Pasak Seimo Pirmininkės, tokiose vietose neišvengiamai kyla pagunda žmogiškumą, orumą, atjautą, humanizmo vertybes patraukti į antrą planą. Tarsi „atidėti humanizmą“, kol pavyks apsiginti, nugalėti, pasiekti pergalę.

„Tačiau Europos, Lietuvos žydų tragedija liudija, kad humanizmo atidėti negalima. Jokiu būdu! Žmogus, ypač ginkluotas, veikiamas aistrų ir įsitikinęs savo teisumu, kiekvieną savo būties akimirką privalo rūpintis neprarasti ryšio su savo žmogiškąja esme. Tai padaryti labai nelengva, tačiau tai – išlikimo žmogumi sąlyga“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen. 

Parlamento vadovė sako, jog posakį „Išgelbėjęs vieną gyvybę išgelbsti pasaulį“ galima perfrazuoti ir priešingai: „Atėmęs gyvybę pasaulį sunaikini“. Kiek gi pasaulių sunaikinta prisidėjus prie žydų žudymo? Kiek pasaulių sunaikinome pasyviai stebėdami, kai buvo žudomi vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai. Ilgus metus neskaičiavome. Dabar skaičiuojame. O suskaičiavę pamatysime, kad esame tarp orių, pasitikinčių savimi, nesislapstančių ir nemėginančių kažką nuslėpti. Nes toje pasaulio dalyje, kurią pasirinkome, ginklai ir pergalės iš esmės yra tik priemonės žmogaus orumui apginti.“  

„Prisimindama tapytojo Augustino Savicko, Lietuvos diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio sūnaus mintį, jog „savigarba  – paskutinis žmogaus ginklas“, norėčiau pridurti: ir pirmasis. Nes savigarba, orumas yra visų atskirų žmogaus teisių pagrindas. Nuo to prasideda tas nelengvas darbas „būti žmogumi“. Žmogus, praradęs savigarbą, neišvengiamai praranda ir žmogiškumą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl šiais neramiais laikais esminis klausimas būtų ne tas, ar TAI gali pasikartoti.

„Esminis klausimas: jei TAI pasikartotų, ar gelbėjimas taptų visuotiniu. Ar per daugiau kaip trisdešimt nepriklausomo valstybingumo metų padarėme viską, kad suprastume: gelbėdamas kitą, gelbėji ir pats save. Gelbėji savo orumą. Savigarbą. Žmogiškumą. Gelbėji visą pasaulį, kuriame gyvens tavo vaikai ir vaikų vaikai. Norėčiau tikėti, kad tai jau suprantame. Nes tai vienintelis būdas išsigelbėti ir išlikti žmonėmis“, – kalba Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. 

Parodos „Sharing Our Stories“ („Dalijamės savo istorijomis”) pristatymas vyks rugpjūčio 26 dieną, 11:30 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.

Renginys skirtas paminėti Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. 

Būtent prieš 30 metų, 1991 m. rugpjūčio 26 dieną Kanada pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką. 

Paroda „Sharing Our Stories“ pasakoja Kanados baltiečių – estų, latvių ir lietuvių pasitraukimo iš gimtų kraštų II-ojo Pasaulinio karo pabaigoje, jų įsikūrimą ir gyvenimą Kanadoje, siekį išlaikyti savo kultūrą ir tradicijas.

Parodos pristatyme dalyvaus Kanados ambasados skyriaus Vilniuje vadovas ponas Richard David Martin, o savo atsiminimus papasakos ir parodą pakomentuos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Milda Danytė. Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų Prezidentas Rimas Čuplinskas bei VDU istorikas, Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) prodekanas dr. Giedrius Janauskas. 

Renginį organizuoja Kanados Ambasada Vilniuje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Parodą rengė Kanados lietuvių muziejus-archyvas. 

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – susitikime sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais. Kalbėdamas Krymo platformos susitikime Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.

„Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus. Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos ir kitų valstybių vadovus, ES Vadovų Tarybos Pirmininką, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją.

