„Karantinas pratęstas iki balandžio 13 dienos, 24 valandos“, – BNS patvirtino Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Anksčiau Ministrų kabinetas buvo nutaręs, kad karantino režimo šalyje bus laikomasi iki kovo 30 dienos.

Per karantiną apribotas išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, draudžiami žmonių susibūrimai, uždarytos kavinės, daugelis parduotuvių, išskyrus maisto prekių, neteikiamos įvairios paslaugos.

Taip pat neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

Šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 255 susirgimo koronavirusu atvejai, keturi žmonės mirė, pasveiko – 1.

• Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 0
• Iki šiol iš viso atlikta tyrimų dėl įtariamo koronaviruso: 47
• Laukiama rezultatų dėl: 12 mėginių
• NVSC turimi duomenys apie keliavusius į Kiniją ir Šiaurės Italiją (stebima jų sveikatos būklė): 2787 asmenų.

Šiuo metu teritorijomis, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje, priskiriamos šios: Kinija (visos provincijos), Šiaurės Italijos regionas (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras. 

Kaip apsisaugoti?

Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.

Šaltinis: www.sam.lrv.lt

Šiemet Rugsėjo 1-oji (Mokslo ir žinių diena) bus sekmadienį, tai šia galimybe tėvai galės pasinaudoti rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, į kurį nukeliama mokslo metų pradžios šventė.

Tėvams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo (nuo 5 iki 10 klasės) programas. Pirmąją mokslo metų dieną, suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant vidutinį darbo užmokestį.

Ši garantija netaikoma darbuotojams, jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (t.y. auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

Šeštadienį fotografų Aistės ir Vyčio šeimai gimė kur kas didesnio svorio, nei įprasta, berniukas. Niekas net nenumanė, kad gims tokio didelio svorio kūdikis. Pati Tauro mama gimė neišnešiota, svėrė – 2800 g. Taip pat 2015 metais Tauragėje gimė vienas sunkiausių vaikų Lietuvoje ir gimimo dieną svėrė 5,92 kg, o jo ūgis siekė net 65 centimetrus. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nurodo, kad 2001 metais šioje įstaigoje gimė 6800 g svorio kūdikis.

Abu tėvai yra jauni fotografai. Mama Aistė kaip tik specializuojasi kūdikių fotografijoje.

Tėvai jaučiasi labai laimingi. Sako, kad svoris visai nesvarbu, svarbu sveikas vaikas būtų.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais, dėl kurio ligoniai išgyvena dideles fizines ir dvasines kančias, nuolat gyvena baimėje. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis — vaikai. O pasaulyje – 50 mln. žmonių. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Visuomenėje, o ypač tarp darbdavių, yra susiformavęs atsargus, o kartais ir ne itin palankus požiūris į epilepsija sergančius žmones. Net oficialioji medicina pripažino, kad epilepsija – tai ne psichinis, o neurologinis susirgimas.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, apie sergančiųjų ir jų šeimų problemas, apie ligą sklandančius mitus, socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant problemų sprendimo būdų, šiuolaikinės pagalbos standartus. Kuo geriau informuota visuomenė, tuo ji atviresnė priimti epilepsija sergančiuosius į savo tarpą. Taip pat labai svarbu teikti informaciją apie šią ligą ir atskiroms specialistų grupėms, pvz., policijos pareigūnams, ugniagesiams, pedagogams, moksleiviams ir kt.

Mitai apie epilepsiją:

• Epilepsija yra psichikos liga;
• Epilepsija yra velnio apsėdimas;
• Epilepsija galima užsikrėsti;
• Epilepsija serga tik vaikai;
• Epilepsija pasireiškia tik traukuliais;
• Epilepsija žaloja intelektą;
• Epilepsija sergantieji negali dirbti;
• Epilepsija sergantieji negali sportuoti;
• Epilepsija sergantieji negali kurti šeimos.

Epilepsija gali sirgti įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, bet kai kurie serga atsparia gydymui epilepsija ir su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat.

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas.

Kas gali sukelti priepuolį:

• virusinės infekcijos;
• karščiavimas;
• galvos traumos;
• oro pokyčiai;
• stresas;
• nerimas;
• miego ir poilsio trūkumas;
• karštis;
• alkoholis;
• triukšmas;
• ryški ir mirganti šviesa.

Priepuolis simptomai:

• Galūnių trūkčiojimas;
• Kūno dalių įsitempimas;
• Kūno dalių trūkčiojimas;
• Seilėtekis;
• Orientacijos sutrikimas;
• Traukuliai veide;
• Užverstos į viršų akys;
• Sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus priepuoliui:

• pats nurimkite – įkvėpkite, iškvėpkite ir tada galėsite padėti sergančiąjam;
• Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
• padėkite ką nors minkšto po galvą;
• Nieko negalima kišti į burną (žmogus gali susižaloti, užspringti ar net susilaužyti žandikaulį);
• pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis;
• būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
• negalima laikyti traukulių metu, stabdyti traukulių, gaivinti;
• Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Sergantiesiems, būtina vengti gyvybei pavojingų veiksnių:

• nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems;
• nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais, elektra, netinkamas ir darbas naktimis.

