didžiausias iš visų Lietuvos savivaldybių viešųjų ryšių skyrius.

Tarybos sprendimas leido rengti naują draustinio specialųjį planą. Jame gali būti keičiamas teritorijų užstatymo tankis, aukštis ar paskirtis. Taip pat ir mero valdomoje teritorijoje. Naują planą rengs savivaldybės samdyta įmonė. Galų gale planą tvirtins miesto taryba.

Todėl taryba duoda pradžią ir pabaigą pakeitimams tiek pačiame draustinyje, tiek jo buferinėse zonose, tiek ant Lampėdžio ežero kranto esančiuose V. Matijošaičio sklypuose.

Melas Nr. 3

„Kodėl jūs negalėjote savaitę laiko atsakyti į žurnalistų klausimus?“ – E. Jakilaitis.

„Visų pirma aš nelabai žinojau, nes aš slidinėjau Italijoj. Išvažiavęs buvau, numetęs telefoną ir nežiūrėjau, kas vyksta“, – V. Matijošaitis.

Nežinoti tiesiog negalėjo. Prieš atostogas V. Matijošaičio atstovas spaudai informavo, kad „kalbėjo su meru“, o per atostogas atsiuntė mero komentarą apie „absurdą“. Jei netyčia mero arba jo viešųjų ryšių komandos atmintis šlubuoja, štai trumpa „laiko juosta“.

Vasario 5 d., antradienis. 6 dienos iki mero atostogų.

Po tarybos posėdžio skambinu mero atstovui spaudai Tomui Grigalevičiui susitarti dėl V. Matijošaičio interviu. Jis maloniai atsako, kad „jokių problemų, atsiųskite temas“. Nusiunčiu. Viena jų – keičiami draustiniai ir Vičiūnų vandenvietė.

Vasario 7 d., ketvirtadienis. 4 dienos iki mero atostogų.

Skambinu priminti T. Grigalevičiui apie save ir laukiamą interviu. Sako, vis dar nesusitikęs su meru, todėl negali pasakyti, kada būtų galima man skirti laiko. Bet tikrai nepamiršo. Dar tikslinasi, ar interviu būtų filmuojamas. Kiek truktų.

Vasario 8 d., penktadienis. 3 dienos iki mero atostogų.

Ir vėl skambinu T. Grigalevičiui. Jis maloniai informuoja su meru jau kalbėjęs, bet šis, deja, šiandien jau nebeturi laiko, o kitą savaitę atostogaus. Todėl nėra jokių galimybių pasikalbėti. Nei gyvai, nei telefonu. Priduria, kad bet kokiu atveju geriausiai į visus klausimus atsakytų ne meras, o savivaldybės specialistai. Patikslinus, kad mane domina mero verslo įtaka tarybos sprendimams, T. Grigalevičius žada perskambinti. Neperskambina. Nebeatsiliepia. Tik SMS žinutėmis pavyksta sutarti dėl mero atsakymų raštu.

Vasario 11 d., pirmadienis. 1-oji mero atostogų diena.

Paskambinus į „Vičiūnų grupę“ dėl mero sūnaus, „Vici Investments“ direktoriaus Šarūno Matijošaičio interviu, įmonės atstovas spaudai, net neišgirdęs, kodėl skambinu, informuoja jau gavęs klausimus, bet nespėjęs su specialistais pasikonsultuoti. O klausimai tie patys, kurie merui adresuoti. Nustembu, kodėl V. Matijošaičiui skirti klausimai pasiekė jam priklausančią įmonę. Juk V. Matijošaitis dievagojasi versle nebedalyvaujantis – viską perdavęs sūnui. „Vičiūnų grupės“ atstovas spaudai sutrinka.

Skambinu mero atstovui spaudai pasiklausti, ar dar tikėtis mero atsakymų. O gal į juos atsakys „Vičiūnų grupė“? T. Grigalevičius užtikrina, kad meras atsakys, nes jis ir atostogų metu bendrauja su savo viešųjų ryšių patarėju.  