Susitikimo dalyviai pasirašė Bendrą tarptautinės Krymo platformos dalyvių deklaraciją. Šia deklaracija susitikimo dalyviai sutarė ir toliau laikytis aneksijos nepripažinimo politikos, reikalauti iš Rusijos okupacijos nutraukimo ir įgalinti tarptautines organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų Krymo klausimais.

Kodėl šios ale farmacinės pandemijos metu neveikia toks dalykas kaip nacionalinis, tarptautinis saugumas, kur tie stebėtojai, žadėję pateikti duomenis apie covid 19 kilmę?

Kad kažkas bus globalaus ir klaikaus žinota net 2017, kodėl nesuimama  švedų mokslininkė, kuriai paskambinus naktį buvo pasakyta, kad virusas pabėgo iš laboratorijos, neliečiamumą turi  Gatesas,  Shwabas?

Nes sugrius aferos kortų namelis.  Tegul panelė premjerė apklausia bent 50 žmonių provincijoje ir išgirs ką žmonės sako apie šitą politinį režimą.

Nuo rugsėjo kasdien be sustojimo miršta po 10-14 žmonių, 2020.03.16-06.16 periodu buvo tarpsnis kuomet 19 parų niekas nekeliavo anapilin, ką tuo metu medicina darė stebuklus, dabar nusviro rankos?.  Londone, kur milijonai žmonių gyvena nemirė niekas, tas pats pas islandus, suomius.

Bet mūsų šikmedijos kaip 15min.lt su tuo negali susitaikyti t, tiražuoja, kad net  Liuksemberge kreivės kyla, premjerė kalbėjo, kad komendantas visur, kai jo nebuvo pas islandus, suomius, švedus, gudus.  Bauginimai ir gąsdinimai idiotams yra veiksmingiausias šansas paskatinti vakcinuoti ir testuotis.  Nes testai biznis kaip reikalas, pas anglus 2 kartai 1 žmogui 210 svarų.  Jūs atsisakytumėte tokių viršpelnių?

O,  kad žmonės mirs aišku ir naiviam darželinukui,  Reanimacijoje prie plaučių inkubacijos pastatyti glušiai, net nežinodami kaip elgtis, 6 jaunuoliams pritrūko deguonies balionų net.

Užtat proto pasikviesti iš  Islandijos nereikia- išlys ir mirčių apskaitos klastojamos ir kiti nesuvesti balansai.

Nuo 2020 m. sausio 9 d. iki gegužės 31 d. laikinai Seimo kanclerio pareigas ėjo Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento direktorė Vaida Servetkienė. Nuo 2020 m. birželio 1 iki lapkričio 30 d., taip pat gruodžio 1–23 d. įskaitytinai laikinai šias pareigas ėjo Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus vedėjas Marius Žiūkas.

Skvernelis jaučia,kad sprūsta mento bananas iš pašonės vis dar naudoja policinę retoriką- nu jeigu  Vilniaus administracija nereaguos į  Razmuvienės ir mini sijonuką dėvinčios  Lingienės paistalus, neuždarys kavinių, pasilinksmino vietų, laisvalaikio erdvių- bus visai šaliai priemonės drastiškos.  Ir faina, bent kada sostinė priešinasi psichopatų terorui. Sėdi išsižergusi  Delfyje išvarvėjusiom akim  Lingienė, kelnaitės matosi pro sijoną( Užsienyje kažkokį turi pribuišą numasažuot) ir vaiposi 8 mėn iš eilės, kad oi oi jau kokia šiandien statistika bus- bėkite į sklepus su dujokaukėm, nors SAMAS dar duomenų nepateikęs.               

Pilietinės visuomenės neturime, žmonėms rinkimai parodė,   kad reikalingas pilvo užkimšimas, nors kolūkiečiai prapylė dėl tiražuojamos pornografijos- Neliečiamieji knygelės pavidalu, o patys per 4 metus sunaikino mokslą, švietimo rėmimą. miškai, nacionaliniai parkai išskusti, ežerai užtverti, sveikatos sistema merdėja- ir šitie variotai dar turi moralinę teisę priiminėt direktyvas ,kai prezidentas sakytų- skuc bezdaunininkai, Veryga kraukis lagaminus dėstytojauti narkologiją, Skverneli- keliukus asfaltuoti, Lingiene- neriboto poilsio, Razmuviene- anūkus supti.       

