„Tai ypatinga Kalėdų dovana – geriausia, kurios galėjo tikėtis sunkūs COVID-19 pacientai. „High-Flow“ aparatas suteikia galimybę apsieiti be intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos – kraštutinės priemonės gydant kvėpavimo nepakankamumą, – sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis, šiuo metu – VMKL dalies Antakalnio g. 57 koordinatorius COVID-19 gydymui. – Su intubacija atsiranda didelė tam tikrų komplikacijų grėsmė, o atjungiant pacientą nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos reikia įdėti labai daug pastangų. Jei tai išvis įmanoma.“

„Kovodami už žmonių gyvybes aukojasi gydytojai, jiems padeda savanoriai, o mes visi turime prisidėti, kuo galime“, – sakė tarptautinio Londone registruoto apribotos rizikos fondo „Covalis capital“ įkūrėjas Žilvinas Mecelis. Prie paramos teikėjų jis prisijungė jau pirmosios koronaviruso pandemijos metu. Lietuvos kovai su COVID-19 paremti pavasarį bankininkas skyrė 250 000 eurų, kurie buvo panaudoti remiant Plungės ligoninės, Andriaus Tapino komandos projekto „Laikykitės, medikai!“ ir fondo „Drauge įveiksime“ koordinuojamoms labdaros iniciatyvoms bei Vilniaus miesto klinikinei ligoninei.

Šįkart jo nupirktų 11 didelės deguonies tėkmės aparatų vertė – apie 57 tūkst. Didelės deguonies tėkmės aparatai leidžia užtikrinti pacientų kvėpavimo funkciją plaučių pažeidimo virusinės infekcijos metu, kuomet pacientų būklė tampa kritiška ir blogėja. Įrenginiai prisitaiko prie savarankiško paciento kvėpavimo, išlaiko paties paciento dalinį kvėpavimą, ir taip suderinant technologijas ir „plaučių anatomiją“ – išsaugo kvėpavimo funkciją.

Naudojant „High-Flow“ didelės tėkmės deguonies aparatą pacientas lieka sąmoningas, mobilesnis. Tai – neinvazinis metodas, netrukdantis taikyti kineziterapijos, leidžiantis pacientui dalyvauti gydymo ir sveikimo procese.

Iki šiol VMKL padalinyje Antakalnio g. 57 buvo vienas toks aparatas ir du dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) aparatai su „High-Flow“ funkcija, septynis „High-Flow“ aparatais gelbėdami sunkios būklės ligonius galėjo naudoti Antakalnio g. 124 dirbantys gydytojai.

„Nuolat plečiant gydymo pajėgumus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje susiduriame su įvairiais iššūkiais – pradedant personalo pasitelkimu, baigiant įvairia įrangos paieškomis, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Kartais išties reikia pagalvoti, kad ta pagalba yra daugiau nei lėšos, daugiau nei medicinos įranga ir daugiau nei Kalėdų dovana – tai tiesiog išsaugotos gyvybės. Privačių partnerių pasitelkimas labai svarbus – galima greitai priimti sprendimus ir nupirkti reikiamus daiktus čia ir dabar. Labai ačiū prisidėjusiems ir visiems, kurie dar tik ketina tai padaryti.“

Vienas tikras Kalėdų stebuklas jau yra šio paramos projekto „sąskaitoje“. Kūčių dieną aptarus VMKL turimus koronaviruso gydymo resursus, su „High-Flow“ tiekėju susiderėta, kad bent vienas aparatas bus perduotas skubos tvarka – nelaukiant pirmadienio, kai juos atgabenti ir pajungti turėjo specialistas. Šv. Kalėdų dieną aparatas atgabentas iš Klaipėdos ir vos pasiekęs ligoninę buvo sėkmingai panaudotas padėti itin sunkios būklės ligoniui – jam būtino „High-Flow“ aparato medikai tuo metu laisvo rezerve nebeturėjo.

Ruožas Paneriai – Lentvaris – viena pagrindinių geležinkelio transporto arterijų. Šiuo metu čia vykdomi didelės apimties remonto darbai, todėl traukinių eismas vyksta tik vienais bėgiais. Dėl šios priežasties penktadienį ir šeštadienį galimi kelių traukinių maršrutų vėlavimai: Vilnius – Kaunas – Vilnius, Vilnius -Klaipėda – Vilnius, Vilnius – Marcinkonys – Vilnius, Vilnius – Trakai – Vilnius.

„Lietuvos geležinkeliai” deda visas pastangas, kad remonto darbai būtų baigti kuo greičiau ir traukinių eismas vyktų pagal grafiką. Atsiprašome keleivių už galimus nepatogumus.

www.litrail.lt

Praėjusiais metais gerokai anksčiau užbaigę dalį Kauno aplinkkelio ruožo Jiesa-Rokai rekonstrukcijos, šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ apsukų mažinti neketina – pradedamas naujas infrastruktūros remonto etapas.