Vasario 12 d., antradienis. 2-oji mero atostogų diena.

Atkeliauja T. Grigalevičiaus laiškas. Trumpas mero komentaras apie tai, kad „minimos įtakos yra absurdas“. O į visus užduotus klausimus atsako savivaldybės atstovas.

Tas „bezdėjimas į vandenį“ gal ir nereikšmingas, bet jis sukelia burbulus, kurie išjudina vandenį. Ir nesvarbu, kur tas vanduo – Lampėdžio ežere ar Nemune prie Vičiūnų – iš jo pradeda kilti tikrosios kai kurių sprendimų priežastys.

Keis statybų ribojimus

Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsikūręs vaizdingoje Kauno teritorijoje, apimančioje tiek pačią santaką, tiek abiejų upių slėnius, Lampėdžių mišką ir ežerą. 2002 m. Kauno miesto savivaldybė šį draustinį įsteigė siekdama išlaikyti jį kuo mažiau urbanizuotą.

Šiuo metu aplink Lampėdžių ežerą sunku rasti vietą, kur neburzgia technika. Kauno miesto savivaldybė vykdo du projektus. Pirmasis – Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio sutvarkymas, kuris vykdomas Europos Sąjungos lėšomis. Antrasis – tarptautinės irklavimo bazės kūrimas. Dėl šio projekto dabar nukasinėjamas Lampėdžio ežero pusiasalis, kuris ribojosi su „Vici investments“ įsigytais sklypais.

Šių metų pradžioje vienoje iš šio draustinio buferinių zonų Kauno mero V. Matijošaičio įmonė „Vici investments“ įregistravo mažiausiai 15 sklypų, kuriuose planuojama statyti prestižinius būstus. Šioje vietoje buvo numatoma leisti vystyti tik viešbučius arba ne didesnius kaip dviejų butų namus.  Be to, ribotas statinių skaičius viename sklype.

Praėjus savaitei po sklypų įregistravimo, Kauno miesto savivaldybėje buvo parengtas projektas, kuriuo siūloma leisti koreguoti specialųjį planą, nustatantį ir statybų tvarką. Projektą rengęs Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius aiškina, kad poreikis koreguoti draustinio planus atsirado dėl pasikeitusių Teritorijų planavimo įstatymo ir miesto bendrojo plano.

„O draustiniai buvo patvirtinti 2011 m. Jų formuluotės liko po senovei“, – aiškina N. Valatkevičius.

Anot jo, savivaldybė iš gyventojų, vykdančių statybas, sulaukia daug skundų bei prašymų išaiškinti neatitikimus tarp šių trijų dokumentų.

Tą pačią dieną buvo parengti, o vėliau kartu ir taryboje svarstyti sprendimai dėl dviejų greta esančių kraštovaizdžio draustinių – Nemuno ir Nevėžio santakos bei Veršvos teritorijų. Projektai dėl šių draustinių specialiųjų planų koregavimo – identiški ir, kaip pripažino N. Valatkevičius, kopijuoti vienas nuo kito.

LRT Tyrimų skyrius savaitę bandė gauti atsakymus, dėl kokių priežasčių nuspręsta koreguoti draustinių specialiuosius planus, tačiau jokių konkrečių atsakymų savivaldybės specialistai nepateikė. Buvo kalbama apie „teisinę koliziją“, neatitikimus tarp teisės aktų.

Galų gale N. Valatkevičius pripažino, kad viena iš priežasčių yra ta, jog savivaldybės netenkina dabar galiojantys statybų ribojimai kai kuriose draustinių vietose bei jų buferinėse zonose.

„Tarkime, Veršvų draustinyje pagal bendrąjį planą yra numatytos teritorijos mažaaukštei gyvenamajai statybai ir tie dalykai galėtų atsirasti. O specialiajame plane yra nurodyta, kad paprasčiausiai viename sklype galima statyti vieną statinį. O sklypai yra, pavyzdžiui, hektaro, atkurti nuosavybės teisėmis. Tai kaip dabar toliau daryti? Tai va ir yra paprasčiausiai tokių [priežasčių]. Nenoriu visų vardyti, čia aš jums ne ataskaitą duodu. Yra vienas kitas pavyzdys ir, manau, kad to visiškai pakanka“, – LRT Tyrimų skyriui sakė N. Valatkevičius.

