Šiemet Rugsėjo 1-oji (Mokslo ir žinių diena) bus sekmadienį, tai šia galimybe tėvai galės pasinaudoti rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, į kurį nukeliama mokslo metų pradžios šventė.

Tėvams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo (nuo 5 iki 10 klasės) programas. Pirmąją mokslo metų dieną, suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant vidutinį darbo užmokestį.

Ši garantija netaikoma darbuotojams, jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (t.y. auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

2017 m. į inžinerijos krypties programas profesinėse mokyklose įstojo virš 4000 žmonių, panašų skaičių planuojama priimti 2018 m. rugsėjį. O 2020 m. prognozė rodo beveik 6500 specialistų poreikį. Inžinerinę pramonę vienijančios asociacijos „Linpra“ viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas atkreipia dėmesį: „Ligšiolinė pagal pageidavimų koncerto principą veikusi priėmimo sistema į profesines mokyklas buvo ydinga, nepagrįsta jokia logika ir realybe. Todėl kaip inžinerinės pramonės atstovas džiaugiuosi išaugusiu dėmesiu šiam svarbiam sektoriui ir ŠMM vykdomomis permainomis. Taip pat džiugina ir tai, kad bus atsiliepta ir į regionų poreikius, vadovaujantis oficialiomis specialistų poreikio prognozėmis“.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytus planus, rengiant specialistus vis labiau bus atsižvelgiama ir derinami investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų siūlymai ir ateities darbo prognozės. O iki 2020 m. pagal šiuos siūlymus bus nuosekliai keičiamos taisyklės bei tvarkos, švietimo įstaigų programos pritaikomos pagal realų rinkos poreikį.

Vienas didžiausių vaiko motyvacijos veiksnių yra patiriama sėkmė. Papildomą lavinimą reikėtų nukreipti į tas veiklos sritis ir dalykus, kuriuose vaikas patiria sėkmę. Kai jisdžiaugiasi, kad pats kažką išgyveno, išmoko, sukūrė, tada ir ateina pilnatvės, laimės jausmas. Žinodamas, kad kurioje nors srityje vaikas yra lydimas sėkmės, jis natūraliai pasitemps ir kitose ne taip sėkmingose veiklose. Gabiems vaikams svarbiausia yra nauji iššūkiai. Jie, priešingai nei kiti mokiniai, domisi tam tikrais dalykais ne dėl pažymio, o dėl to, kad jiems įdomu tyrinėti, atrasti, pažinti, kurti ir patirti sėkmę, būti geresne savo versija šiandien nei buvo vakar.

Nuo kokio vaiko amžiaus reikėtų pradėti ieškoti gabumų?

Kai kurių vaikų nepaprastas talentas ar gabumai gali atsiskleisti labai anksti ir pasireikšti visą jų gyvenimą, tačiau kartais lieka nepastebėti ilgą laiką ir atsiskleidžia tik jam suaugus, o pasitaiko ir taip, kad vaikas, kuris išsiskyrė iš kitų nepaprastais gebėjimais, užaugęs toks nebėra. Todėl vienareikšmiškai apibrėžti negalima, nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti ieškoti vaiko gabumų. Kiekvienas yra individualus, todėl vieno, teisingo ir kiekvienam gabiajam tinkamo apibrėžimo ar taisyklės nėra, kokiame amžiuje, kokių gabumų galime pradėti ieškoti. Tačiau svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėsime vaiko gabumus, tuo greičiau galėsime pradėti tinkamą jų lavinimą. Individualūs vaiko polinkiai ir poreikiai, sutapę su skatinančia aplinka, turi lemiamos reikšmės kiekvieno vaiko raidai.

Kuo gabumai skiriasi nuo bendrųjų gebėjimų?

Gabumus galime apibrėžti kaip individualias psichologines vaiko savybes ar asmenybės charakteristikas, lemiančias vienokios ar kitokios veiklos sėkmę. Bet koks vaiko gabumas yra įgimtas, tačiau jis nėra statiškas ir nuolat kinta bei kokybiškai vystosi per praktinę veiklą. Jei įgimtų gabumų laiku nepastebėsime ir jų neplėtosime, nelavinami jie gali ir nepasireikšti.

O bendrieji gebėjimai – tai įgūdžių, reikalingų daugeliui profesinės veiklos sričių, visuma. Ji būtina žmogui, norinčiam tobulėti ir sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Kitaip tariant, bendrieji gebėjimai yra būtini, norint gerai atlikti darbą, mokytis ar užsiimti įvairia veikla.

Kaip pastebėti sritis, kurioms vaikas yra gabus (matematika, kalba, menai, sportas ir kt.)?

Kad pastebėtume, kam vaikas gabus, būtina gerai jį pažinti. Dar ikimokykliniame amžiuje leiskime jam išmėginti įvairias veiklas ir užsiėmimus, kurių metu gali atsiskleisti muzikiniai, kalbiniai, psichomotoriniai vaikų gabumai. Bendraukime su vaiku apie tai, kas jam patinka, kuo jis domisi, kokia veikla teikia džiaugsmą. Taip pat kalbėkimės su vaikus ugdančiais pedagogais, išgirskime jų įžvalgas ir pastebėjimus.

Atkreipkime dėmesį, kaip vaikas suvokia jį supančią aplinką, kokią turi atmintį, ar jam būdinga didesnė žodžių atsarga, ar pradeda skirti priežastis ir padarinius, klasifikuoti, kaip ilgai geba koncentruoti dėmesį, kaip nagrinėja jam įdomias temas.

Tarkime, matematikai gabūs vaikai ne tik gali greitai suskaičiuoti ar teisingai atlikti užduotis, bet ir paaiškinti ar pagrįsti savo sprendimą. Tokie vaikai, susidūrę su sunkesne užduotimi, nenusiramina tol, kol jos neįveikia.

Jei vaikas nuo mažų dienų domisi muzika – dega noru ir motyvacija groti ar dainuoti, nuolat rengia namie koncertus, derėtų kreiptis į muzikos profesionalus, kurie padės nustatyti vaiko muzikinius duomenis.