Rekomendacija- nurodymas, patarimas, bet ne įstatymas, imperatyvas ir tik pas mus  nacistai tai suvokia kaip diktatūrinę priemonę.               

Provincijoje jokių paskaitų, seniūnų ataskaitų- žiūrovų anšlagas  Žalgirio rungtynėse.                 

Ar žmonės gali šituos bestijas patraukti nuo eterio??

2009 m. balandžio 16 dieną tuometis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė stojimo į ES sutartį. Sutarties apimtis – 5000 puslapių.

2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas. Taigi, per 25 dienas kiekvienas referendumo dalyvis privalėjo įdėmiai perskaityti sudėtingą 5000 puslapių sutarties tekstą, t.y. kasdien po 200 puslapių!

Su 5000 puslapių sutarties tekstu referendumo dalyviai galėjo susipažinti 12-oje Europos informacijos centrų, o taip pat 60-ies savivaldybių, daugiausia, centrinėse bibliotekose.

Biudžeto tarnautojai, mokslo žmonės, politikai, politologai, apžvalgininkai, studentai, atsitraukę nuo darbų ir mokslo įstengė kasdien išnagrinėti, perskaityti po 200 sutarties puslapių, kai provincijose, kaimuose jau kleketavo didysis pavasario darbymetis.

Dviejų dienų referendume, gausiai pamaloninti aliejaus buteliais, kvietinių miltų ir skalbimo pakais, dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. ES stojimo sutarčiai pritarė 91,87 proc. atėjusių balsuoti.

Referendumo biuleteniuose buvo įrašytas vienintelis raginimas: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje.“

Seimas sutartį ratifikavo 2003 m. rugsėjo 16 dieną. ES sutartį savo nutarimais patvirtino Seimas ir Vyriausybė. Referendumas sutarčiai pritarė, bet negali sakyti, kad savo sprendimu, nutarimu patvirtino.

Įdomiai apie ES sutarties „ceremoniją“ pasisakė įžvalgus šiaulietis finansininkas Egidijus Sinkevičius, pridėjęs kas parašyta: „nėra žinių, kiek piliečių, dėję parašus, sutartį pamatė tik referendumo metu.“

2018-2019 metų ES institucijų apklausose lietuviai įvardijami kaip didžiausi ES patriotai.

Savivaldos rinkimų paradoksai

Kliaunamės ne politologiniais išvedžiojimais, o gryna aritmetika.

Socialdemokratai 2019 m. savivaldos rinkimuose prarado 45 tūkst. rinkėjų balsų (2015 m. buvo gavę 201 tūkst., 2019 m. – 156 tūkst.).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 131 tūkst. rinkėjų balsų, arba 55 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais.

Socialdemokratai 2019 metų rinkimuose neteko 85 mandatų (2015 m. – 359 vietos tarybose, 2019 m. – 274 vietos).

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 83 mandatais daugiau nei turėjo 2015 m. (2015 m. – 140 mandatų, 2019 m. – 223 mandatai).

Rinkimuose socialdemokratai neteko vieno mero posto – turėjo 16, 2019 m. – 15.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2015 m. turėjo 4 merus, po 2019 m. rinkimų – 6.

Kaip pasiskirstė mandatai didžiuosiuose penkiuose miestuose.

Socialdemokratai: Vilniaus mieste mandatų – 0, Kaune – 0, Klaipėdoje – 0, Panevėžio m. taryboje – 2, Šiaulių m. taryboje – 2.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Klaipėdoje – 7, Panevėžyje – 3, Šiauliuose – 3, Vilniuje – 3. Kaune „valstiečiai“ rėmė Visvaldo Matijošaičio komitetą.

Pažymėtina, kad į sostinės savivaldybės tarybą nebuvo išrinktas socialdemokratų lyderis G.Paluckas, iki rinkimų buvęs Vilniaus vicemeru!

Iš tikrųjų savivaldos rinkimus laimėjo ne partijos, o visuomeniniai komitetai: savivaldybių tarybose iškovojo 317 vietų ir 12 merų postų!

