Kaip teigia Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė, skrydžių krypčių gausa naujasis žiemos aviacijos sezonas lenkia praėjusiąją žiemą.

„Šiemet Vilniaus oro uoste atsirado keturios, o Kauno oro uoste – dvi naujos žiemos sezono skrydžių kryptys. Iš viso nuo spalio 27 d. iki kovo pabaigos lėktuvais iš Lietuvos tiesiogiai bus galima pasiekti net 65 oro uostus 26 pasaulio šalyse“, – pasakoja J. Baltrušaitytė.

Pirmasis naujas šių metų žiemos aviacijos sezono skrydis iš Vilniaus oro uosto įvyks spalio 31 d. Tą dieną oro linijų bendrovė „Ryanair“ pradės vykdyti skrydžius į Vokietijos miestą Niurnbergą. O jau lapkričio 1 d. bus pasiūlyta ir dar viena šių avialinijų naujovė – maršrutas Vilnius–Kelnas.

Tačiau tai ne vienintelės naujos kryptys, kurias Lietuvos oro uostai kviečia išbandyti žiemos kelionių mėgėjus. Nuo lapkričio 1 d. egzotikos ir saulės ištroškę keliautojai galės rinktis naują „Wizz Air“ kryptį į Agadirą Maroke, o gruodžio 13 d. minėta bendrovė antrą sezoną iš eilės atvers tiesioginį oro tiltą iš Vilniaus į žiemos sporto entuziastų pamėgtą Grenoblį Prancūzijos Alpių regione.

Dar viena jau netrukus prasidėsiančio žiemos aviacinio sezono naujovė Vilniaus oro uoste – nuo gruodžio 21 d. kilsiantys „Wizz Air“ lėktuvai į ant Baltijos jūros kranto įsikūrusį Lenkijos uostamiestį Gdanską.

Naujomis žiemos skrydžių kryptimis šį sezoną galės džiaugtis ir keliaujantieji iš Kauno oro uosto. „Ryanair“ nuo lietuviškos darganos pasiūlys pabėgti į pietus – Italijos didmiestį Neapolį ir šalia Viduržemio jūros įsikūrusią Alikantę Ispanijoje. Iki šiol šiuos miestus buvo galima tiesiogiai pasiekti tik vasarą.

Kaip ir praėjusį žiemos sezoną, taip ir šiemet iš Kauno oro uosto bus galima nukeliauti į Izraelį. Į lietuvių pamėgta žiemos kelionių kryptimi jau tapusį šios šalies kurortą Eilatą skraidins „Ryanair“. Tiesa, dėl laikinai lapkričio 5 – 16 d. užsidarysiančio Eilato oro uosto, iš Kauno skrisiantys lėktuvai tomis dienomis leisis Izraelio sostinėje Tel Avive.

„Aviacinį žiemos sezoną iš Lietuvos oro uostų bus pasiūlytos ne tik naujos skrydžių kryptys, bet ir kis kai kurių, jau kurį laiką vykdomų, maršrutų tvarkaraščiai“, – atkreipia dėmesį J. Baltrušaitytė.

Štai bendrovė „Rusline“ į Sankt Peterburgą keleivius iš Vilniaus skraidins du kartus per savaitę. Tokiu pat dažniu iš didžiausio šalies oro uosto kils ir „Ryanair“ lėktuvai į Maltą.

Naujienų savo keleiviams turės ir užsakomuosius skrydžius siūlančios oro bendrovės. „Small planet airlines“ pradės skrydžius į Lioną, kur turėtų patikti slidinėjimo entuziastams, taip pat atnaujins skrydžius į Šarm el Šeichą, dažniau skraidys į Fuerteventurą ir Lanzarotę, taip pat siūlys pailsėti Hurgadoje, Tenerifėje, Dubajuje. „Get Jet Airlines“ pradės kartą per savaitę vykdyti užsakomuosius skrydžius į Hurgadą.

Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

„Turkijoje registruojamų sveikatos sutrikimų augimas matomas jau nuo gegužės mėnesio, o pikas pasiekiamas vasaros mėnesiais bei rugsėjį, nemažai tokių įvykių fiksuojama ir spalį. Tuo tarpu Egipte sezonas prasideda nuo spalio ir tęsiasi iki pat vasaros, o daugiausia įvykių fiksuojame kovo mėnesį“, – teigia BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Anot jo, tiek Turkijoje, tiek Egipte, kur negalioja Europos sveikatos draudimo kortelė, keliautojų sveikatos sutrikimai gana panašūs. Panašios ir klaidos, kurias, mėgindami gauti sveikatos specialistų pagalbą, padaro keliautojai.