Nuo balsavimo nenusišalino

Tarybai svarstant siūlymą koreguoti draustinių planus buvo pasiūlymų šį klausimą atidėti kitam posėdžiui. Tačiau toks siūlymas – atmestas. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad galėjo būti skubėta, nes tai buvo priešpaskutinis posėdis prieš rinkimus. O paskutiniajame taryba turėtų svarstyti biudžetą, todėl papildomiems klausimams galėjo nelikti laiko.

Pats V. Matijošaitis nuo balsavimo dėl šio klausimo nenusišalino ir sprendimui pritarė, nors jo interesai yra tiesiogiai susiję su viena iš šių teritorijų. Pakeitimai gali apimti jo valdomoms žemėms taikomas statybų taisykles. Pavyzdžiui, kad jose būtų leidžiami aukštesni, didesni pastatai arba viename sklype jų būtų galima statyti daugiau.

Tapęs Kauno miesto meru V. Matijošaitis pasitraukė iš jam priklausančių įmonių vadovo postų, bet liko akcininku. Registrų centro duomenimis, jau minėtai „Vici investments“ vadovauja mero sūnus Š. Matijošaitis, tačiau visas įmonės akcijas ir toliau valdo meras.

LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme Š. Matijošaitis sako, kad Lampėdžio ežero pakrantėje planuojami statyti prestižiniai būstai. Tai, jog šalia draustinis – esą tik privalumas.

„Žvelgiant grynai per komercinę verslo prizmę – mus visiškai tenkina dabartinis šios teritorijos reglamentavimas, neturime jokio intereso jo keisti, priešingai, ribojimąsi su draustiniu laikome privalumu prestižiniam būstui“, – rašoma Š. Matijošaičio atsakyme.

Š. Matijošaitis, BNS nuotr.

Tačiau kol kas šioje teritorijoje ribojamas sklypų užstatymo tankis, todėl gali būti, kad dėl to keturi 2016 m. „Vici investments“ įsigyti dideli sklypai šį sausį padalyti į 17 mažesnių, iš kurių 15, remiantis „Registrų centro“ duomenimis priklauso V. Matijošaičio įmonei.

Pats meras pakomentuoti situacijos laiko nerado. Beveik savaitę bandžius derinti susitikimo laiką, mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius vis „nesusitiko su meru, todėl negalėjo paklausti, ar meras sutiks duoti interviu.“ Galų gale, vasario 8 d. jis pranešė, kad „šiandien meras laiko nebeturi, o kitą savaitę bus išvykęs atostogų.“

LRT Tyrimų skyrius raštu paklausė V. Matijošaičio apie jo verslo interesus, kurie galėtų būti susiję su siekiu koreguoti draustinių planus. Meras į juos neatsakė, tačiau per savo atstovą spaudai atsiuntė komentarą, savo verslo įtaką vadindamas „absurdu“.

„Jūsų klausimuose minimos įtakos yra visiškas absurdas. Tai nieko bendro su realybe neturinčios, tendencingai suformuluotos prielaidos. Man tai labai primena konservatorišką įprotį prieš rinkimus pradėti šmeižto kampanijas. Prieš praeitus rinkimus plakatuose man buvo priekaištaujama, kad esu dirbęs teisėsaugoje. Neabejojau, kad kažko panašaus sulauksiu ir dabar“, – rašoma V. Matijošaičio atsakyme.

Gyventojai piktinasi

Planais koreguoti draustinių specialųjį planą piktinasi vieno jų teritorijoje susibūrusi Lampėdžių bendruomenė. Pasak šios bendruomenės centro direktorės Dalios Akramienės, susidaro įspūdis, kad miesto valdžia gali net ir saugomose teritorijose elgtis, kaip nori.