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai plūduriavo 2015 m. lygmeniu – 2015 m. turėjo 11 mero postų, 2019 m. – 11 ir išliko. 2015 m. tarybose turėjo 253 vietas, 2019 m. – 274 vietas.

Ir socialdemokratai, ir konservatoriai išsilaikė tik dėl ankstesnių metų įdirbio.

Vertinimai

Aštuoni politologai, su profesore Novagrockiene priešakyje: jų įsitikinimu, savivaldos rinkimuose prasčiausiai pasirodė „valstiečiai“, mat už TS-LKD balsavo 16,05 proc. rinkėjų, socialdemokratus – 13,04 proc., o už „valstiečius“ tik 11,16 proc.!

Ak, ponia profesore, savivaldos rinkimuose pergalę užtikrina ne procentai, o laimėtos naujos tarybos narių ir merų vietos. Čia, profesore, kaip futbolo rungtynėse: skaičiuojami įmušti nauji įvarčiai, o ne parduotų bilietų skaičius. Tik Seimo rinkimuose yra svarbiausia surinktų balsų skaičius.

Europarlamento rinkimų paradoksai

Socialdemokratai Europarlamento rinkimuose laimėjo du mandatus, bet prarado eurokomisaro postą. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo du mandatus ir svarbų eurokomisaro postą.

Socialdemorkatė Vilija Blinkevičiūtė socialdemorkatų pasiekimą įvertino „kaip puikų.“

Dvaro politologai ir apžvalgininkai pažymėjo, kad geriausiai pasirodė TS-LKD – laimėjo tris europarlamentaro mandatus.

Sulyginame: kas svarbiau – du „valstiečių“ europarlamentarų mandatai ir vienas svarbiausių ES komisarų postas ar TS-LKD trys eiliniai europarlamentarų postai? Galima skelbti bent lygiąsias.

Prezidento rinkimų paradoksai

Pagal politologus, apžvalgininkus, „Baltijos tyrimai“ apklausas prezidento rinkimus turėjo laimėti nuoširdžioji Ingrida Šimonytė. Ji subūrė didelį palaikytojų būrį ir gavo didžiausius finansus. Po pirmojo rinkimų turo konkurentas Gitanas Nausėda pastebimai ėmė atsilikti…

I. Šimonytė 200 tūkst. egzempliorių tiražu tautoje išplatino padėkos laišką: „Mieli Lietuvos žmonės: tariu nuoširdų ačiū!“ Be kita ko laiške pretendentė rašė: „Sulaukusi Jūsų pasitikėjimo, per ateinančių penkerių metų kadenciją sieksiu visiems teisingesnės Lietuvos, kurioje nebūtų užmirštų žmonių, o tėvai turėtų viltį, kad jų vaikai gyvens geriau.“ Padėkos raštas rodė, kad Ingrida jau gyveno prezidentės ateitimi…

Laiške išspausdinti entuziastų ir palaikytojų agitaciniai žodžiai:

Nomeda Marčėnaitė, TV laidų vedėja: „Man atrodo, kad Ingrida yra tikra lietuvė: dora, sąžininga ir viską daranti vardan TOS, Lietuvos.“

Algirdas Kaušpėdas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių: „Mes, bičiuliai, ilgai laukėme vilties, žmonių ir laisvės prezidento. Dabar mes turime tokį kandidatą. Tai – Ingrida.“

Petras Auštrevičius, europarlamentaras: „Už Ingridą, nes ji yra lyderė ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje.“

Giedrius Savickas, aktorius, TV laidų vedėjas: „Ingrida nesako to, ką mes norime išgirsti. Ji nežada mums to, ko negali padaryti.“

Jonas Algirdas Kronkaitis, atsargos generolas majoras, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Už Ingridą, nes ji neišduos to, dėl ko taip ilgai kovojome.“

Prof. dr. Algirdas Bumblauskas, istorikas: „Kokio reikia Lietuvai prezidento? Reikia labai originaliai ir kūrybiškai mąstančio žmogaus. Ingrida yra tokia.“