Jei stebitės, kad vaikas žiūri filmukus ir kartoja išgirstus terminus, rodo į daiktus ir burbuliuoja jums nesuprantamus žodžius, įsiklausykite atidžiau – jis gali būti gabus kalboms.

Ar gabumai visada sutampa su pomėgiais?

Pomėgis yra laisvalaikio užsiėmimas, vaiko mėgstamas būdas praleisti laisvalaikį. Tai gali būti sportavimas, naminio gyvūnėlio priežiūra, įvairūs žaidimai (vaidmenų, stalo ir kt.), kolekcionavimas, kulinarija, rankdarbiai ir daugybė kitų užsiėmimų, kurių nereikėtų painioti su gabumais. Juk ir mes galime labai mėgti gaminti valgyti ar sportuoti, bet ar būtinai turime būti gabūs šioje srityje?

Kaip su gerais tėvų norais neužgožti tikrųjų vaiko gabumų? Pavyzdžiui, kai tėvai labai norėdami veda vaiką į muzikos mokyklą ir tam skiria daug jėgų ir dėmesio, nors nežinia, ar jų atžala turi tam pašaukimą.

Labai dažnai būdami tėvais stengiamės įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones ir mėginame jas realizuoti per savo vaikus. Pasistenkime savo norais neužgožti vaikų pasirinkimo ir leiskime jiems dar ankstyvame amžiuje išmėginti kuo daugiau ir įvairesnių veiklų. Kartu su vaiko pedagogais stebėkime individualių vaiko gabumo požymius. Atpažinę ypatingą vaiko polinkį ir norą, tik tuomet imkimės didesnių investicijų į tolesnį jo gebėjimų ugdymą.

Kaip vaiko gabumai turėtų būti puoselėjami pradinėse klasėse, pamokų metu ir popamokinėse veiklose?

Dažnai mokykloje besimokydami su kitais moksleiviais gabūs vaikai supranta, kad yra kitokie. Labai svarbu padėti vaikui teisingai įvertinti savo gabumus ir leisti suprasti, kad kitų vaikų gebėjimai ir interesai gali pasireikšti visai kitose srityse. Vaikas neturi būti išskiriamas iš kitų ir nesijausti kažkokiu ypatingu. Kad gabūs vaikai gerai jaustųsi mokykloje ir būtų puoselėjami jų gebėjimai, būtina subalansuota mokymosi programa, žaismingos ir nenuobodžios mokymosi aplinkos, susitikimai su bendraminčiais, paskatinimas bei padrąsinimas veikti, galimybė tenkinti individualius poreikius. Su gabiais vaikais dirbantys mokytojai turi gerai pažinoti savo mokinius, pastebėti jų talentą ir veikti kaip patarėjai ar konsultantai.

Narūnas Kapočius, VGTU Telekomunikacijos inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalinasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl mūsų palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos. Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardino, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų.

Apie tai, kad įgyta patirtis JAV Silicio slėnyje įsikūrusiame NASA Ames tyrimų centre, ilgai neišblės, interviu MITAI  pasakoja N. Kapočius.

Kada susidomėjai technologijų mokslais?

Mane nuo mokyklos traukė fizika ir matematika. O domėtis šiais dalykais mane paskatino vyresnis brolis savo pavyzdžiu, kuris aktyviai dalyvavo astrofizikos būreliuose, taip pat jaunųjų fizikų ir matematikų mokyklose. Aš taip pat užsiėmiau papildomu šių dalykų mokymuisi. Tokia buvo pradžia.

Kaip sužinojai apie MITA organizuojamą konkursą dėl NASA stažuočių?

Istorija labai įdomi – buvau užprogramuotas sėkmei. Kai aš mokiausi 1 kurse, brolis man padovanojo džemperį su NASA logotipu ir pajuokavo, kad turėčiau aplikuoti į MITA konkursą. Tuomet dar rimtai negalvojau, nes 1-2 kurse neturėjau tiek žinių, mokiausi tik bendruosius dalykus universitete, dar neturėjau specialiųjų telekomunikacijos dalykų, todėl negalėjau pretenduoti ir parašyti tinkamą motyvacinį laišką. Praėjus keliems metams – pasitaikė puiki proga, pataikiau tiesiai į taikinį: pateikiau prašymą ir laimėjau konkursą.

Prie kokio projekto teko dirbti NASA?

Dirbau prie mažųjų gabaritų palydovo „CubeSat“ projekto, kuris trumpai vadinasi CHOMPT (angl. CubeSat Handling Of Multisystem Precision Time Transfer). Tai jungtinis NASA Ames tyrimų centro projektas su Floridos universitetu, kuris labai svarbus ir pradėtas vystyti dar prieš 3 metus. Jo tikslas – sinchronizuoti atominį laikrodį palydove su atominiu laikrodžiu, esančiu NASA Kenedžio kosmoso centre Floridoje, naudojant trumpus lazerių impulsus.

Mano užduotis buvo parašyti programinį kodą palydovo Žemės stočiai, kad galėčiau gauti ir atvaizduoti duomenis iš palydovo GPS imtuvo. Kitas uždavinys – dekoduoti paketus, tai yra informaciją iš palydovo radijo siųstuvo, kuris siunčia sveikatos duomenis, taip pat reikėjo charakterizuoti saulės sensoriaus diodus. Iš šių diodų teikiamų duomenų, pagal taip kaip jie apšviesti, galima spręsti apie palydovo pasisukimą erdvėje aplink savo ašį bei nustatyti palydovo orientaciją. Turėjau ir kitų užduočių: padėjau komandai pasiruošti savaitės ilgumo temperatūriniam vakuuminiam testui (angl. k. TVAC) ir kt.

Girdėjome, kad prisidėjai prie naujo palydovo kūrimo?

Taip, mūsų tarptautinės komandos kuriamas palydovas turėtų būti paleistas į kosmosą kovo mėnesį iš Naujosios Zelandijos inovatyvia raketa ELECTRON. Ši raketa sukurta JAV įmonės  „Rocket Labs“,  kuri yra taip pat N. Zelandijoje. Raketa inovatyvi tuo, kad didžioji jos variklių dalis yra atspausdinta 3D spausdintuvu. Kaip NASA juokauja – tai paskutinė viltis mažųjų palydovų kūrėjams, kurie juos gamina, nes paleidimas tokia raketa yra gerokai pigesnis. Ši raketa buvo sėkmingai išbandyta 2017 m. gegužę, antrasis bei trečiasis jos skrydis į kosmosą yra planuojamas š. m. sausio ir kovo mėn.