„Organizuodami traukinių eismą remonto darbų metu siekėme atsižvelgti į nuolatinių mūsų keleivių poreikius ir palikti didžiausių srautų sulaukiančius traukinius. Pavyzdžiui, traukinių Vilnius-Kaunas-Vilnius tvarkaraščiai liks pritaikyti prie vykstančiųjų į darbą ar iš jo abiem kryptimis, tad rytais žmonės galės patogiai pasiekti kelionės tikslą, o vakarais – grįžti namo“, – pasakoja Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys.

Dienos metu išliks galimybė nuvykti į Vilnių ar Kauną, tačiau keičiami išvykimo-atvykimo laikai. Taip pat dalyje reisų didinamas sustojimų kiekis, tad didžiuosius miestus saugiai ir patogiai galės pasiekti ir keleiviai, įlipantys tarpinėse stotelėse.

Su naujais traukinių tvarkaraščiais, kurie galios iki liepos 8 d., galima susipažinti stotyse, interneto svetainėje bei informacijos telefonu 8 700 55111.

Nuo liepos 9 d. iki liepos 22 d. vyks kitas remonto darbų etapas, dėl kurio taip pat bus koreguojami traukinių tvarkaraščiai.

Siekdama sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, kurios leistų sumažinti ir šilumos kainą vartotojams, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) planuoja išplėsti bendrovės infrastruktūrą, įrengdama papildomus biokuro katilus. Dviejų papildomų biokuro katilų eksploatacija VŠT leistų padidinti šilumos galią 100 MW (šimtu megavatų) ir iš pigiausio kuro papildomai leistų pagaminti apie 14 proc. per metus šilumos energijos.

Papildomus naujus biokuro katilus VŠT planuoja įrengti dviejuose įmonės valdomuose objektuose: Vilniaus antrosios elektrinės teritorijoje (Elektrinės g.) ir rajoninėje katilinėje (Ateities g.). Sprendimą dėl šių katilų įrengimo galimybės įmonė priims įvertinus jų eksploatavimo poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo tikslu VŠT artimiausiu metu ketina paskelbti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paslaugų konkursą. Preliminariais skaičiavimais, tokie vertinimai galėtų būti atlikti iki kitų metų pirmojo pusmečio pabaigos.

„Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių šilumos kainos mažėjimą – sąnaudų šilumos gamybai mažinimas, todėl siekiame išnaudoti visas galimybes užtikrinančias pigiausio kuro panaudojimą. Šiuo metu Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje šilumos gamyba iš biomasės sudaro apie 45 proc., o iš gamtinių dujų – 55 proc. Iki 2020-ųjų planuojame biokuro dalį padidinti iki 70–80 proc.“, – sako VŠT gen. direktorius Mantas Burokas. Jo teigimu, du papildomai įrengti biokuro katilai leistų 17 proc. sumažinti sąnaudas kurui ir šilumos pirkimui iš nepriklausomų gamintojų bei gerokai sumažintų gamtinių dujų įtaką šilumos kainai. Preliminariais VŠT skaičiavimais, 2020–2029 m. veikiant Vilniaus kogeneracinei jėgainei ir dviem papildomiems biokuro katilams, šilumos kaina vilniečiams (be PVM) galėtų sumažėti apie 10 procentų.

Pasak Manto Buroko, gamtinių dujų kainų augimo prognozės tik patvirtina būtinybę plėsti biokuro panaudojimą šilumos gamyboje. Be to, didindama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos energijos gamyboje bendrovė prisidėtų prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymo ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.
VKEKK duomenimis, Lietuvoje nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 procentų.

Vilniuje tiekiamos šilumos gamybai biomasė sudaro mažiausią dalį, lyginant su kitų didžiųjų Lietuvos miestų centralizuotos šilumos tiekėjais.

Šaltinis: vilnius.lt

„Į Vilniaus gatves išriedėję nauji troleibusai prisidės prie darnaus judumo skatinimo ir ekologiško transporto šalies sostinėje plėtros. Tikimės, kad tai leis pagerinti viešojo miesto transporto teikiamų paslaugų kokybę ir taip paskatins gyventojus labiau naudotis viešuoju transportu, mažins socialinę atskirtį, leis įgyvendinti miesto universalaus dizaino principus“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.

Projektą „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste“, kurio bendra vertė yra 19,2 mln. eurų, įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Projekto tikslai atitinka 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos nuostatas, kuriomis užsibrėžta skatinti energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir naudojimą, siekiant darnaus judumo ir aplinkai draugiško transporto plėtros.

