Visi advokatai Kaune specializuojasi tam tikrose srityse. Jeigu ateisite į savo darbą išmanančią advokatų kontorą, jus nukreips pas tą, kuris geriausiai išmano teisinę jūsų problemos sritį. Fiziniams asmenims daugiausiai teisinės problemos iškyla šiose srityse:

• šeimos teisėje;
• darbo teisėje;
• paveldėjimo teisėje;
• draudimo teisėje;
• mokesčių teisėje;
• verslo teisėje.

Ieškokite profesionalo

Taigi, išsiaiškinę, kokios srities specialisto jums reikia, ieškokite advokatų Kaune, turinčių toje srityje teisinės patirties ir žinių. Kartais pradedantys advokatai siūlo mažesnius įkainius, tačiau jie beveik neturi patirties. Į tai reikėtų atsižvelgti. Žinoma, pradedantysis gali būti ir labai darbštus, gabus specialistas, todėl jaunų advokatų visai nuvertinti nereikėtų.

Suprasti, ar teisininkas turi reikiamą kvalifikaciją jums padės pokalbis, domėjimasis jo profesine sėkme, patirtimi. Informacijos apie advokatus ir jų atstovautas bylas galima ieškoti internete, įvairiuose straipsniuose. Svarbu, kad specialistas būtų patyręs, atstovavęs ne tik lengvas, bet ir sudėtingas bylas. Taip pat atkreipkite dėmesį, paklauskite, kokios bylos buvo laimėtos.

Atkreipkite dėmesį, kaip advokatas bendrauja

Bendravimas – labai svarbus kriterijus. Turėtumėte jausti ryšį su jus konsultuojančiu teisininku. Atkreipkite dėmesį, ar jis nevengia atsakinėti į užduotus klausimus, jeigu vengia – galbūt kai kurių atsakymų nežino. Pajuskite, ar specialistas bendrauja nuoširdžiai, ar jam tik rūpi jūsų piniginės storis.

Kvalifikuoti advokatai Kaune – „Vasiliauskas ir partneriai“

„Vasiliauskas ir partneriai“ tai advokatų profesinė bendrija, savo veiklą vykdanti daugiau nei 6 metus. Per tą laiką įgyta patirtis specialistams leidžia profesionaliai teikti klientams konsultacijas, atstovauti juos ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose. Advokatai Kaune turi patirties sudėtingose bylose, įvairiose teisinėse srityse.

Artėja prie konkrečių veiksmų

„Šliuzo projektas nėra tik skambi ambicija popieriuje. Neabejoju, kad toks objektas yra svarbus visai Lietuvai. Prieš kelias savaites pasirašėme memorandumą, o šiandieninis Kauno tarybos sprendimas leido žengti dar vieną žingsnį realių darbų link.

Šios idėjos įgyvendinimas turi vykti nacionaliniu lygiu, tačiau Kaunas pasirengęs padėti tvirtus strateginius pamatus. Tarybai pritarus, nuosekliai tęsiame procesą, kuris pareikalaus laiko ir pastangų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Spalio pradžioje Kauno mero, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo, Aplinkos ir Energetikos ministerijų bei kitų institucijų atstovų parašais buvo įtvirtinta valstybės strategija dėl istorinės klaidos ištaisymo. Planuojama, kad ateityje ties Kauno HES‘u bus įrengtas ne tik šliuzas, bet ir žuvitakis.

Laivybai ir žuvų migracijai

Spalio 1 d. Kauno miesto savivaldybė, ministerijos ir kitos institucijos memorandumą dėl Nemuno aukštupio ir žemupio sujungimo pasirašė siekdamos prisidėti prie tvaraus vidaus vandenų transporto plėtojimo, veiksmingo  infrastruktūros tinklo sukūrimo ir oro taršos mažinimo. Projektu taip pat norima slopinti neigiamą hidroelektrinių poveikį vandens ekosistemoms ir gerinti žuvų migracijos sąlygas.

„Susitarėme parengti laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinės užtvanką planavimo ir įrengimo veiksmų planą, pirmiausia paruošiant poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentaciją.

Lygiagrečiai bus siekiama finansavimo memorandumo tikslams įgyvendinti, aktyviai bendradarbiausime su kitomis suinteresuotomis šalimis, kad numatyti bendri tikslai taptų konkrečiais veiksmais ir būtų sėkmingai pasiekti“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Būtent poveikio aplinkai vertinimas tiksliau atsakys apie būsimo šliuzo įrengimo galimybes, o projektiniai pasiūlymai nubrėš aiškias gaires, kiek kainuotų tokio objekto statybos.