Kokia darbinė atmosfera NASA ir kokie žmonės ten dirba?

NASA Ames tyrimų centras – vienas seniausių centrų, pradėtas statyti XX a. 4 dešimtmetyje. Svarbiausia ten ne sienos, o dirbantys žmonės. Mūsų komanda buvo tarptautinė, net iš 4 šalių: JAV, Australijos, Europos ir Prancūzijos. Komandoje buvome 7 žmonės – kaip maža šeima, kurios nariai vienas kitam padeda.

Mūsų projekto vadovas buvo prancūzas Belgacem Jaroux, kuris gyvena JAV pakankamai senai. Mane labai sužavėjo, kad jis yra buvęs kelis kartus Lietuvoje, bendradarbiavo su KTU. Jis buvo prieš kelis metus net mažųjų palydovų forume Lietuvoje. Mane kuravo net 2 mentoriai: nepaprastai talentingas prancūzas programuotojas ir projektų vadovė iš Floridos universiteto.

NASA Ames tyrimų centre dirba daug europiečių, mokslininkų ir inžinierių, todėl visi suinteresuoti dalintis žiniomis ir puikiai priima lietuvius. Kituose centruose – kitaip, pavyzdžiui Kenedžio kosmoso centre, kur vykdomi žmonių skrydžiai į kosmosą, daugiau dirba JAV piliečiai.

Mano stažuotės t.y. rudens sesijos metu buvo apie 50 studentų. Vasarą praktikantų būną žymiai didesnis skaičius –apie 500, tai 10 kartų daugiau nei rudenį.  Nėra daug šalių, kurios gali siųsti studentus į NASA. Lietuvai labai pasisekė, kad turime tokią galimybę būti tarp 12 pasaulio valstybių.

Kaip pasirinkai NASA projekto temą?

Mane nuo pirmo kurso domino mažieji palydovai. Lankiau CANSAT būrelį, išmokau mikrovaldiklių programavimo pagrindų. Tuo pačiu Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo puiki atmosfera gilintis į šią sritį, vykdomas projektas su Europos kosmoso agentūra, skatino dėstytojai.

Ar pasiteisino lūkesčiai?

Mano lūkesčiai yra viršyti, nes patobulėjau ne tik profesinėje sityje – pagilinau žinias programavime, bet ir pamačiau, kaip vyksta darbas NASA. Tai nėra kažkas mistiško. Susirinkę žmonės ten yra motyvuoti ir viską pasiekia savo sunkiu darbu bei atsidavimu. Ko išmokau, kad reikia nebijoti klysti, o mūsų komanda daug klydo, kol pasiekė tikslą, bet visi vienas kitą labai palaikė.

Tolimesni tikslai – pirmiausia, bakalauro darbas, kurio temą apie mažųjų palydovų tarpusavio ryšio protokolo kūrimą parsivežiau iš NASA ir išgryninau kartu su bakalaurinio darbo vadovu universitete, o paskui –   magistrantūros studijos, be kurių neįsivaizduoju ateities.

Dėkojame už pokalbį

APIE NASA stažuotes

Stažuotes NASA finansuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis, nacionalinę atranką kasmet organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Galutinį sprendimą dėl studentų atrankos priima NASA. 2018 m. konkursas planuojamas skelbti 1 ketvirtį.

2017 metais MITA organizavo konkursą ir išsiuntė stažuotis į JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ames tyrimų centrą net 12 talentingiausių šalies studentų, kurie studijuoja  technologijos sričių studijų programose (angl. STEAM). Tik 12 pasaulio šalių (iš Europos tik 3 – Lietuva, Švedija ir Portugalija) ir Europos kosmoso agentūra turi sutartis su NASA dėl stažuočių programos ir gali siųsti savo studentus vasaros ir rudens stažuotėms.

2016 m. – iš Lietuvos į NASA išvyko 3 studentai, o 2015 m. – 2 studentai.

MITA ir NASA pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos (NASA International Internship Program NASA I2) 2014 metais. Susitarimas buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės delegacijos vizito į JAV metu.

Pasaulinė iniciatyva „Hour of Code” kartą metuose  vienai valandai suvienija virš 100 milijono pasaulio vaikų.

„Šiandien daugelyje Lietuvos miestų 6-14 m. amžiaus vaikai susirinko į laisvės ir technologijų šventę. Džiugu matyti tiek daug Lietuvos ateities herojų, kurie pažįsta modernios Lietuvos istoriją ir jos herojus pasitelkdami modernias technologijas. Tai vienas iš geriausių Šimtmečio iniciatyvų konkurso projektų“, – sako Šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.

Daugiausia jaunųjų kūrėjų susirinko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje, Kultūros fabrike Klaipėdoje ir KTU Santakos slėnyje Kaune. „Šimtmečio programavimo valanda“ vyko daugiau nei 50 Lietuvos bibliotekų ir mokyklų – Marijampolės, Ignalinos, Plungės, Panevėžio, Jurbarko, Molėtų Švenčionių Kauno rajono ir kitose šalies viešosiose bibliotekose.

Šiais metais renginys buvo ypatingas  – prisijungiant prie Valstybės atkūrimo šimtmečio programos renginių „Hour of Code“ organizatoriai  parengė išskirtines programavimo užduotis vaikams. Pirmą kartą jaunieji kūrėjai programavimą pažino atlikdami ne visam pasauliui skirtas, o specialiai Lietuvai sukurtas užduotis, kurios kvietė  pažinti modernios Lietuvos šimtmečio įvykius ir herojus.

