Pagal savo prigimtį skaitmeninė erdvė talkina gyvenimo progresui, tačiau šiandien ji gali tapti spąstais nepasiruošusiems. Šia erdve sėkmingai naudojasi netikrų žinių kūrėjai, informacinių karų organizatoriai ir tiesioginės rinkodaros veikėjai, medžiojantys asmeninius duomenis. Saugesniam elgesiui skaitmeninėje erdvėje skatinti šiemet skirta ir kovo 19–25 dienomis Europos Sąjungoje vykdoma iniciatyva „All Digital Week 2018“, rašoma organizatorių pranešime.
Ragina ugdyti kritinį mąstymą
„Kovo 19-ąją prasidedanti „All Digital Week“ yra ir viena iš svarbiausių nuo 2010 metų vykstančių Europos piliečių informuotumo didinimo apie saugų elgesį skaitmeninėje erdvėje kampanijų. Jos renginiai vyksta 30-yje Europos šalių ir sutelkia didelį būrį partnerių. Šiemet kartu su pasitikėjimu naujomis technologijomis raginama ugdyti kritinį mąstymą, įskaitant atsparumą netikrai informacijai ir neapykantai. Visą gyvenimą trunkantį mokymąsi skatinanti kampanija taip pat kviečia stiprinti skaitmeninius įgūdžius besikeičiančioje ir vis labiau skaitmenizuotoje aplinkoje“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvoje vykstančius iniciatyvos renginius koordinuojančios nevyriausybinės organizacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.
Anot L. Križinauskienės, „All Digital Week 2018“ pratęsia iki šiol sykį per metus organizuojamus „Interneto savaitės“ renginius. „Langui į ateitį“ šio renginio koordinatoriaus vaidmuo yra patikėtas devintus metus iš eilės. Kiekvienais metais analogiškos iniciatyvos pritraukia per 100 tūkst. šiai iniciatyvai skirtų renginių dalyvių Europoje ir per 12 tūkst. – Lietuvoje.
Per daug gera žinia gali būti netikra
Renginio partnerio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kovo 19 ir 21 dienomis skaitys pranešimus apie pasikeitusią informacinę erdvę, kuri apima platų lauką – nuo pramoginės, linksminančios informacijos iki žinių. Pagrindinis pranešimo akcentas – šioje erdvėje kylančios grėsmės, kaip nuo šių grėsmių ginasi valstybė ir kaip nuo jų galėtų apsiginti kiekvienas pilietis.
„Šių grėsmių nei šiandien, nei per artimiausius penkerius metus panaikinti negalėtume. Kitaip sakant, ligos kol kas neišgydysime, tegalime ją apgydyti, vartodami vaistus, kad toji liga neprogresuotų“, – sako T. Čeponis.
„Nereikėtų stebėtis, kad santykį su informacija dažniausia lemia simpatijos, emocinis prisirišimas. Šis emocinis prisirišimas informaciniame kare gali būti panaudotas prieš mus. Todėl reikia ugdyti gebėjimą atskirti tikrą žinią nuo netikros. Vienas iš indikatorių – galbūt žinia per daug gera ar patraukli, kad būtų tikra“, – atkreipia dėmesį T. Čeponis.
Jis taip pat pataria jaunesniems žmonėms kalbėtis su savo vyresniais artimaisiais, nepavargti jiems aiškinti apie patikimos ir nepatikimos žinios bruožus, nes vyresnieji gali būti nepasirengę lengvai suprasti pasikeitusių informacinės erdvės savybių. Kita vertus, daugiau patirties turintys vyresnieji taip pat gali padėti jaunesniems atpažinti tam tikras šios erdvės grėsmes.
Neskubėkime teikti asmens duomenų
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Prevencijos skyriaus patarėja Dovilė Almanienė „All Digital Week“ akcijos metu skaitys pranešimą apie asmens duomenų apsaugą. Ji paaiškins, kas yra asmens duomenys, asmens duomenų apsauga, su kokiais iššūkiais susiduria asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Lietuvoje – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, ruošiasi asmens duomenų apsaugos reformai, kuri, be kita ko, numato papildomų teisių kiekvienam iš mūsų, teigiama pranešime.
„Pradėjus taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, atsiras papildomų teisių, pavyzdžiui, teisė būti pamirštam, teisė į duomenų perkeliamumą, o žmogui, norinčiam apginti savo interesus, galės atstovauti nevyriausybinės organizacijos“, – aiškina D. Almanienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad jau dabar žmonės turėtų atsakingiau teikti savo asmens duomenis įmonėms, įstaigoms, pavyzdžiui, dėl tiesioginės rinkodaros. Neretai mes patys pernelyg laisvai dalijame savo telefono numerius ir elektroninio pašto adresus, nepasidomėdami, kam šie duomenys bus naudojami, pavyzdžiui, dalyvaudami įvairiose loterijose ar žaidimuose, o vėliau stebimės dėl plūstančių tiesioginės rinkodaros pranešimų.