Naujos galimybės upeivystei

Ne kartą kalbėta, kad laivybos šliuzo įrengimas prie Kauno hidroelektrinės prisidėtų prie upeivystės gaivinimo Lietuvoje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą.

Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki pat Kuršių marių.

Siekdama atgaivinti praeities kartų užmirštą projektą, Kauno miesto savivaldybė lygiagrečiai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama inicijuoti Nemuno aukštupio įtraukimą į Transeuropinį transporto tinklą TEN-T. Tai atvertų naujus tarptautinius laivybos kelius, todėl upėmis būtų galima pasiekti Lenkiją ir atokesnes Vakarų Europos valstybes.

Vystant upeivystę Lietuvoje, realius pagrindus jau kloja Vidaus vandens kelių direkcija, šiuo metu vykdanti istorinį Nemuno tvarkymo projektą. Maždaug 225 kilometrų ilgio atkarpoje tvarkomi hidrotechniniai statiniai – upės vagą reguliuos apie 500 naujai pastatytų bei atnaujintų bunų. Planuojama, kad šie darbai pro Kauno miestą priartės iki pat hidroelektrinės.

Įkvėpimas būti drąsiems

Šiuo simboliniu iškabos pakeitimu „Kaunas 2022“ su partneriais nusprendė dar kartą priminti apie unikalias Kaune gimusio „fluxus“ meno srovės pradininko Jurgio Mačiūno, arba George Maciunas, idėjas, kurioms ištikimos ir tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip Yoko Ono ar Nam June Paik.

„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pabrėžia, kad „fluxus“ – nekonvencinio meno, meno be taisyklių, kūrybiškumo ir žaismės ženklas. „Kauno oro uosto sutikimas dalyvauti  šiame fluxsiškame žaidime rodo, koks yra įtraukus šis projektas, kaip jis užburia, įtraukia ir motyvuoja bendradarbiauti“, – sako V. Vitkienė. Anot jos, „fluxus“ dvasia „Kaunas 2022“ projektuose jaučiama nuo pirmųjų dienų. „Fluxus Labas“ – taip vadinasi viena iš svarbiausių „Kaunas 2022“ programų, bendruomenių laboratorijos, veikiančios Kauno mikrorajonuose ir suburiančios vietos gyventojus bei įvairių sričių menininkus, drauge kuriančius šiuolaikines vertybes. Na, o „Fluxus“ festivalis – vienas ryškiausių šiuolaikinės sostinės programos renginių, šios programos triumfo diena, kuri šiemet vyks rugsėjo 11 d. ir (ne)tradiciškai kulminuos kopimu į Parodos kalną.

Būtent kopimu į Parodos kalną prieš keletą metų susidomėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Tomas Erbrėderis. „Fluxus“ oro uosto atidaryme lakūną Mačiūną suvaidinęs menininkas pasakojo tuomet su bičiuliu architektu prie akcijos prisijungęs spontaniškai ir dalyvaujantis joje kasmet.

Erbrėderis, tapęs ir oro uosto persimainymo režisieriumi, išsidavė, kad mąstydamas apie rugsėjo 10-osios renginį ir prisimindamas,  kiek drąsos turėjo Mačiūnas kurdamas JAV prieš 60 metų, turėjo save net kiek pristabdyti… „Man patinka šio kūrėjo mintys apie tai, kad menas turi būti prieinamas visiems ir gali būti kuriamas iš to, kas yra po ranka“, – pabrėžia aktorius, kviečiantis pamąstyti, ar apskritai toks judėjimas, kaip „fluxus“, įmanomas šiandien, – „Juk neužtenka vien apsivilkti spalvingo kostiumo – po juo turi slypėti idėja.“

Verslas be kultūros – netvarus

„Labai džiaugiamės tuo, kad jau kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o tai reiškia, kad ir šio miesto oro uostas taps kultūros vartais tūkstančiams atskrendančių lankytojų. Ta proga ir oro uostas laikinai užsideda „Fluxus“ skrybėlę. Tikime, kad organizatoriai pasiūlys nestandartinių sprendimų, kurie ne tik pasitiks bet ir nuo pirmo žingsnio kultūrinėmis iniciatyvomis įtrauks atvykusius svečius“, – apie bičiulišką partnerystę su drąsių idėjų nestokojančia „Kaunas 2022“ komanda pasakoja valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis.