„Praėjusį šimtmetį Lietuvą lipdė ir kūrė drąsūs ir „sveikai nupušę” žmonės bei įvykiai. Mes rytojaus kūrėjams dovanojam įrankius, įkvėpimą, laisvę, o kartu ir atsakomybę kurti tvirtą ir laimingą Lietuvą. Norime, kad vaikai ne tik pažintų įdomų, kūrybišką programavimo pasaulį, bet ir prisimintų mūsų herojus. Todėl specialiai šiais metais kartu su iliustratore Aiste Papartyte ir visa kūrybinių technologijų akademijos „bit&byte” komanda patys kūrėme programavimo užduotis vaikams“, – sako renginio iniciatorė ir „bit&byte” kūrybinių technologijų akademijos vadovė Monika Katkutė-Gelžinė.

„Šimtmečio programavimo valanda” tapo integruota virtualia Lietuvos istorijos, kultūros ir programavimo pamoka visiems 6-14 metų vaikams, kurie Lietuvos bibliotekose ir mokyklose vienu metu sprendė modernios Lietuvos istorijos ir programavimo rebusus, sukurtus Lietuvos menininkų ir technologų.

Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pertvarkant universitetų tinklą,  norima sudaryti sąlygas turėti stiprias studijas ir mokslą savo šalyje, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.

„Daug metų kalbama apie Lietuvos mokslo ir studijų problemas: ne visų universitetų studijų kokybė tenkina, pastebima dalis geriausių abiturientų renkasi studijuoti svetur. Dėstytojai ir mokslininkai gauna nepakankamus atlyginimus dirbdami per kelias aukštąsias mokyklas. Valstybės lėšos švaistomos pustuščių pastatų išlaikymui užuot jas investavus į kokybę; iki 40 proc. studijų programų dubliuojama. Mokslo potencialas išsklaidytas, turėdami didžiulius dėstymo krūvius dėstytojai neturi galimybių skirti pakankamai laiko mokslinei veiklai. Dabar turime aiškų planą, kur eina ir kaip keisis aukštasis mokslas. Tinklo optimizavimas yra pirmasis esminis šios pertvarkos žingsnis“, – sako ministrė.

Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos – 22,6 mln. eurų – bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.

Vyriausybė siūlo universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 m. gruodžio vidurio priimti galutinius sprendimus dėl dalyvavimo tinklo pertvarkoje ir juos pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai. Galutinius  sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims LR Seimas.

Pasak J. Petrauskienės, valstybinių universitetų tinklo optimizavimas – tik viena iš aukštojo mokslo pertvarkos dalių. Kitos svarbios pertvarkos kryptys – tai studijų ir mokslo finansavimo bei kokybės užtikrinimo pertvarkos, dėstytojų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimas, tarptautiškumo didinimas, mokslu grįstų inovacijų skatinimas.

„Aukštojo mokslo pertvarka atneš naudą visiems. Studentams tai reiškia kokybiškas studijas, kompetentingus ir motyvuotus dėstytojus, atnaujintus bendrabučius, dėstytojams – didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas, daugiau laiko mokslinei veiklai. Stiprios aukštosios mokyklos bus labiau konkurencingos tarptautiškai ir kurs daugiau inovacijų, tai sudaro  galimybes tinkamai subalansuoti specialistų rengimo pasiūlą ir paklausą, nebešvaistant šalies resursų tuštėjančių aukštųjų mokyklų ūkiui išlaikyti“, – pažymi ministrė.

Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, siekiama, kad du Lietuvos universitetai atsirastų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų ir iš jų bent vienas – geriausiųjų „300-tuke“, Lietuva patektų tarp dešimties inovatyviausių ES šalių, Lietuvos mokslas ir studijos taptų tarptautinio lygio, studentai ir darbdaviai būtų patenkinti studijų kokybe, o mokslininkai ir tyrėjai – savo karjera.

Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, turi daug mažiau studentų ir daug daugiau aukštųjų mokyklų. Gerai vertinamos aukštojo mokslo sistemos Europoje – Suomijoje, Olandijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Airijoje – pastaraisiais metais mažino aukštojo mokslo įstaigų skaičių ir jas stambino. Pavyzdžiui, Suomijoje 2012 m. milijonui gyventojų teko 6,9 aukštosios mokyklos, arba 1,2 institucijų – 10-čiai tūkst. studentų.  Lietuvoje milijonui gyventojų teko 14,7 institucijos, arba 2,9 aukštosios mokyklos – 10-čiai tūkst. studentų.

Pertvarkant universitetų tinklą, siūloma:

• Vilniuje Mykolo Romerio universitetą prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

• Vilniaus universitetui dėl pedagogų rengimo įsteigti struktūrinį padalinį, vykdantį švietimo ir ugdymo krypčių mokslo ir studijų veiklas.

• Vilniuje numatoma toliau plėtoti menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją.

• Šiaulių universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto, Šiauliuose suformuojant akademinį padalinį (filialą), kuriame toliau plėtojamas pedagogų rengimas.

• Siekiant sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune, šiame mieste sukurti trijų valstybinių  universitetų tinklą. Kaune numatoma sujungti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o dabartiniams LEU studentams sudarant sąlygas studijas baigti Vilniuje.

• Antras Kauno valstybinių universitetų tinklo kūrimo žingsnis – Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto, užtikrinant LSU studijų ir mokslinės veiklos tęstinumą.

• Greta platesnės sudėties Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų Kaune bus toliau plėtojamas Kauno technologijos universitetas, telkiantis technologijos ir fizinių mokslų sričių potencialą.

• Klaipėdoje numatoma stiprinti savarankišką Klaipėdos universitetą užtikrinant dermę su regiono poreikiais. Universitetas kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir verslo struktūromis turi pateikti Vyriausybei veiksmų planą, skirtą veiklai optimizuoti.

Pasak ministrės, per pastaruosius 10 metų situacija pasaulyje gerokai pasikeitė. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse, pirmiausia Suomijoje, edukologai, psichologai, remdamiesi tyrimais, kelia abejones dėl teigiamos namų darbų įtakos mokymuisi ir rezultatams. Ugdymo turinio kaita, kaip ir ko mokome vaikus mokykloje, yra vienas svarbiausių dalykų.