„Sveikatos sutrikdymai abiejose šalyse varijuoja nuo lengvo negalavimo iki komplikuoto sutrikimo, kartais pasibaigiančio mirtimi. Visgi dažniausiai pasitaiko karščiavimas, peršalimas, virškinimo sistemos ligos. Taip pat patiriama galūnių traumų ar lūžių. Vidutinė žala tokiais atvejais siekia 70–100 eurų. Maždaug tiek kainuoja gydytojo iškvietimas, apžiūra, taip pat vaistai. Jei situacija sudėtingesnė ir tenka gultis į ligoninę ar daryti operaciją, sumos gali būti keturženklės ar net penkiaženklės“, – sako R. Grizickas.

Jo teigimu, viena dažniausių klaidų, kurią daro sunegalavę draudimą turintys keliautojai, – pamiršta iš karto susisiekti su draudimo bendrovės atstovais toje šalyje.

„Sunegalavę prieš kreipdamiesi į gydymo įstaigą, būtinai turite susisiekti su draudimo kompanijos partneriais. Tiek Turkijoje, tiek Egipte bendravimas su gydymo įstaigomis vyksta per draudimo bendrovės partnerius esančius šiose šalyse. Būtent jie, o ne viešbučio gydytojas, administracijos personalas ar kelionių agentūros gidas gali organizuoti nemokamą nuvežimą iki artimiausios gydymo įstaigos, patarti, į kurią gydymo įstaigą kreiptis tam, kad draudimas padengtų patirtas išlaidas“, – teigia R. Grizickas.

Nemažai nesusipratimų kyla dėl to, kad sunegalavę keliauninkai patys ieško medicininės pagalbos, kartais savo nuožiūra kreipiasi ir į privačius medicinos centrus.

„Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos, tačiau jei patys ieškote pagalbos, žinokite, jog medicinos paslaugų įkainiai privačiuose centruose gali skirtis dvigubai, trigubai ir tokias sąskaitas privalo apmokėti pats pacientas. Pasitaiko, kad pacientams skiriamas nepagrįstai didelis kiekis tyrimų, net ir nesunkiai susirgus tiriama viso organizmo būklė, o į sąskaitą įtraukiamos kelios gydytojo konsultacijos. Todėl pirmiausia ir reikia susisiekti su draudimo bendrovės atstovais“, – aiškina BTA atstovas.

Draudimo bendrovės statistika byloja, kad abiejose šalyse dominuoja negalavimai, susiję su karščiavimu (10  proc.) bei virškinimo sistemos problemos (13 proc.)

„Dažniausiai apsinuodijimo simptomai atsiranda suvalgius nešviežio ar organizmo netoleruojamo maisto. Kelionėse žmonės nori paragauti kuo įvairesnio maisto, bet nepagalvoja, jog jų skrandžiui egzotiškais maistas gali ir netikti arba būti ruošiamas ne pačiomis higieniškiausiomis sąlygomis. Kitas pavojus – saiko neturėjimas, kuris pastebimas atostogaujant viešbučiuose, kur „Viskas įskaičiuota“. Žmonės tiesiog persivalgo arba negalėdami atsispirti maisto gausai valgo visiškai nesuderinamus produktus“, – skrandžio sutrikimų priežastis vardija BTA Žalų reguliavimo departamento gydytoja-ekspertė Raminta Gaidelytė.

Ūmus apsinuodijimas pasireiškia skrandžio, žarnyno uždegimu, skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais ir karščiavimu.

„Mikrobams patekus į organizmą pirmieji simptomai gali atsirasti po 2–72 val., o  paprastas apsinuodijimas trunka 2–3 d. Esant tokiai situacijai patariama laikytis dietos, nevalgyti vaisių, daržovių, pieno produktų. Būtina gerti daug negazuoto vandens. Net jei pykina ir nieko nesinori, reikia stengtis bent po truputį atsigerti. Viduriavimo nereikia stabdyti vaistais, tuo labiau gerti antibiotikų. Pykinimo slopinti taip pat nepatariama, atvirkščiai patartina vėmimą sukelti dirbtinai“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, geriausia apsinuodijimų prevencija – rankų plovimas, nepersivalgymas ir atsakingas požiūris į vartojamus maisto produktus.