Kristina Kazlauskaitė, kino ir teatro aktorė: „Ingrida – iš tų žmonių, kurie turi nuoširdų ir tikrą santykį su tuo, su kuriuo kalba.“

Aidas Giniotis, aktorius režisierius: „Už Ingridą, nes ji nori kurti ir dirbti Lietuvai.“

Linas Kunigėlis, sporto komentatorius: „Už Ingridą, nes ji prisiima atsakomybę.“

Justas Džiugelis, Seimo narys: „Už Ingridą, nes tai geriausia, kas dabar gali nutikti Lietuvai.“

Martynas Starkus, TV laidų vedėjas: „Už Ingridą, nes matau ją dirbančią valstybei.“

Prof. Liudas Mažylis, Lietuvos mokslininkas: „Už Ingridą, nes ji yra universalus, daugelio gebėjimų žmogus.“

Po pirmojo rinkimų turo I.Šimonytė nuoširdžiai džiaugėsi, šoko ir dainavo televizijos ekranuose… Laimingesnio žmogaus Lietuva neturėjo.

G.Nausėda keliavo po miestus, miestelius, bažnyčias, gyvenvietes, sodybas – viešėjo šeimose…

Kas įvyko II rinkimų ture? Lemiamu momentu „mieli tautiečiai“ urmu pasirinko G.Nausėdą(!), Ingridą palikdami toli už posūkio. Rinkėjai ir 2016-siais Seimo rinkimuose suteikė viltį konservatoriams: tie išsipustė, išsipuošė, prisipynė pergalės vainikų, o antrajame rinkimų ture – tauta juos paliko už posūkio, 2019-ųjų prezidento rinkimuose tauta vėl žaidė kaip katė su pele, 2020 m. Seimo rinkimuose pažais ir lemiamu momentu… Unikali tauta: niekas nežino, kas iš tikrųjų verda jos gelmėse.

Apklausų paradoksai

„Baltijos tyrimai“ žinių agentūros ELTA užsakymu paskelbė sensacingus apklausų duomenis: „valstiečius“ lenkia ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratai, ir net Darbo partija! „Valstiečiai“ nukrito į 4 vietą! Tokiu būdu „Baltijos tyrimų“ vadovė ponia Ališauskienė dvaro politologams ir patarnautojams davė ženklą: pulti!

Ir tie puolė: „valstiečiai“, prieš 2020 metų Seimo rinkimus prisipirkite žvakių(!), užsisakykite visose bažnyčiose mišias, Karbauskiui – kaput, Širinskienei – laikas grįžti „kaiman daržų ravėti“, partinis žiogelis politikos pievoje nuo vienos partijos ant kitos šokinėjantis, iš partijos vado ir Seimo pirmininko pareigų išmestas Žemaitaitis klyktelėjo: „greit „valstiečiai“ sutilps vienoje lifto kabinoje.“

Ir bene naujausi, kur kas rimtesnės, solidesnės „Vilmorus“ agentūros apklausų rezultatai: „valstiečiai“ išliks antroje, po konservatorių, vietoje! Ponios Ališauskienės apklausos ūmai išleido orą!

Choras pritilo, Žemaitaitis suraukė antakius, o… politologė pridūrė: „Vis vien „valstiečių“ reitingai mažesni nei anksčiau.“

Liko tik pusė

Pirmieji, pamatę kitų metų valstybės biudžeto projektą, už galvų griebėsi Lietuvos pedagogai, o Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga netgi buvo paskelbusi, kad dėl to lapkričio pabaigoje rengs neterminuotą streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

„Kai pamatėme biudžeto projektą, pamatėme, kad tiems susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, – paaiškino E.Milešinas.

Tačiau tai nebus vienintelis galvos skausmas Vyriausybei bei Seimui. Dar kone dvigubai didesnė suma buvo žadėta medicinos darbuotojų algų didinimui nuo kitų metų liepos (apie 100 mln. eurų), o biudžete tam nėra nė eilutės, ugniagesiai guodžiasi, kad jiems numatyta 17,2 proc. mažiau nei reikia būtiniausioms reikmėms, skundžiasi policininkai ir kiti pareigūnai.