„Sprendimas priimtas skubotai. Visiškai nebuvo informuota nei visuomenė, nei tarybos nariai. Buvo deklaruota, kad dabartinis specialusis planas neadekvatus draustinio tikslams ir yra probleminės vietos. O paklausus, kokios tos probleminės vietos ir ką reiškia neadekvatus – ar jis per griežtas, ar kaip tik per švelnus – mums nebuvo paaiškinta“, – piktinasi D. Akramienė.

Tuo metu savivaldybės atstovai kol kas nemato reikalo konsultuotis su specialistais ar bendrauti su visuomene.

„Aš nemanau, kad šitame etape iš tikrųjų reikėtų bendrauti. Taryba patvirtino tuos specialiuosius planus, taryba turi teisę juos pradėti koreguoti, o kaip ten bus pakoreguota, tai pasakysime vėliau“, – nurodo N. Valatkevičius.

Tačiau miesto bendruomenė sako norinti žinoti, dėl kokių priežasčių ir kas konkrečiai bus keičiama miesto saugomose teritorijose.

„2014 m. pati savivaldybė patvirtino specialųjį planą šiai teritorijai. Jį rengiant dalyvavo gamtosaugos specialistai, buvo įtraukti ir kiti specialistai. Bendru sutarimu tas planas buvo patvirtintas“, – prisimena D. Akramienė.

N. Valatkevičius rengdamas sprendimą sako nematęs reikalo konsultuotis su jokiais specialistais, nes to jam nepavedė Kauno miesto Administracijos direktorius. O skubotu šio sprendimo nelaiko, nes miesto bendrojo plano stebėsenos analizė, kurioje, pasak N. Valatkevičiaus, užfiksuoti teisiniai neatitikimai, patvirtinti pernai rugpjūtį.

Teisėta, bet neteisinga

Pasak Saugomų teritorijų tarnybos, savivaldybės įsteigti draustiniai – visiškai priklausomi nuo savivaldos valios.

„Savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas koordinuoja pačios savivaldybių administracijos. Jūsų minimas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis yra įsteigtas Kauno miesto savivaldybės ir ji turi teisę rengti planavimo dokumentus bei ten nustatyti tam tikrus apribojimus“, – sako Saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus laikinoji vedėja Agnė Jasinavičiūtė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad planuojant bet kokias korekcijas reikia atsižvelgti į saugomos teritorijos tikslus.

Minimi kraštovaizdžio draustiniai buvo įsteigti siekiant išlaikyti teritoriją kuo mažiau urbanizuotą. Tačiau panašu, kad Kauno miesto savivaldybė nori leisti pačiuose draustiniuose ir jų buferinėse zonose intensyvesnes statybas.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad keičiant draustiniams taikomas, pavyzdžiui, statybos taisykles, turėtų būti pasirenkami tokie patys vertinimo kriterijai, kaip ir steigiant draustinius.

„Nereikia pamiršti, kad steigiant draustinį yra labai didelis kriterijų sąrašas ir jį įsteigti nėra paprasta. Pamenu Veršvų draustinio steigimo aplinkybes. Jį norėta steigti iškart po Nepriklausomybės atgavimo, bet reikėjo surinkti argumentus, mokslinius tyrimus padaryti įrodant, kad tai yra svari vertybė. Peržiūrint reglamentus, kur yra didžiausia rizika, kad turėtų būti pasveriama tais pačiais kriterijais, kiek praranda visuomenė, jei draustinio ribos ar jo režimo statusas keičiamas. Nes tas veržimasis privataus ir viešo intereso sąskaita vyksta visuose įmanomuose draustiniuose. Ir tai yra blogas precedentas“, – pabrėžia K. Navickas.

Dėl to jis tokius sprendimus vadina „teisėtais, bet neteisingais“. Pasak K. Navicko, pagal įstatymą miesto taryba neprivalo konsultuotis su visuomene prieš kiekvieną sprendimą, tačiau tokiais jautriais klausimais bendravimo turėtų būti daugiau.