Bet kuriuo metų laiku vykstant atostogauti reiktų nepamiršti pasiimti ir vaistinėlę, kurioje būtinai reiktų turėti:

• vaistų nuo skausmo ir uždegimo;
• vienkartinį šalčio paketą, purškiklį ar gelį. Praverčia traumų atveju, susimušus, įkandus vabzdžiams;
• karščiavimą mažinančių vaistų;
• virškinimo sutrikimams gydyti skirtų aktyvintos anglies tablečių, vaistų nuo rėmens, virškinimo fermentų;
• tvarsliavos, pleistrų.

Pagrindinė svetur išginanti priežastis – įtampa darbe

Remiantis tyrimo duomenimis, poilsines-pažintines keliones svetur dažniausiai renkasi 26–55 m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, kurie gauna vidutines ar aukštesnes nei vidutinės pajamas.

„Į šią demografinę kategoriją patenkantys asmenys paprastai yra darbingo amžiaus ir, labiausiai tikėtina, jog didelė jų dalis darbe užima svarbias ar net vadovaujančias pozicijas. Todėl kelionės į užsienio šalis pastariesiems tampa vienu geriausių būdų atitrūkti nuo darbe patiriamo streso, išvalyti galvą nuo minčių ir kasdienių rūpesčių. Juolab kad ir gaunamos vidutinės ar aukštesnės už jas pajamos, t. y. 450–600 Eur ir daugiau vienam asmeniui nesunkiai leidžia tai įgyvendinti“, – kalbėjo tyrimą atlikusi Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tyrėja pabrėžė, jog į tyrimo klausimyną įtrauktas, regis, labai paprastas klausimas – dėl kokių priežasčių žmonės keliauja apskritai – išryškino įdomių elgsenos motyvų. „Būtent noras pailsėti nuo darbo, įtampos yra dažniausiai respondentų įvardijama keliavimo priežastis. Jos paskatinti atostogas užsienyje pirmu numeriu renkasi kone 60 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų“, – teigė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tarp kelionės tikslų – emigravusių artimųjų lankymas

Minėtas klausimas bendrovės „Kantar TNS“ atliktame tyrime ne tik padėjo atskleisti poilsiautojų iš Lietuvos keliavimo svetur priežastis, bet ir patvirtino faktą, kad didelė dalis lietuvių savo atostogų laiką skiria į užsienį emigravusiems artimiesiems lankyti.

„Net trečdalis apklaustųjų pasisakė, jog į užsienį keliauja norėdami pabūti, pabendrauti su šeima, – sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade. – Taip pat tarp dažniausiai įvardijamų veiksnių, kurie skatina lietuvius keliauti, tradiciškai atsiduria noras pažinti svečios šalies kultūrą, naujų potyrių troškimas, siekis pakeisti aplinką, pasilinksminti, papramogauti“.

Kaip matyti iš tyrimo, nemaža dalis pasisakiusiųjų į užsienio šalis vyksta ir dėl malonaus oro bei paplūdimio malonumų. „Norėdami pasimaudyti jūroje į užsienio kurortus keliauja kone trečdalis poilsiautojų, o pasideginti kaitrioje saulėje – ketvirtadalis. Tikėtina, jog tokius keliautojų atostogų prioritetus lėmė ir pastaraisiais metais Lietuvoje ne itin džiuginantis ir vis sunkiau nuspėjamas oras vasarą“, – sakė tyrėja.

Tyrimo rezultatai pažėrė ir kiek labiau intriguojančių detalių. Štai pavyzdžiui, 2 proc. respondentų pasisakė, jog poilsį kone ištisus metus saulę garantuojančiose šalyse renkasi norėdami užmegzti naujų pažinčių, sulaukti dėmesio ar atostogų metu patirti meilės nuotykių.