„Kalbant apie stiprų, laisvą mokytoją, profesionalą, turime tobulinti ir ugdymo programas ir turinį. Todėl garsiai skelbiu idėją – mokykla be namų dabų. Mokslinėje literatūroje yra daugybė įrodymų, kad namų darbai daro mažą įtaką akademiniams pasiekimams ir ugdymo kokybei. Mūsų vaikai sugaišta nuo pusės iki kelių valandų darydami namų darbus. Kaip sakė A. Einšteinas: nėra laba išmintinga nuolat kartoti to, kas nekuria sėkmės, ir tikėtis pagerėjimo“, – konferencijoje kalbėjo ministrė.

Suomijai jau pavyko sukurti sistemą, kuri užtikrina puikius moksleivių rezultatus vien per koncentruotą ugdymą mokykloje. Kanada ir Australija kai kuriose mokyklose jau taip pat atsisakė namų darbų. Tuo pačiu keliu eina Vokietija, Prancūzija. Moksleiviai visas reikiamas užduotis atlieka mokykloje, gaudami reikalingą pagalbą iš mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerija jau įvertino šalies mokytojų taikomus pažangius metodus ir atrado, kad Lietuvoje yra pavienių mokytojų – entuziastų, kurie taiko mokymosi be namų darbų metodiką.

„Lietuvoje taip pat bendravau su ne viena mokytoja, kurios geba dirbti be namų darbų, sėkmingai taiko pačių sugalvotas metodikas. Ar tai lengva padaryti? Tikrai ne. Mokykloje ir taip daug emocinės įtampos, streso, patyčių, blogo klimato. Amerikiečių tyrimai rodo, kad vaikų, kurie neturi laiko po mokyklos pailsėti, pažaisti, būti su šeima, bendrauti, mokymosi rezultatai prastesni. Vyresnių klasių mokiniai ir mamos rašo laiškus, kad vaikai neišsimiega, neturi laiko ugdyti savo kitų veiklų“, – kalbėjo ministrė.

Pavyzdžiai: Haris M. Cooper (Hugo L. Blomquist Professor of Psychology and Neuroscience in Trinity College of Arts and Sciences) 25 metus tyrinėjo namų darbus. Jo išvada kategoriška: „Namų darbai sunaikina pradinių mokyklų mokinius“.

PISA (The Programme for International Student Assessment) 2015 Results Students’ Well Being:  PISA 2015 rodo, kad nerimas dėl mokyklinio darbo, namų darbų ir testų yra neigiamai susijęs su gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo rezultatais.

Pasak ministrės, mokykla be namų darbų, taikant pažangias metodikas, pirmiausia bus naudinga patiems mokytojams, kuriems tenka daug laiko praleisti prie sąsiuvinių, tikrinant namų darbus. Moksleiviai, kurie mokymuisi namie gali skirti nevienodai laiko ir dėmesio, turės galimybę mokytis tolygiau ir išvengti didelių rezultatų skirtumų.

Naujausios Vakarų šalių bendrojo ugdymo metodikos yra orientuotos į tai, kad mokiniai per pamokas atlieka visas reikalingas veiklas, o namuose vietoj namų darbų skaito knygas, rengia pasakojimą tam tikra tema, atlieka įvairias kūrybines užduotis. Mokslininkai, kurdami ateities mokyklą, siūlo atsisakyti „tiesioginio sėdėjimo“ prie užduočių lapo vakare.

„Tokiu būdu mes žengsime platų žingsnį link ateities mokyklos, padedančios atrasti kiekvieno žmogaus talentus, sukūrimo. Tai mintis, kaip kurti naujesnę, geresnę mokyklą, kurioje gera visiems“, – pristatymą baigė ministrė.

„Kalbant apie mūsų švietimo institucijų reformą, nėra nieko, kas turėtų likti nepakeista“, – taip 2015-aisiais kalbėjo Kinijos švietimo ministerijos Nacionalinio tyrimų centro direktorius Wang Fengas. Vyriausybės politika, prie kurios įgyvendinimo prisideda permainų siekiantys įstaigų vadovai ir mokytojai, jau pradeda duoti gerų rezultatų.

Tipinės Kinijos mokyklos klasės dėmesio centre – mokytojas. Vaikai susodinti eilėmis, priekyje – geriau besimokantieji, gale – prasčiau. Pirmųjų metų mokymo programa orientuota į matematiką ir kinų kalbą, o visiško raštingumo – kuris apibrėžiamas kaip 3,5 tūkst. skirtingų rašmenų mokėjimas mintinai – iš moksleivių tikimasi vidurinėje mokykloje.

Vyresniųjų klasių moksleiviai mokykloje per dieną praleidžia aštuonias valandas. Dar daug valandų jie skiria namų darbams ir pasirengimui įvairiems testams. Straipsnio autorė nurodo, kad, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų moksleiviai mokykloje kasdien praleidžia pusantros valandos mažiau, o ir namų darbams jie skiria net aštuoniomis valandomis per savaitę mažiau negu kinų moksleiviai.

Skatinamas kitoniškumas ir kūrybiškumas

Kinų švietimo sistemoje vyrauja didžiulė konkurencija. Iš devynių milijonų moksleivių, laikančių nacionalinius stojamuosius į koledžus, 2–3 milijonams nepasiseka. Žinojimas, kad viskas priklauso tik nuo to, kaip bus išlaikyti egzaminai, gali visam laikui atimti iš jauno žmogaus norą toliau tobulėti jį dominančioje srityje ir užkirsti jam kelią į tyrinėjimų ir kūrybiškumo pasaulį, įsitikinusi L. Chu.

Tačiau 10-ies metų švietimo reformos plane, kuris parengtas 2010-aisiais, teigiama, kad mokyklos turi kurti „aplinką, palankią nepriklausomam mąstymui“. Pasak Rytų Kinijos pedagoginio universiteto profesoriaus Yang Xiaowei, vyriausybė jau yra leidusi kelioms mokykloms iki 20 proc. mokymo programos susidaryti savarankiškai. Kai kurie mokyklų direktoriai nusprendė į savo mokymo programas įtraukti mokslinio bei matematinio kūrybiškumo ugdymo dalykus ir įsitraukė į eksperimentinio mokymo projektus, o štai vienas Šanchajuje įsikūrusios mokyklos vadovas sumanė kartą per savaitę mokinius iš pamokų išleisti anksti, kad jie turėtų laiko savarankiškai „susipažinti su pasauliu“.