Vyriausybės mundurą bando plauti Seimas

Vyriausybės pažadų nevykdymą bando užglaistyti Seimas. Pavyzdžiui, Sveikatos reikalų komiteto nariai siūlo 100 mln. eurų skirti medicinos darbuotojų algoms didinti (tiesa, jie būtų numatyti ne valstybės, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, tačiau tai vis tiek mūsų visų pinigai, tik kita valstybės kišenė).

Švietimo ir mokslo komiteto nariai jau pateikė pasiūlymų didinti finansavimą švietimui. Jei jiems visiems pritartų Vyriausybė, finansavimas būtų net didesnis nei numatyta susitarime. Tačiau tik jeigu pritartų, o kol kas net švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta: finansavimas turbūt bus didesnis, nei numatyta biudžeto projekte, tačiau nebus toks, koks numatytas susitarime.

Gesins nebe visus gaisrus

Bet kol kas tiek medikai, tiek mokytojai yra kiek nuraminti Seimo iniciatyvų ir tikisi, kad Vyriausybė bus perkalbėta. O štai ugniagesiai kol kas nemato jokių prošvaisčių.

„Kitų metų biudžete numatyta 17,2 proc. mažiau nei yra poreikis. Todėl teks kirpti finansavimą įrangai įsigyti, atlyginimams. Nuo kitų metų didėja minimali alga bei bazinis dydis, todėl trūkumas bus dar didesnis. Tačiau, priešingai nei mokytojai, mes streikuoti nelabai galime, nes kuo dėtas koks nors žmogelis, jei užsidegs jo namas, o ugniagesiai streikuos? Tačiau kitais metais veikiausiai teks važiuoti tik į atsirinktus gaisrus. Pavyzdžiui, nevykti gesinti lauko virtuvės, jei negresia pavojus žmonių gyvybėms.

Aš nesuprantu vieno dalyko. Štai kariuomenei ginkluotę perka, nors karo nėra. Bet jis kada nors gal bus. O ugniagesiams įrangos nereikia?

Ironiškai galiu pasakyti: galime būti ramūs, kad Seimas bent jau savo rūmuose kitąmet įsitaisys oro kondicionierius (Seimo valdyba iš kitų metų biudžeto tam papildomai prašo 306 tūkst. eurų, – aut. past.), nes parlamentarams karšta. Geriau už tuos pinigus valerijono prisipirktų, kai visi eis reikalauti to, kas priklauso“, – „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vicepirmininkas Juozas Pocius. Pasak jo, atskiros socialinės grupės nieko nepasieks, jei reikalavimus dėstys pavieniui.

Medikai tiki

Tačiau panašu, kad vienybės nebus. Pavyzdžiui, medikai prie bendro protesto neketina jungtis, nes tiki, kad pažadai dėl jų algų padidinimo bus ištesėti.

„Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatsisako pinigus algų didinimui paimti iš rezervo, nes biudžete jų nėra. Mus tai tenkina“, – paaiškino Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad bent jau medikams pažadai būtų pildomi, jei ne ligoninių savivalė.

„Kol kas algų didinimui skiriama tiek, kiek numatyta Vyriausybės ir medicinos darbuotojų profsąjungų sutartyje. Tačiau štai lankėmės Marijampolės ligoninėje, o ten medicinos darbuotojams algos padidintos ne 15 proc., o tik 9,4 proc. Pasirodo, su profsąjungomis sutarta, kad iš pinigų, skirtų tik medikams, algos didintos visiems darbuotojams – buhalteriams, IT specialistams ir t.t. O sutartyje numatytas algų didinimas tik medicinos darbuotojams“, – paaiškino A.Kubilienė.

Bus masinis streikas?

Pedagogai kol kas lauks, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę ir bus pakoreguotas pagal Seimo narių pasiūlymus. O jei ne?

„Pedagogų, kaip ir ugniagesių ar medikų, profsąjungos priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Praėjusią savaitę konfederacijos valdybos posėdyje buvo kalbėta apie bendrą viso sektoriaus protestą, galbūt net apie bendrą streiką“, – atviravo E.Milešinas.

Teisi tik teisiškai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino, kad formaliai Vyriausybė nevykdo pažadų tik mokytojams.