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė ar kyla temperatūra. Priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

Žmogus atėjo su receptu pirkti antiepilepsinių vaistų Lamotrigino (Lamictal).

– Kuriam laikui išrašytas receptas? – paklausė vaistininkė.

-3 mėnesiams – atsakė žmogus.

Vaistininkė susiemė už galvos ir pasakė:

– Jums labai nepasisekė, kadangi nuo spalio 1 dienos ligonių kasos nebekompensuos Lamotrigino, įtraukė juos į nekompensuojamų vaistų sąrašą.

Nors tik liepos 1-ąja Lamotriginui buvo sumažinta priemoka. Analogų šiam vaistui nėra.

Paklausus apie Carbamazepiną, vaistininkė atsakė, kad jų neįtraukė į sąrašą, nes jie nebrangūs.

Pone, Veryga, kodėl išimate vienetinius vaistus? Nors minėjote, kad išimsite brangius vaistus, kurie turi pigesnius generinius vaistus. Ar jūs bent nutuokiate kaip sunku sergantiems epilepsija atrinkti tinkančius vaistus?!

Iš prekybos centro skubiai evakuoti žmonės.

16:37 val. įvestas planas Skydas. Sukviestos visos specialiosios tarnybos. Prie prekybos centro budi greitosios medicinos pagalbos ir ugniagesių tarnybos. Laukiama „Aro” pareigūnų.

„Kadaise tai buvo labai populiari kauniečių susitikimo vieta. Per ilgus metus ji buvo nepelnytai apleista ir šiandien primena nykų užkampį. Tikime, jog Kauko laiptai gali susigražinti tarpukario populiarumą ir tapti puikia kauniečių susibūrimų vieta“, – teigė architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.

Viršutinėje Kauko laiptų terasoje tarpukariu buvo trijų lygių baseinas. Sovietmečiu jis buvo pertvarkytas ir iki šių dienų išliko toks pats. Vietoje neišvaizdaus ir savo funkcijos neatliekančio darinio visa aikštė bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus integruoti fontanai.

Prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus pastatyti betoniniai suolai, kurie suformuos amfiteatro erdvę. Į ją ves akmens skaldos takelis.

Visoje tvarkomoje teritorijoje numatoma įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšliadėžes. Laiptus apšvies 4 metrų aukščio šviestuvai, išdėstyti abejose tako pusėse. Tokio paties tipo šviestuvai bus įrengti ir Kauko alėjoje. Šviesa kris tiek ant gatvės, tiek ir ant šlaito. Bus įrengta vaizdo stebėjimo sistema.

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, rekonstruojant vieną gražiausių tarpukario statybos objektų bus išsaugotos autentiškos granitinės laiptų pakopos, o turėklai – restauruoti. Rekonstrukcija palies ir esamus fontanėlius su aikštelėmis, jie bus sutvarkyti ir apšviesti.

Baseino zonoje, tarp fontano ir laiptų, projektuotojai numatė įrengti tris nerūdijančio metalo, blizgaus paviršiaus rutulius. Interaktyvūs elementai galės suktis aplink savo ašį, ant jų bus galima užlipti ar atsisėsti.

Šios savaitės pradžioje darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltics“ darbuotojai apsauginėmis tvoromis aptvėrė teritoriją ir pradėjo baseino demontavimo darbus.

„Tikrai bus dienų, kai objekte pluš 30-40 žmonių vienu metu. Darbus pradedame nuo senosios dangos ardymo. Balandį norime išardyti laiptus, kurių pakopas privalome išsaugoti. Tuomet pradėsime įrenginėti nuotekų ir vandentiekio tinklus. Didžiausias iššūkis – senojo baseino transformacija į aikštę su trykštančiais fontanais. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Kaunui itin svarbaus objekto atnaujinimo“, – laukiančius darbus vardijo bendrovės „HSC Baltics“ projektų vadovas Vaidas Šimkūnas.

Apatinėje Kauko laiptų dalyje planuojamas gėlynas. Dėl erozijos poveikio bus tvarkomi ir Kauko laiptus juosiantys šlaitai. Jie bus padengti geotekstiliniais dembliais, juos užpilant juodžemiu ir užsėjant veja.

UAB „HSC Baltic“ 2018 m. vasarį pasirašė sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl Kauko laiptų kapitalinio remonto darbų.

Velykų simboliai: Velykų kiaušiniai (margučiai), Velykų zuikučiai, Velykų viščiukai, Velykų bobutė.

2019 metais Šv. Velykos bus švenčiamos balandžio 21-22 dienomis.