„Moksleiviai turi išsiugdyti asmenybę“, – sako vienos Pekino mokyklos mokytojas Chong Dai, pabrėždamas, kad prieš porą dešimtmečių tokia mintis niekam nebūtų net į galvą atėjusi, mat visas mokymasis buvo grindžiamas nuolatiniu to paties kartojimu.

Vaikštinėdama mokyklos, kurioje dirba Ch. Dai, koridoriais, straipsnio autorė L. Chu teigia atkreipusi dėmesį, kad daugelis dalykų čia jai labiau primena Ameriką negu Kiniją. Pavyzdžiui, ji sako pastebėjusi, kad niekur nesimato iškabintų mokinių reitingų lentelių, kaip būdavę įprasta anksčiau, vadovėliai palikti vietoje, o ne išsinešti namo, klasės įrengtos tokio dydžio, kad jose tilptų ne daugiau kaip 25 moksleiviai. Reklamuojamas, pasak jos, net psichinės sveikatos klubas – tarsi vožtuvas akademinei įtampai nuleisti. Rinktis kinų moksleiviai taip pat turi iš ko – jiems siūlomi plaukimo, alpinizmo, lėkščiasvydžio užsiėmimai.

„Mes supratome, kad kinams įprastas tradicinis autoritarinis mokymas turi daugybę ydų ir nukrypsta nuo mokymo esmės – žmogų praturtinti, – sako Ch. Dai. – Mūsų mokytojai yra [moksleivių] draugai.“

Tokį posūkį L. Chu vertina kaip labai netikėtą ir svarbų. Juk dar visai neseniai šios mokyklos dušuose buvo atsisakyta karšto vandens, argumentuojant tuo, kad šaltas vanduo padeda ugdyti valią ir ištvermę, rašo ji.

Įgyvendinant reformą paprastinamas ir stojimas į aukštesnės mokymosi pakopos įstaigas. Antai kai kuriems Šanchajaus moksleiviams bus suteikiamos dvi progos bandyti išlaikyti koledžo stojamuosius. Priėmimo į universitetus tvarka taip pat reikšmingai keičiama.

Nepaisant visų trūkumų, kinų švietimo sistema turi ir privalumų, tik daugelis kritikų linkę jų nepastebėti. Kinijoje įprasta, kad vaikui dar labai ankstyvame amžiuje suteikiamas tvirtas žinių pagrindas. Pasak L. Chu, tai gali būti raktas į sėkmę, lydėsiančią žmogų visą gyvenimą. Kognityvinių mokslų specialistai teigia, kad tikrasis mokymasis nevyksta, jei žinios nėra įtvirtinamos ilgalaikėje atmintyje. Tik įsisavinę esminę informaciją vaikai gali atverti savo aktyviąją atmintį gilesniam mąstymui – taip pat ir kūrybiškumui.

2012 m. Šanchajaus moksleiviai, dalyvaujantys naujosios švietimo reformos bandomajame projekte, atliko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą problemų sprendimo testą ir užėmė šeštą vietą, gerokai pranokdami EBPO vidurkį.

Kinai – vieni konkurencingiausių pasaulyje

Aukštos kvalifikacijos kinų specialistai puikiai jaučiasi aplinkoje, reikalaujančioje būti versliems ir originaliems. Svetur dirbančių kinų pasiekimai tiesiog stulbina, rašo L. Chu. Etninių kinų startuoliai yra vieni pagrindinių Silicio slėnio kūrėjų, Amerikoje patentus registruojantys neįtikėtinu tempu. Kinija – pasaulinė lyderė tokiose pramonės srityse kaip dirbtinis intelektas, dronų gamyba ir mobilieji mokėjimai. Šiemet Kinijos startuolių sektoriuje užregistruota beveik tiek pat technologijų vienaragių kiek Jungtinėse Valstijose ir daugiau negu Europoje.

Kaip pažymi straipsnio autorė, įgyvendinant reformą vis dėlto susiduriama ir su nemažomis kliūtimis. Įsišaknijęs autoritarizmas ir egzaminų našta neleidžia žmogui atsiskleisti. Maža to, Kinijos komunistų partijos iniciatyva mokymo programa darosi vis labiau politizuota. Kinijos valdžia tuo pačiu metu ir vykdo politinę indoktrinaciją, ir skatina ugdyti kritinį mąstymą. Ar šiuos du dalykus įmanoma suderinti, autorė teigia abejojanti.

Svarbu ir tai, kad reforma aprėpia daugiausia miestų mokyklas, o kaimo vietovėse besimokantys moksleiviai, panašu, dar ilgai liks reformos nepaliesti. O kol kas finansinių išteklių nestokojančios šeimos ir toliau siunčia savo vaikus mokytis ir studijuoti į užsienį.

Apibendrindama L. Chu vis dėlto pažymi, kad švietimo srityje kinai juda teisinga kryptimi. Ankštoje pasaulinėje mokslo ir užimtumo rinkoje jie darosi vis konkurencingesni.

Šaltinis: lrt.lt

Tačiau Kaune žinia apie išskirtinį privatų darželį pasklido šviesos greičiu ir jau kovo mėnesį darželis buvo visiškai užpildytas, neliko laisvų vietų.

Vaikų grupes prižiūri trys auklėtojos, atsakingos už muzikos, dailės ir ikimokyklinį ugdymą, dukart per savaitę ateina anglų kalbos mokytoja, logopedė, profesionalus fizinio rengimo treneris, dirba profesionalios virėjos, kurios pagal sveikos mitybos programas ir naudodamos Lietuvos ūkių produktus kuria skaniausius receptus, darželio tvarkytoja su meile puoselėja aplinką, dirba didelė komanda, kad visiems būtų gera.