Svarbu – ir kaina, ir nauji potyriai

Kaip teigia D. Plauškaitė-Camacho Andrade, planuojant atostogas poilsiautojams kaina išlieka aktuali ir turi didžiulę įtaką kelionės krypties pasirinkimui. „Į respondentų geidžiamiausių, t. y. tų šalių, kurias labiausiai norėtų aplankyti, sąrašą patenka ir kur kas egzotiškesnės kryptys, tokios kaip Tailandas, JAV, JAE, tačiau atostogauti jose renkamasi gerokai rečiau, – pastebėjo tyrėja. – Dažniausiai keliaujama į Ispaniją ir jai priklausančios salas (Maljorką, Fuerteventūrą, Tenerifę), į Turkiją, Graikiją ir jos salas (Kretą, Rodą), į Italiją ir jai priklausančius Neapolį, Riminį, Siciliją, Sardiniją. Populiarumo taip pat nepraranda Bulgarija, Egiptas, Kipras, Portugalija.“

Ir nors svajojama apie Ispaniją ar Azijos šalis, dėl patrauklios kainos ir kokybės (to, kas už tą kainą gaunama) optimaliausio pasiūlymo populiariausia atostogų šalis ir toliau lieka Turkija. Stabilų šios krypties populiarumą lemia ir kone pusei apklaustųjų itin svarbus apgyvendinimo tipas „Viskas įskaičiuota“.

„Augant komforto poreikiui, poilsiautojai vis dažniau renkasi kokybišką poilsį aukštesnės ar aukščiausios 4–5* kategorijos viešbučiuose. Lietuviai moka suderinti komfortą ir praktiškumą, todėl prioritetą teikia šalims, kuriose gerai išplėtotas poilsis pagal programą „Viskas įskaičiuota“, – pastebėjo tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Lietuvoje ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Iš tyrimo matyti ir tai, kad išbandę populiariąsias kryptis, lietuviai neretai ieško įdomesnių, egzotiškesnių pasirinkimų. „Dauguma poilsiautojų iš Lietuvos jau yra pabuvoję populiariausiose kryptyse, todėl natūraliai auga noras įvairesnėms, egzotiškesnėms kryptims. Itin patogu tai, kad nuo šiol „Tez Tour“, atsižvelgdamas į keliautojų poreikius, siūlo ir reguliariuosius skrydžius į tolimas, egzotiškas šalis, tokias kaip Tailandas, JAE ir pan. Kitaip nei anksčiau, dabar jos yra pasiekiamos bet kuriuo metų laiku“, – kalbėjo I. Aukštuolytė.

Tuo tarpu tarp respondentų geidžiamiausios „šaltosios“, arba slidinėjimo, šalys tradiciškai išlieka Austrija ir Italija.

Pigiau su organizatoriais ar savarankiškai?

Maždaug pusė „Kantar TNS“ tyrime dalyvavusių poilsiautojų renkasi keliones su kelionių organizatoriais, kiti – keliauja savarankiškai. „Kaip ir praėjusiais metais, keliavimas su kelionių organizatoriais vertinamas ir matomas kaip gerokai komfortiškesnis, kuomet nereikia sukti galvos dėl lėktuvo bilietų, apgyvendinimo viešbutyje ir kt. su kelione susijusių paslaugų paieškos, pirkimo. Vienintelė užduotis, kurią telieka pačiam atlikti, – pasiimti darbovietėje atostogas ir susikrauti lagaminą“, – šypsojosi I. Aukštuolytė.

Tyrimo rezultatai parodė ir tai, jog savarankiškai keliaujantieji turėjo daugiau nemalonių patirčių nei tie, kurie keliauja su kelionių organizatoriais. Savarankiškiems keliautojams koją dažniausiai pakiša patirties stoka, kuomet pasirenkami lūkesčių neatitinkantys viešbučiai, netinkamas atostogų sezonas ir t. t.

Keliaujantieji savarankiškai tokį kelionės planavimo būdą dažniausiai renkasi laikydamiesi principinės nuostatos, jog keliauti savarankiškai yra pigiau. Vis dėlto įsigyti keliones iš kelionių organizatorių apsimoka ir finansine prasme. „Perkame didžiulius kiekius viešbučių kambarių ar lėktuvų vietų, todėl gauname nuolaidų, dėl kurių kaina, tenkanti vienam keliautojui, tampa kur kas mažesnė nei tokią pat kelionę perkant savarankiškai.