„Didžiausia problema yra Vyriausybės patvirtinta Viešojo sektoriaus strategija. Ja numatyta didinti algas tiek policininkams, tiek ugniagesiams, tiek kitiems. Tačiau iki Seimo ji nenukeliavo. Dabar Vyriausybė gali teisintis, kad ne ji kalta, jog Seimas nepatvirtino. O mes, tikėdami Vyriausybės pažadais, kad strategija bus vykdoma, į Nacionalinę kolektyvinę sutartį įtraukėme tik dalį strategijoje surašytų pažadų. Dabar tie strategijoje numatyti punktai biudžeto projekte neatsispindi. Kaip ir „Programos 1000“, kuria numatyta, kad žemiausios grandies policininkams alga sieks 1000 eurų.

Kitaip tariant, teisiškai streikuoti pagrindą turi tik mokytojai, nes streikas galimas tik kai nevykdoma kolektyvinė sutartis. Arba dar tiksliau pasakius: teisiškai Vyriausybė neteisi tik dėl mokytojų, dėl kitų ji teisiškai teisi. Tačiau ne morališkai“, – reziumavo I.Ruginienė.

„Valstiečių“ partijos lyderio Ramūno KARBAUSKIO komentaras:

Gali būti, kad pažadai kai kam buvo duoti remiantis geresnėmis ekonominėmis prognozėmis nei yra realybė. Seimas tokių pažadų nedavė. Tačiau nepaisant to, kad pažadai duoti ne Seimo, mes stengiamės, kad būtų vykdomi ir Vyriausybės duoti pažadai. Tik ne apie visus juos žinome. Be to, noriu pasakyti, kad tai yra dar tik biudžeto projektas, o ne biudžetas, todėl jis bus koreguojamas.

Suprantu, kad visos akcijos, kurios dabar vyksta, yra spaudimas Vyriausybei bei Seimui. Mes tikrai šnekamės su Vyriausybe ir ieškome sprendimų.

O dėl profsąjungų kaltinimų dėl Seimo valdybos sprendimo skirti pinigų Seimo rūmų kondicionieriams, kai yra svarbesnių problemų… Galiu pasakyti, kad dabar susidariusi tokia situacija, jog Seimo valdybos sprendimai priimami opozicijos balsų dauguma. Opozicija taip bando diskredituoti valdančiuosius.

Su minėta mergina susisieks kolegė, liepė nurodyti kontaktus, telefoną ir primygtinai bruko el.parašo susikūrimo neišvengiamumą- matomai turėjo planiuką visokius dokumentukus copy paste, kaišioti?             Redakcija sveikina guvius, pragmatiškus piliečius ir šaunu, kad mergina nepasimovė ant intrigų jauko, neatskleidė duomenų savo mokumą, koks skirtumas dėl jos paskolų, kreditingumo ir pan. Beto jau kitą vakarą naglai siūlytoja rašė, ar turite el.paštą, kada registruositės?             – Per kur tikrinsite mano įsiskolinimus ir pan?              Atsiuntė streenchotą su SB lizingo langu, per kurį kiekvienas gali savę pasitikrinti, persižiūrėti?            Numykė dėl paklausimo, o kokia yra ponia  Jūsų įmonė, internetinis puslapis, rekvizitai.            Dirbame pagal pažymas ,prekes užsakome iš užsienietiškų firmų  Wish, Ebay.            Didelio mokslo pačiam šias prekes užsisakyt nereikia.           Ir kategoriškai atsisakius šios avantiūros- nuoroda,,seen” kas suponavo faktą, jog visa šita  košelė virta ,,fake” anketos principu.            Esu pats įspėjęs viešai live metu nepasimaukite ant Monikos Sveikataitės reklamos, kitam poste ji bus gal Akušeraitė, Kaune pirdavo  pinigus nusukęs toks Šurkus, Šarkis- fb ten su visokiais neaiškios orientacijos idiotais puikuojasi.           Kova su tokiais-  pinigų mėtymas į balą , nes privačia tvarka ginti savo teises reik pinigų gana didelių kupiūrų pavidalu.