„Nes draustiniai yra steigiami tenkinant visuomenės poreikį ir tai yra labiau visuomenės spaudimo išdava nei atvirkščiai“, – sako K. Navickas.

K. Navickas, E. Blaževič/LRT nuotr.

Tuo metu Ekologinės bendrijos „Atgaja“ pirmininkas Saulius Pikšrys sako, kad jam tokie skubūs sprendimai atrodo „nešvarūs“ ir kelia minčių, jog gali būti priimami, siekiant patenkinti verslo interesus.

„Draustiniai tam ir kuriami, kad ten būtų kažkas saugoma. Jei yra kraštovaizdžio draustinis, vadinasi, jis kažkokias vizualines vertybes saugo. Ten yra atitinkamai ir paukščių rūšių, ir augalų rūšių. Kai kurios rūšys saugomos Lietuvos raudonojoje knygoje. Specialiuoju planu yra nustatytas režimas, ką ten galima daryti. Jei jį koreguoja, jei jis jiems (savivaldybei, – LRT past.) netinka, tai pasikoreguos taip, kad tiktų ką nors plėsti, ką nors statyti“, – dėsto S. Pikšrys.

Teritorijoje – intensyvios statybos

Jau minėtame vasario 5 dienos Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta ir sprendimui sumažinti Vičiūnų vandenvietę. Abiejose Vičiūnų vandenvietės pusėse sklypus turi mero sūnus Š. Matijošaitis, kandidatuojantis į miesto tarybą. Jis valdo mažiausiai 2 hektarus žemės.

Vičiūnų gyvenvietė įsikūrusi Kauno Panemunės seniūnijoje, ties Nemuno vingiu. Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad žemė čia vertinga, o patys Vičiūnai, kur gyvena ir meras, laikomi prestižine vieta.

Š. Matijošaitis sako, kad jam priklausantys sklypai aplink Vičiūnų vandenvietę patenka į 2-ąją vandenviečių apsaugos zoną ir gyvenamųjų namų statyba šioje teritorijoje leidžiama. Jis priduria, kad jo sklypus nuo vandenvietės skiria kiti sklypai.

Tačiau kaip rodo „Registrų centro“ duomenys, Š. Matijošaičiui priklauso sklypai ir Kruonio gatvėje, kurių nuo vandenvietės kiti gyvenamieji sklypai neskiria.

„Kalbant apie Vičiūnų vandenvietę, man priklausantys sklypai patenka ne į vandenvietės teritoriją (nuo jos skiria kiti gyvenamieji sklypai), o tik į antrąją jos apsauginę zoną – į ją patenka praktiškai visi Vičiūnų gyvenvietėje esantys namai, čia kurtis pradėję dar tarybiniais laikais prieš daugybę dešimtmečių“, – rašoma Š. Matijošaičio atsakyme LRT Tyrimų skyriui.

Tačiau „Registrų centro“ duomenys rodo, kad ne visi Vičiūnų gyvenvietėje esantys sklypai turi žymą „požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona“.

Tikslas – sklypai?

N. Valatkevičius, pristatinėjęs ir Vičiūnų vandenvietės sumažinimo projektą, teigė, kad „Kauno vandenims“ nėra tikslinga valdyti tokią didelę teritoriją, mat Kaune mažėja vandens suvartojimas. Tačiau „Kauno vandenų“ technikos vadovas Dainius Gudavičius, paklaustas apie tai, kur gimė idėja mažinti Vičiūnų vandenvietę, nurodė į savivaldybę.

„Praėjusiais metais gavome iš savivaldybės informaciją, kad žmonės nori susigrąžinti žemę. Kartu gavome užklausą, ar galėtume tai padaryti, ar būtų galima sumažinti apsaugos zoną, kad ta žemė būtų grąžinta gyventojams“, – prisimena D. Gudavičius.