Be to, atsižvelgdami į sezoniškumą ir kitus turizmo niuansus, galime parinkti geriausią kelionės laiką, rasti patogiausią viešbutį, kuris nebūtų pernelyg nutolęs nuo artimiausio miesto, arba galime tinkamai parinkti kelis viešbučius vienos viešnagės metu, jeigu norima daugiau pakeliauti, pamatyti, ir pan.“, – vardijo „Tez Tour“ atstovė ir pabrėžė, kad vis tik daugiausia laimi tie, kurie keliones planuoja iš anksto, nes paskutinę minutę nebelieka pasirinkimo įvairovės, o ir kainos būna gerokai didesnės.

Latvijos oro linijos „airBaltic“ skelbia pirmąsias kryptis 2018-ųjų vasaros sezonui, kuris prasidės 2018 metų kovo 27 dieną. Kitą vasarą „airBaltic“ savo skrydžių kryptis papildys daugiau nei penkiais naujais maršrutais.

„Iki šiol 2017 metai „airBaltic“ buvo puikūs – dėl poreikio aptarnauti augančią klientų šeimą, lėktuvų parką jau papildė 7 visiškai nauji lėktuvai „Bombardier CS300“. Džiaugiamės galėdami pasidalinti 2018-ųjų prognozėmis, pranešdami apie platesnį pasirinkimą krypčių, kurių kitai vasarai pageidavo mūsų klientai. Skrydžių tinklo plėtra yra pagrindinė mūsų verslo plano „Horizon 2021“ dalis, leidžianti gerinti susisiekimą tarp Baltijos regiono ir viso pasaulio“, – sakė „airBaltic“ tinklo valdymo vyresnysis viceprezidentas Wolfgang Reuss.

Per pirmus šešis 2017 metų mėnesius „airBaltic“ iš viso skraidino 1 565 462 keleivius savo skrydžių kryptimis Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje, NVS šalyse ir Viduriniuosiuose Rytuose – tai yra antras didžiausias keleivių skaičius oro linijų istorijoje. Pagerintas susisiekimas, orlaivių efektyvumas ir mažų kainų bazė „airBaltic“ leis ir toliau tęsti plėtrą Baltijos regione pagrindinio vežėjo pozicijoje.

2018 metų vasaros sezoną „airBaltic“ tvarkaraštis pasipildys skrydžiais į Malagą (Ispanija), Lisaboną (Portugalija), Splitą (Kroatija), Bordo (Prancūzija) ir Gdanską (Lenkija). Apie papildomas naujas kryptis bus pranešta ateityje. Pilną „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį galima rasti kompanijos internetinėje svetainėje www.airbaltic.com.

* Mažiausia kaina (į vieną pusę), įskaitant mokesčius rinkliavas ir aptarnavimo mokestį,  www.airBaltic.com , priklauso nuo užimtumo.

„airBaltic“ iš savo namų bazės Rygoje, Latvijoje skraido daugiau nei 60-ia krypčių. Iš visų šių taškų „airBaltic“ per Rygą siūlo patogų susisiekimą su Europa, Skandinavija, NVS šalimis bei Viduriniaisiais Rytais. Papildomai šiomis kryptimis „airBaltic“ vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Talino.

Apie „airBaltic“: „airBaltic“ („Air Baltic Corporation“) yra vienos punktualiausių oro linijos pasaulyje, jungiančios Baltijos regioną su daugiau nei 60 Europos, Viduriniųjų Rytų ir NVS šalių. Tai uždara akcinė bendrovė, įkurta 1995 metais. Pagrindinis oro bendrovės akcininkas – Latvijos valstybė, valdanti 80,05 proc. akcijų, o Lars Thuesen valdo beveik 20 proc. akcijų per jam priklausančią orlaivių nuomą „1 SIA“. Šiuo metu „airBaltic“ lėktuvų parką sudaro 30 lėktuvų – 7 „Bombardier CS300“ , 11 „Boeing 737“ bei 12 „Bombardier Q400Next Gen“. „airBaltic“ pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų už nepriekaištingą veiklą, pažangų aptarnavimą bei pasiekimus verslo restruktūrizavime. 2012 m. nepriklausoma rinkos ir vartotojų tendencijų tyrimo agentūra „Airlinetrends“ pripažino „airBaltic“ viena iš Top 10 novatoriškiausių pasaulinių oro linijų. Dvejus metus iš eilės, 2014 m ir 2015 m., „airBaltic“ pripažinta punktualiausia tarp pasaulio oro linijų bendrovių.