100kg trotilo turinti aviacinė bomba naktį buvo išminuota ir išvežta sunaikinti į Pabradės poligoną.

100kg TNT Sprogimas:

P.S. Aviacinės bombos sprogimas pavojingesnis, nes jį lydi begalė skeveldrų.

Daugiau nei 1800 kv. m. ploto pastatą sudaro du – 3 ir 4 aukštų – korpusai, kuriuose įrengtas 21 butas su 23 vietų požemine automobilių stovėjimo aikštele, sandėliukais. Didžioji dalis butų – dviejų arba trijų kambarių, nuo 38 iki 103 kv. m. Pirmo aukšto butams įrengtos erdvios, net iki ~ 100 kv. m. terasos, kitų aukštų gyventojai galės džiaugtis balkonais, iš kurių vaizdas atsiveria tiesiai į Pavilnių regioninio parko arba Senamiesčio panoramą.

Projektas pasižymi išskirtine lokacija: nors pastatą supa žaluma ir kultūros paveldo vertybes saugantis parkas, visai šalia – Užupis, Senamiestis, žymiausi miesto centro objektai. Pasak bendrovės „Conresta“ direktoriaus Luko Laukaičio, tai ideali vieta norintiems būti arčiau gamtos, tačiau neatitolti nuo miesto centro. „Džiugu bendradarbiauti su žmonėmis, kurie vystydami NT projektą turi aiškią viziją ir siekia ne tik sulaukti investicinės grąžos, bet ir sukurti puikią aplinką naujiems butų gyventojams. Gamta, mažaaukštė statyba, patogus susisiekimas ir nedidelė bendrija – didelė vertė žmonėms, kurie būstą renkasi atsižvelgdami į gyvenimo kokybę“, – teigia jis.

Įgyvendinant projektą ypatingas dėmesys skirtas medžiagų ilgaamžiškumui: mediniai langai, klinkerinis fasadas, panoraminiai liftai. Architektūriniuose sprendimuose dominuoja gamtai artimos spalvos, kurios harmoningai susilieja su aplinka, atrodo moderniai ir stilingai.

Pasak projekto vystytojų, įmonės „ABS Development“ׅ, dar nesibaigus statyboms buvo parduota 100 % butų, todėl gyventojai įsikurti naujuose namuose galės jau netrukus.

„Dailidžių namai“ – Galerija

Daugiau nei septyni šimtai vilniečių ir miesto svečių užsiregistravo dalyvauti šiandien prasidedančiose nemokamose teminėse ekskursijose po Vilnių ir jo apylinkes. Vaišės ir staigmenos lankytojų šiandien laukia Vilniaus turizmo informacijos centruose: vyksta loterija, kurioje galima laimėti Vilniaus suvenyrus arba nemokamus bilietus į Valdovų rūmų, Žaislų, „VILNIL“ iliuzijų muziejus bei į „Telia Nemuziejų“.

Iš Vilniaus oro uosto į miesto centrą kursuojančiame maršrutiniame 88 numerio autobuse šiandien keleivius pasitiko profesionalus turistų gidas, kuris paprastą kelionę iki viešbučio ar miesto centro turistams ir vilniečiams pavertė įdomia ekskursija po Vilnių.

Pasaulio turizmo organizacija paskelbė šių metų Turizmo dienos temą: „Darnusis turizmas vystymuisi“, kurios šūkis – „Keliauk. Mėgaukis. Gerbk“. Temos esmė – skatinti keliauti atsakingai: gerbti vietos tradicijas, kultūrą, tausoti aplinką, padėti vystytis vietos bendruomenėms ir verslui. Sparčiai didėjant keliautojų srautams pasaulyje svarbu rūpintis, kad turizmas neigiamai nepaveiktų populiariuose maršrutuose atsiduriančių miestų, kultūros ir gamtos objektų. Vienas iš darnaus turizmo aspektų – geresnis savo miesto ir regiono pažinimas ir vertinimas.

„Jaučiame didžiulį vilniečių norą keliauti ir pažinti savo pačių miestą ir jo apylinkes. Į temines ekskursijas po Vilnių užsiregistravo rekordinis kiekis žmonių. Tai nestebina, nes Vilnius – daugiasluoksnis miestas, kurį galima pažinti kaskart iš naujo, ir Turizmo diena yra puiki proga tai padaryti“, – sakė Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Turizmo ir konferencijų biuro vadovė Jolanta Beniulienė.