Tačiau išgirdęs, kad savivaldybė šio poreikio autorystę priskiria savivaldybės valdomai įmonei, D. Gudavičius sakė, jog „galima sakyti, kad čia kaip ir abipusis noras.“

Tuo metu savivaldybės atstovai griežtai kratosi Vičiūnų vandenvietės mažinimo autorystės. „Nežinau tokio teiginio. Negalėčiau pasakyti, mane tas nelabai domina“, – atkirto N. Valatkevičius, paklaustas, kodėl „Kauno vandenys“ sako, jog vandenvietės sumažinimo pageidavo savivaldybė.

Klausimų kelia ir „Kauno vandenų“ pateikta vandens suvartojimo statistika. Ji rodo, kad Kauno mieste ir rajone vandens suvartojama vis daugiau. 2014 m. tiekta daugiau kaip 15 700 kubinių metrų vandens, o pernai šis skaičius pasiekė 17 700 kubinių metrų. Toks augimas atsiranda dėl to, kad didėja vandens vartotojų skaičius Kauno rajone.

LRT Tyrimų skyriui paprašius patikslinti, kiek vandens suvartojama mieste, savivaldybės viešųjų ryšių specialistai paaiškino, kad šie rodikliai neskaidomi ir nėra fiksuojami atskirai. Be to, visos „Kauno vandenų“ vandenvietės gali tiekti vandenį tiek miestui, tiek rajonui, todėl augant poreikiui bet kurios vandenvietės aptarnaujama teritorija gali būti išplečiama.

Savivaldybės atstovų teigimu, mažinant Vičiūnų vandenvietes bus atriektas 7 hektarų plotas. Pusę jo sudaro valstybinis miškas. Kita pusė, kaip nurodoma, bus skirta gyventojams, kurie nori susigrąžinti žemę Panemunės savivaldybėje.

Valdybose – „savi“

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad ne vienos Kauno savivaldybės valdomų įmonių valdybose dirba „Vieningo Kauno“ nariai arba „Vičiūnų grupės“ darbuotojai.

V. Matijošaitis, BNS nuotr.

Jau minėtų „Kauno vandenų“ valdyboje – artimi V. Matijošaičio bendražygiai. Valdybos pirmininkas Konstantinas Pesenka yra „Vieningo Kauno“ narys, šiuose savivaldos rinkimuose gavęs 12 numerį sąraše. Valdybos narys Mindaugas Šimkus dirba „Vičiūnų grupėje“. Jis yra ir „Kauno švaros“ valdybos narys.

Dar vienas valdybos narys – verslininkas Antanas Etneris, taip pat priklausantis „Vieningam Kaunui“. Jis su Š. Matijošaičiu kartu vystė ne vieną prestižinį statybų projektą Kaune. O „Kauno vandenų“ narys Gediminas Ganatauskas yra visuomeninis V. Matijošaičio patarėjas bei Š. Matijošaičio įmonės „Kauno saulėtekis“ darbuotojas.

Tokia jungtinė „Vieningo Kauno“ ir su Matijošaičių verslais susijusių asmenų valdyba, kaip suburta „Kauno vandenyse“, nėra išskirtinis atvejis Kaune. Panaši situacija ir kitų – itin svarbių miestui – savivaldybei pavaldžių įmonių vadovybėse.

„Matyt, kažkam labai baisu, kad aš nusprendžiau dalyvauti, bet nieko nepadarysi, […] mūsų Konstitucijos garantuojama kiekvienam asmeniui pareigūnui dalyvauti įvairiuose rinkimuose“, – sako S. Skvernelis.

Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad įstatymai nereikalauja, jog kandidatuodamas į prezidentus ministras pirmininkas atsistatydintų.

„Nei Konstitucija, nei įstatymai neįpareigoja ministro pirmininko, kuris nutarė kandidatuoti į prezidentus, atsistatydinti. Bet iš Konstitucijos kyla vienas labai svarbus reikalavimas – ministras pirmininkas negali naudoti jo pareigų teikiamų galimybių rinkiminėje kampanijoje, kitaip tariant, jis negali naudoti administracinio resurso, nes atsidurtų palankesnėje padėtyje negu kiti kandidatai.

Bet tai turi stebėti Vyriausioji rinkimų komisija ir užkirsti tam kelią, nes šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas yra pagrindas pripažinti rinkimus negaliojančiais“, – aiškina jis.

– Festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ vyksta jau 15 kartą. Kaip jis išaugo nuo pirmojo?

– Galima sakyti, kad festivalis gimė netyčia. 2004-aisiais Lietuvoje viešėjęs Europos mokslo renginių asociacijos generalinis sekretorius pasiteiravo, kodėl Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse nevyksta Europoje ir pasaulyje populiarūs mokslo renginiai kaip Mokslo festivaliai ar savaitės. Tuomet ir susitariau su Švietimo ir mokslo ministerija, su Lietuvos mokslų akademija surengti tokį renginį. Be to, tuo metu Britų taryba kaip tik atvežė į Vilnių Didžiosios Britanijos kosminės programos parodą. Operatyviai sujungėme pajėgas. Festivalis vyko Vilniuje ir Kaune, jame buvo tik keliolika renginių.

Dabar festivalis vyksta 16 miestų, nors, žinoma, daugiausia renginių vyksta didžiuosiuose miestuose. Daugiau nei į 360 nemokamų renginių kviečiantis festivalis trunka dešimt dienų.

– Kokia, jūsų manymu, yra festivalio ilgaamžiškumo paslaptis?

– Priežastys, kodėl festivalis gyvuoja taip ilgai, yra kelios. Visų pirma tai, kad renginio naudą pajuto ir moksleiviai, ir mokytojai, ir mokslininkai.

Be to, stengiamės labai glaudžiai bendrauti ir su mokyklomis, ir su mokslininkais, kad suprastume, ko kam reikia. Taip pat stengiamės kontroliuoti renginių kokybę, nes nuo to priklauso festivalio populiarumas ir jo perspektyvos.

– Festivaliu siekiate populiarinti mokslą ir pirmiausia juo sudominti jaunimą. Ar lengva tai padaryti?

– Viskam reikia laiko, tačiau, atrodo, pavyksta, nes į renginius ateina nemažai moksleivių, žinančių, ko nori. Manau, kad kartais turbūt neįvertiname jaunimo smalsumo ir to, kad jie galvoja apie savo ateitį, aktyviai renkasi būsimą profesiją. Festivalio renginiai padeda lankytojams, ypač atvykusiems iš mažesnių miestų ar rajonų praplėsti savo akiratį, sužinoti kokios gali būti profesijos, jų perspektyvos.

– Tačiau nemažai kalbama apie tai, kaip jaunimas nėra linkęs rinktis tiksliųjų mokslų. Kaip manote, kas nuo mokslo labiausiai atbaido?

– Tiksliųjų mokslų veikiausiai nesirenka tie moksleiviai, kuriems mokykloje jie sekėsi prasčiau. Tačiau, jei neklystu, šiemet vien Vilniaus universitete į biochemijos studijas buvo priimta beveik 50 studentų. Pamenu, kai mes stojome, grupėje mūsų buvo tik 12. Taigi, studentų susidomėjimas tiksliaisiais ir ypač gamtos mokslais yra padidėjęs. Įtakos tam, manau, turi ir įvairios sėkmės istorijos, susijusios su pasiekimais moksle, kurias jaunuoliai perskaito internetinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, iš biotechnologijų, gyvybės mokslų sričių.

– Geresnės mokslo žinios, domėjimasis mokslu turbūt ne pro šalį būtų ne tik jaunimui, idant jis mokslą matytų kaip potencialią savo profesiją, o ir kiekvienam piliečiui. Nes įvairios sąmokslo teorijos, kuriomis, panašu, tiki nemažai žmonių, yra gajos visuomenėje.

– Aplink mus yra labai daug pseudoinformacijos, informacinio šlamšto, tad norint gauti tikrą informaciją, reikia paplušėti, mokėti už ją. Ypač svarbu skaityti knygas, nes tai lavina mąstymą ir plečia akiratį. Nemokamai galima gauti daug ką, tačiau tuo pačiu – ir netikras naujienas. Tik skaitant patikrintas, teisingas žinias, išsiugdomas kritinis mąstymas. Antraip asmuo rizikuoja tapti algoritmų taikiniu, žaislu verslo ar politikos įtakos grupių rankose.