„Vaikai čia ateina ne tik gerai praleisti laiko. Jų „grafikas“ yra gana intensyvus. Mūsų tikslas, kad vaikai per dieną ne tik patirtų kuo daugiau įspūdžių, bet ir lavintų įgūdžius. Todėl mažyliai be piešimo, rankdarbių ir dainavimo dar ir sportuoja su profesionaliu treneriu, atsakingu už vaikų fizinį lavinimą, – pasakoja privataus darželio įkūrėja. – Labai svarbu išlaikyti sutelktą vaikų dėmesį. Todėl stengiamės, kad užsiėmimai dažnai keistų vienas kitą ir veikla būtų dinamiška, mažiesiems nespėtų pabosti.“

Prieš penkerius metus buvo įkurtas pirmojo darželio kompanionas – Aleksoto mikrorajone šalia Botanikos sodo įsikūrė antras „Vila Vilaitė“ darželis, kur be pačių mažiausių ugdomi ir didesnieji, kurie jau ruošiasi į mokyklą.

Mažų stebuklų galia

Tėvai, kurių atžalos lanko „Vilą Vilaitę“, puikiai žino, kad šis darželis vaikams yra stebuklinga vieta, kurioje pasakos virsta realybe. Po šio darželio teritoriją išsilakstę pasakų nykštukai palieka savo pėdsakus – spalvotus karoliukus, kuriais mažieji stengiasi sekti, juos surasti, o vėliau dalytis. Darželio įkūrėja išduoda, kad vaikams tai atrodo kaip smagus žaidimas, bet iš tiesų už šios pramogos slypi kur kas rimtesni dalykai.

„Norisi, kad vaikai kuo ilgiau neprarastų tikėjimo stebuklais, pasakų nykštukais ir lobiais.

Stengiamės mažiesiems įskiepyti tikėjimą nepaprastais dalykais. Todėl sugalvojome projektą, kurio paskirtis yra kur kas praktiškesnė. Tokiais užsiėmimais lavinama vaikų motorika, pastabumas, skatinamas noras eiti į darželį. Nykštukais ir jų karoliukais galima motyvuoti vaikus ruošti pamokas ar daryti kitus jiems galbūt nelabai įdomius darbus“, – vaikų auklėjimo paslaptimis dalijasi R. Tamašauskaitė.

Programą kuria patys

Edukacijos programa ir dienos ciklas lavina empatiją, yra autentiški – kurti darželio įkūrėjų, jame dirbančių pedagogų bei pasufleruoti pačių vaikų. Atsižvelgiant į juos, kiekvienais metais programa šiek tiek koreguojama, nes kiekvienas vaikas atneša naujų idėjų ir minčių.

Ugdymo įstaigos vadovė pastebi, kad vis labiau ryškėja vaikams daroma neigiama informacinių technologijų įtaka. Vaikai tampa labiau išsiblaškę, sunkiai susikoncentruoja.

Todėl mažiesiems būtina pažintis ne su išmaniuoju, bet su tikru pasauliu. Porą kartų per mėnesį darželinukams rengiamos išvykos. Vaikai keliauja į biblioteką, teatrą, mišką, ūkį, kur gali iš arti pamatyti, kaip kepama duona, kur laikomos kiaulės, kaip atrodo traktorius, eina pasivaikščioti į botanikos sodą, zoologijos sodą ar važiuoja į Kauno marių regioninį parką susipažinti su gamta.

Šventės ir tėvų integracija

1. Tamašauskaitė atvira – darbui su vaikais jie neieškojo pedagogų su šios profesijos diplomais.

„Norėjome, kad su vaikais dirbtų empatiški žmonės, gebantys jiems suteikti ne tik žinių, bet ir su kiekvienu mokėtų užmegzti šiltą tarpusavio ryšį“, – sako vadovė.

Moteris juokiasi, kad „Vila Vilaitė“ tapo šeimos verslu, kuriame sukasi dalis jų giminaičių.

„Džiaugiuosi, kad mums pavyko suburti jauną ir profesionalų, vaikams neabejingą kolektyvą, kuris tapo didelės šeimos dalimi“, – sako vadovė.

Čia ypatingas dėmesys skiriamas vaikų tėveliams. Darželyje rengiamos jaukios šeimos šventės, tėvelių, mamyčių vakarai. Taip siekiama, kad darželio veikloje dalyvautų visi šeimos nariai.

Šeimos vakarai būna atskirti nuo oficialių susirinkimų, skirtų aptarti bendrus reikalus. Per šeimos vakarus tėvai su vaikais pramogauja, gamina, artimiau pažįsta darželio bendruomenę.

„Vila Vilaitė“ jau išaugino ir į mokyklas išleido keturias darželinukų kartas. Net ir pradėję lankyti mokyklą ir atsisveikinę su savo pasakų nykštukais, vaikai nepamiršta stebuklingos vietos ir nenutraukia bendravimo. Dažnai siunčia auklėtojoms linkėjimų ir nuotraukų ir dalyvauja darželio šventėse kaip svečiai ar ateina palaikyti mažųjų brolių ir sesių.

R. Tamašauskaitė užsimena, kad planuose dar vienas privatus darželis su ta pačia koncepcija ir moderniu požiūriu į erdves. Tačiau apie tai daugiau papasakos po Naujųjų metų.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, pristatydamas universiteto veiklas, akcentavo, kad būtų tikslinga, jei prie vienintelio universiteto Vakarų Lietuvos regione valdymo prisidėtų ir regiono savivaldybės. „Mes siekiame, kad Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės ir verslas taptų ne tik universiteto partneriais ir investuotojais, bet dalyvautų ir jo valdyme. Susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimo galimybes, išgirsti Jūsų lūkesčius ir sulaukti palaikymo vykstant aukštojo mokslo reformai“, – į susirinkusius Vakarų Lietuvos regiono merus kreipėsi KU rektorius E. Juzeliūnas.

Specialistus Vakarų Lietuvos regionui rengia KU

KU studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė Vakarų Lietuvos regionų merams pristatė 2017 m. stojimo rezultatus. Šiais metais Klaipėdos universitete pradėjo studijuoti apie 1 tūkst. studentų: 60 proc. – iš Klaipėdos, 15 proc. – iš Telšių apskričių. „Nereikėtų tikėtis, kad absolventai iš Vilniaus ir Kauno universitetų atvyks į regionus dirbti kultūros ir švietimo srityje – bibliotekose, kultūros centruose, mokyklose. Į Vakarų regioną dirbti dažniausia grįžta tie, kurie yra kilę iš šio krašto“, – į susirinkusiuosius kreipėsi KU Baltijos istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. Vygantas Vareikis.