Prie drąsaus ir svarbaus Kaunui, Kauno rajonui bei visai Lietuvai žingsnio prisidėjo ir įmonė „Imlitex Holdings“, finansavusi naujojo „Fluxus“ oro uosto iškabos gamybą. „Manome, kad verslas be kultūros, vertybių ir filosofijos yra visiškai netvarus ir betikslis. Siekiame keisti visuomenės požiūrį, kad verslas visuomet ieško tik finansinių naudų, todėl stengiamės augti kaip socialiai atsakingas, draugiškas bendruomenei verslas ir skleisti žinią, kad pasaulį galima keisti ne tik pinigais“, – įsitikinęs „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas Vygandas Blandis. Anot jo, šios įmonės vertybės – bendrumas, patikimumas ir kūrybiškumas – sutampa su „Kaunas 2022“ vizija ir idėjomis. „Kauną matome, kaip turintį potencialą, todėl kultūringos bendruomenės ugdymas yra labai svarbus. Norime miesto, kuriame visi svajotų gyventi, o svajonę gali įžiebti tik mylintys šį miestą.“

Kitais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška Europos scena – čia renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Su daugybe partnerių ilgai brandinta didžioji Europos kultūros sostinės metų programa bus atskleista spaudos konferencijos metu rugsėjo 22 d. bei tarptautinio Europos kultūros sostinės forumo metu rugsėjo 23–24 d.

Fotografijų autorius – A. Aleksandravičius.

„Kauno MBA” bus atliekami biofiltrų įkrovos keitimo darbai ir kapitalinis skruberių remontas. Pabrėžiame, kad vykdomų darbų metu viena iš dviejų Kauno MBA oro valymo sistemos linijų veikia pilnu pajėgumu ir į aplinką patenka tik pilnai išvalytas oras.

Siekiant sumažinti galimą nemalonių kvapų sklaidą naudojamos mobilios kvapų užkardos. Planuojamas darbų atlikimo terminas apie 3 sav. Atsiradus nenumatytiems darbams, biofiltro įkrovos keitimo ir skruberių remonto trukmė gali pailgėti. Iš anksto atsiprašome už galimą momentinę nemalonių kvapų sklaidą“, – rašoma pranešime.

Parodos „Sharing Our Stories“ („Dalijamės savo istorijomis”) pristatymas vyks rugpjūčio 26 dieną, 11:30 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.

Renginys skirtas paminėti Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. 

Būtent prieš 30 metų, 1991 m. rugpjūčio 26 dieną Kanada pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką. 

Paroda „Sharing Our Stories“ pasakoja Kanados baltiečių – estų, latvių ir lietuvių pasitraukimo iš gimtų kraštų II-ojo Pasaulinio karo pabaigoje, jų įsikūrimą ir gyvenimą Kanadoje, siekį išlaikyti savo kultūrą ir tradicijas.

Parodos pristatyme dalyvaus Kanados ambasados skyriaus Vilniuje vadovas ponas Richard David Martin, o savo atsiminimus papasakos ir parodą pakomentuos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Milda Danytė. Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų Prezidentas Rimas Čuplinskas bei VDU istorikas, Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) prodekanas dr. Giedrius Janauskas. 

Renginį organizuoja Kanados Ambasada Vilniuje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Parodą rengė Kanados lietuvių muziejus-archyvas. 

Programoje – išskirtiniai numeriai

Kaip nurodoma Kauno miesto savivaldybės pranešime, aviacijos šventė Kauną pasveikins drauge su „Bike Show“ fiesta ir jos neatsiejama dalimi tapusiu baikerių paradu. Motociklininkų kolona, planuojama, apjuos miestą pagrindinėmis gatvėmis ir pakilimo taku įriedės į aerodromą. Čia prie plieninių žirgų prisijungs ir palyda ore – parasparnių pilotai bei kiti oreivystės entuziastai.

Žiūrovai Aleksote išvys akrobatinės grupės ANBO pasirodymus. Taip pat publiką pasveikins legendinis Lietuvos oro akrobatas Jurgis Kairys, pakilsiantis naktiniam skrydžiui su pirotechnika.

Tituluotas šalies padangių asas dalyvaus ir ekstremaliose „Drag“ lenktynėse – su lėktuvu prieš superautomobilius, galinčius 100 km/val. greitį pasiekti vos per tris sekundes. Jose startuos ir Lietuvos čempionas, žiedinių motociklų lenktynių pilotas Vidas Stankevičius su nemenkos galios plieno žirgu.

Svečiuose – atlikėjai iš užsienio

Koncertinę programą pradės Lietuvos roko patriarchas Povilas Meškėla. Toliau šventę scenoje pratęs buvęs „ELO Part 2″ bei „The Orchestra“ narys, jau daugiau kaip 25 metus sėkmingai koncertuojantis įvairiose pasaulio šalyse Phil Bates.

Svečias iš Anglijos muzikos gurmanus pamalonins „Electric Light Orchestra“ kūriniais. Atlikėjui akomponuos Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Algimanto Treikausko.

Vakaro pabaigoje savo geriausius hitus gros populiarus didžėjus iš Švedijos Mike Perry.