Daugiau nei dvidešimties nemokamų teminių ekskursijų po Vilnių ir jo apylinkes ciklas vyks rugsėjo 27 – 30 dienomis. Miesto gidai vilniečius ir miesto svečius vedžios ne tik po miesto centrą ir kitus istorinius rajonus, bet ir po Halės turgų, amatininkų dirbtuves bei garsių filmų filmavimo vietas. Už simbolinę vieno euro kainą vilniečiai galės pakeliauti atvirais turistiniais autobusais. Mėgstantys gamtą šeštadienį, rugsėjo 30 dieną, kviečiami keliauti po Vilniaus apylinkes – prisijungti prie pėsčiųjų žygių Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kurių metu galės susipažinti su juose gyvenančiais paukščiais. Aktyvaus poilsio mėgėjai kviečiami į Ozo (keturių tvenkinių) parką, kur vyks nemokamos irklenčių pamokos.

Turizmo dienos renginių Vilniuje organizatoriai „Go Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyrius dėkoja prisidėjusiems partneriams: miesto gidams, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Žaislų muziejui, „VILNIL“ iliuzijų muziejui, „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejui“, „Senamiesčio gidui“, „Valandėlei“, „Uber“, „Supcentrui“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Visa informacija apie turizmo dienos renginius Vilniuje – turizmo informacijos svetainėje www.vilnius-tourism.lt.

Kaip teigė tako atidaryme dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, rekonstrukcija neabejotinai tapo didžiausiu šių metų Lietuvos aviacijos rinkos įvykiu ir sėkmingai įvykdyto itin sudėtingo projekto pavyzdžiu.

„Kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija buvo būtina ir svarbi visai šaliai. Galime džiaugtis, kad darbai atlikti kokybiškai ir pagal grafiką, nepaisant ne visada palankių gamtinių sąlygų. Be to, atskiros padėkos nusipelnė Kauno oro uostas, kuris, padedamas kolegų iš kitų oro uostų, sėkmingai susidorojo su patikėta užduotimi tapti laikinais Lietuvos oro vartais į pasaulį.

Už puikų darbą taip pat esame  dėkingi pasienio, muitinės ir policijos pareigūnams. Džiaugiamės ir bendradarbiavimu su darbų kokybę tikrinusiomis tarnybomis, kurios griežtai kontroliavo tako rekonstrukcijos darbų kokybę. Taigi, visam rekonstrukcijos projekto valdymui buvo pasiruošta be priekaištų. Tikiuosi, kad grįžimas į Vilnių bus toks pat sklandus“, – kalbėjo R. Masiulis.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas pabrėžė didžiulį tiek šios įmonės, tiek rekonstrukcijos darbus atlikusių rangovų darbuotojų indėlį.

„Įvairių sričių specialistų profesionalumas ir didžiulės jų dėtos pastangos šį projektą pavertė tikrove. Taip pat be galo didžiuojuosi visa Lietuvos oro uostų komanda, kuri buvo kaip niekada vieninga ir susitelkusi. Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų bei Lietuvos oro uostų administracijos darbuotojai dirbo nuoširdžiai ir negailėdami jėgų, kad tas 35 dienas darbai eitų sklandžiai, o keleiviai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – teigė G. Almantas.

Jam antrino ir rekonstrukcijos darbams vadovaujančios bendrovės „A.C.B“ atstovai.

„Kokybiškas komandos darbas padėjo neatsilikti nuo grafiko ir kai kurias užduotis įvykdyti net greičiau nei buvo suplanuota. Taip pat negirdėjome ir priekaištų dėl kokybės iš darbus prižiūrinčių institucijų. Džiaugiamės prisidėję prie šio visai Lietuvai svarbaus infrastruktūros projekto įgyvendinimo“, – sakė „A.C.B“ valdybos pirmininkas Valdis Lejnieks.

Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai buvo pradėti liepos 14 dieną. Per 35 dienas trukusią rekonstrukciją kilimo ir tūpimo takas ir jo prieigos buvo atnaujinti iš esmės: sustiprinta grunto dalis aplink kilimo ir tūpimo taką, pakeistos lietaus nuotekų ir drenažo sistemų surinkimo sistemos, visiškai atnaujinti elektros tiekimo tinklai, paklota 3 sluoksnių nauja asfalto danga ir įrengta naujos kartos LED signalinių žiburių sistema.

Didžiausio šalies oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus atliko latvių bendrovės „A.C.B.“ vadovaujamas įmonių konsorciumas. Rekonstrukcijos darbai kainavo apie 19 mln. eurų.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Smegduobė pėsčiųjų perėjoje yra maždaug 2 metrų pločio.

Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad apie 14.20 val. Vilniuje, Taikos g. tarp 68 – 70 namų atsivėrė smegduobė.

Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas netrukus pranešė, kad SĮ „Grinda“ darbuotojai ją aptvėrė ir užlygina, policijos pareigūnai reguliuoja eismą.

Būkite dėmesingi ir atsargūs!