Istorikas, kalbėdamas apie Vakarų Lietuvos identiteto paieškas, pastebėjo: „Vienoje tarptautinėje konferencijoje profesorius iš Niujorko išsakė mintį – „atiduokite valdžią miestams“, mat jie patys puikiai žino, kaip reikia spręsti savas socialines, infrastruktūrines problemas. Lygiai taip pat ir su švietimo sistema – mes patys žinome, kokių specialistų trūksta mūsų regionams, kokie čia gyvenančių žmonių poreikiai. Kartais atrodo, kad iš Klaipėdos žvelgiant į Vilnių atstumas siekia 300 km, o iš Vilniaus į Klaipėdą – dvigubai tiek“, – juokavo prof. dr. V. Vareikis.

Šiai minčiai antrino ir Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys: „Mažeikiams pagal geografinę padėtį yra svarbūs tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių universitetai. Šiandien mokyklose turime tik 15 proc. jaunų mokytojų. Dažnai susimąstau, kas mokys mūsų vaikus ateityje? Jei nebūtų Klaipėdos ar Šiaulių universitetų, į Vilnių išvykę studijuoti absolventai tikrai negrįžtų į mūsų kraštą dirbti.“

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černevskis džiaugėsi Klaipėdos universiteto absolventais, kurie dirba Rietave. „Pas mus dirba puikūs kultūros, socialiniai darbuotojai, mokslus baigę Klaipėdos universitete. Tai tik įrodo, kad universitetas regionui yra ypač svarbus, turime kalbėti vienu balsu, dirbti kartu dėl universiteto išsaugojimo“, – kalbėjo Rietavo meras.

Vakarų Lietuvos regiono merai yra pasiruošę padėti

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, ne kartą viešai išreiškęs palaikymą Klaipėdos universitetui, teigė: „Kartoju tai dažnai – Klaipėdoje yra trys banginiai: miestas, uostas ir universitetas. Kalbant apie Vakarų Lietuvos regioną, galima perfrazuoti – regionas, uostas ir universitetas. Klaipėdos miesto savivaldybė seniai išreiškė savo poziciją – mes esame pasiruošę dalyvauti universiteto valdyme, prisiimti atsakomybę ir finansinių įsipareigojimų.“ Jau tą pačią dieną Klaipėdos universitetas pateikė ketinimų protokolą Klaipėdos miesto savivaldybei, kurį išimties tvarka spalio 19 d. svarstys Klaipėdos miesto taryba. „Tai lyg signalas, įrodantis Vilniui, kad Vakarų Lietuva ne tik žodžiais, bet ir darbais yra pasiruošusi tobulėti. Savivaldybių žodis yra svarbus, jei visas regionas kalbės vienu balsu, tas balsas bus tik stipresnis“, – universitetą palaikė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas išsakė mintį, kad savivaldybės galėtų paremti Klaipėdos universitetą finansiškai, jeigu tik būtų rengiami specialistai, kurių trūksta regionui. „Šiandien rajone jaučiame matematikos, fizikos mokytojų trūkumą. Mes pasirengę prisidėti finansiškai prie šių specialistų rengimo.“ KU rektorius E. Juzeliūnas priminė, kad šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija ženkliai sumažino pedagoginių specialybių Klaipėdos universitete finansavimą. Tai reiškia, kad mažai studentų rinkosi studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika teigė, jog paradoksalu, kai tenka įrodinėti, kad Vakarų Lietuva yra svarbi Lietuvai. „Tai reikšmingas regionas visoje Lietuvoje, turintis jūrą, uostą. Toks regionas be aukštojo mokslo yra žlugęs.“

Rengiamas Vakarų Lietuvos memorandumas

Vakarų Lietuvos merai, pirmą kartą visi atvykę į Klaipėdos universitetą, dėkojo už išreikštą iniciatyvą ir teisingą požiūrį į problemos sprendimo būdus. Klaipėdos universitetas šiuo metu yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su aštuoniomis Vakarų Lietuvos savivaldybėmis. Pasak Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko, partnerystė su Klaipėdos universitetu yra naudinga ir naši. Per 2016–2017 metus vykdyta 14 veiklų. Aktyviausiai įsitraukė Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Menų akademijos, Architektūros, dizaino ir dailės katedros mokslininkai. Per šiuos metus išsiplėtė Šilalės miesto ir rajono istorijos, kultūros paveldo pažinimo bei populiarinimo veikla: archeologinės ekspedicijos Medvėgalio bei Bilionių piliakalniuose, žydų istorijos tyrimai, katalikų bažnyčių archyvinės medžiagos skaitmeninimas.

Šio susitikimo metu Klaipėdos universiteto vadovybė ir Vakarų Lietuvos merai nusprendė rengti memorandumą, kuris bus pateiktas Lietuvos Vyriausybei. Šio memorandumo tikslas – išreikšti visapusišką palaikymą ir įsipareigoti ieškoti būdų, kaip prisidėti prie Klaipėdos universiteto plėtros. KU rektoriaus E. Juzeliūno teigimu, toks oficialus palaikymas bus tvirtas argumentas, kad Vakarų Lietuva yra reikšmingas regionas, kurio negalima palikti be aukštojo mokslo.

Vakarų Lietuvos merai savo ruožtu skatino universitetą atsižvelgti į regiono poreikius. Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas linkėjo KU tapti dinamišku, gebančiu prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų: „Šioje diskusijoje pasigendu dar vieno svarbaus dalyvio – verslo atstovų.“ KU rektorius E. Juzeliūnas patikino, kad dialogas su verslo įmonėmis vyksta jau seniai, yra ir rezultatų. Pvz., kartu su AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. įsteigta SGD terminalų inžinerijos specialybė. Be to, Klaipėdos universitetas aktyviai diskutuoja su kitomis Klaipėdos mieste esančiomis aukštosiomis mokyklomis.