– Toli gražu ne kiekvienas žmogus sąmoningai siekia to, domisi, gilinasi į tam tikras temas, kritiškai vertina šaltinius.

– Dauguma turbūt niekada ir nesidomės. Pasaulio istorija tai patvirtina. Kiekvienoje visuomenėje tėra keli, gal keliolika procentų socialiai aktyvių žmonių, formuojančių valstybių ideologiją, istoriją. Juo labiau, kad dabar tiems, kurie nėra labai aktyvūs, nekritiškai priimti kas siūloma (ir dar nemokamai), vis paprasčiau. Tam ir yra skirti globaliųjų verslo korporacijų kuriami algoritmai, kurie apie mus kartais žino daugiau, nei mes patys. Mes tampame produktais, kurios vienos kompanijos parduoda kitoms. Ateityje tai bus dar labiau išreikšta ir daugelį žmonių iš tiesų valdys algoritmai. Apie tai perspėja ir Y. N. Harari savo jauniausioje knygoje „21 pamoka XXI amžiui“.

– Ar tai reiškia, kad kol mokslas, technologijos tobulėja, visuomenė stovi vietoje arba netgi regresuoja?

– Nesakyčiau taip. Be abejo, mokslas tobulėja, technologijos atsiranda vis labiau neįtikėtinos, ypač turint mintyje dirbtinį intelektą, gilųjį mokymąsi, išmanius algoritmus. Tačiau akivaizdu, kad mūsų archajiškos struktūros smegenys, turinčios daug silpnybių, nespėja paskui technologijų progresą. Dėl to visuomenėje daugėja nerimo apraiškų, depresijos būsenų, vartojama vis daugiau antidepresantų. Nėra lengva susivokti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, todėl dauguma žmonių renkasi plaukti pasroviui, panyra į virtualią tikrovę.

– Projektas „Erdvėlaivis Žemė“ iš laboratorijų į šviesą traukia mokslininkus. Iš filmų, knygų stereotipiškai daug kas susidaro nuomonę apie mokslininkus, esą jie labai uždari. O kaip yra iš tiesų, jie noriai jungiasi prie mokslo festivalio?

– Toli gražu ne visus lengvai pavyksta įkalbėti prisijungti prie projekto, ne visiems lengva komunikuoti, tačiau džiugu, kad jie mėgina, mokosi vieni iš kitų ir tobulėja. Yra ir tokių mokslininkų, kurie skaito paskaitas, organizuoja laboratorinius darbus nuo pat pirmojo festivalio. Tai – mūsų „aukso fondas“, supratę ir kitus savo pavyzdžiu skatinantys populiarinti mokslą. Kuo bus daugiau mokslo populiarintojų, tuo geriau. Kada nors gal net nukonkuruosime horoskopus.

– Gal pavyktų įvardyti keletą išskirtinių šiųmečio festivalio renginių, kurie jau sulaukė daugiausia susidomėjimo arba į kuriuos eitumėte pats, jei, sakykime, dar būtumėte moksleivis?

– Didžiulio susidomėjimo, sprendžiant pagal registraciją, sulaukė akad. Leono Valkūno paskaita apie dirbtinę fotosintezę. Lietuvos mokslininkai yra vieni tų, kurie kuria metodus, bando suprasti ir patobulinti fotosintezę, kad kada nors turėtume daug pigios energijos. Kita tema, kurią aš rekomenduočiau – dirbtinis intelektas ir robotika, nes tai yra labai sparčiai besivystančios technologijos, kurios, manau, daug ką pakeis. Ne veltui visos didžiausios kompanijos, kaip antai „Facebook“, „Google“, „Apple“ investuoja į tai, samdo geriausius specialistus. Apie tai festivalyje kalbės ir filosofai, ir mokslininkai, ir pedagogai. Robotikai skirti renginiai vyks Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir net Merkinėje.