Muziejus po atviru dangumi

Aviacijos šventės svečiams paruošta ir pažintinė bei edukacinė programa. Aleksoto aerodrome visą dieną veiks aviacijos muziejus su ekspozicija po atviru dangumi. Čia tarp eksponatų bus galima pamatyti tikslią „Lituanicos“ kopiją, kitus senuosius lėktuvus.

Rugpjūčio 28-ąją, paskutinį vasaros šeštadienį, į šventę atvyksiančių šeimų taip pat lauks mugė ir batutų bei kitokių pramogų zona. Renginys nemokamas. Dalyviai įleidžiami tik su galimybių pasu.

„Baltijos kelias. Mums pakeliui“

„Kiekvienais metais ši diena mums primena neišmatuojamą ryžtą ir drąsą, kuri sugrąžino tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – į pasaulio žemėlapį. To meto žmonių susitelkimas tapo vienybės pavyzdžiu, kuriuo turėtume sekti ir šiandien, brangindami bei augindami savo laisvę.

Šiuo renginiu norime paskatinti kauniečius puoselėti gyvąją istoriją“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kauno kultūros centras drauge su Kauno miesto savivaldybe tęsia tradiciją, rugpjūčio 23-iosios popietę pakviesdami į minėjimą „Baltijos kelias. Mums pakeliui“. Kauniečių ir miesto svečių lauks pažintinis muzikos ir edukacijų parkas Vienybės aikštėje – teminės veiklos, ekspozicijos, muzika ir galimybė pasidalinti gyvais prisiminimais.

Nuo edukacijų iki parodų

17 val. renginiui pradžią duos Kauno kultūros centro tekstilės studijos „Gijų sodai“ užsiėmimai. Čia pat susirinkusiųjų lauks Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos kūrybinės dirbtuvės, knygų mainykla, stalo žaidimai, galvosūkiai. Menininkė Ala Volkova kvies į atvirukų kūrimo dirbtuves.

Kauno apskrities viešoji biblioteka organizuos kultūrinę edukaciją „Susipažink su Kauno istorija“. Jos metu bus galima patyrinėti miesto paveldo objektus, pažaisti mokomuosius bei pažintinius žaidimus.

Lietuvos švietimo istorijos muziejus rengs draugystės apyrankių pynimą, o Kauno taikomosios dailės mokykla – piešimą ant kūno. Vienu iš renginio akcentų taps fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijos darbų paroda „Baltijos kelias“.

P. Meškėla su Kauno bigbendu

Šventinį vakarą vainikuos 18 val. prasidėsianti muzikinė programa: Kauno bigbendas su Povilu Meškėla dovanos puikiai pažįstamas ir daugelio pamėgtas lietuviškas dainas.

Koncerte skambės maestro Stasio Povilaičio šlageriai apie Lietuvą, kuriuos drauge dainuoti galės įvairių kartų atstovai – nuo jaunuolių iki senjorų. „Švieski man vėl“, „Sudeginti tiltai“, „Mano kraštas“ – dainos, menančios žmones ir įvykius, kurie tampriai suaugę su mūsų gyvenimais.

Renginio metu dalyvių prašome laikytis visų galiojančių COVID-19 saugumo reikalavimų.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą – specialiai šiam renginiui skirtoje feisbuko paskyroje.

Nuomosis erdvias patalpas

„Planuodami visuotinį skiepijimą, ieškojome tokios vietos, kuri būtų ne tik patogi, bet ir gerai žinoma visiems gyventojams. Šiandien tuščias stovintis buvęs Kauno centrinio pašto pastatas pasirodė būtent toks. Didelė erdvė pastato viduje padės užtikrinti saugias ir pakankamai greitas procedūras, kad per visuotinę vakcinaciją pavyktų aptarnauti kuo daugiau žmonių“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Pasak jo, ypač svarbu, kad skiepijimo vieta būtų patogiai pasiekiama ir viešuoju transportu. Tai padės be didesnių problemų atvykti vyresnio amžiaus gyventojams.

Buvusios Kauno centrinio pašto patalpos šiuo metu priklauso Lietuvos paštui, su kuriuo savivaldybė planuoja sudaryti nuomos sutartį. Tokiam sprendimui šiandien pritarė  ir Kauno miesto taryba.

„Esame suinteresuoti, kad buvęs Kauno centrinio pašto pastatas kuo greičiau turėtų naujus savininkus ir galėtų būti užtikrintos reikiamos investicijos jo atnaujinimui bei įveiklinimas. Kol laukiame atsakingų valstybės institucijų sprendimo – ar naujasis pastato savininkas turėtų būti valstybė, ar privatus verslas – esame atviri bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis, taip sudarant galimybes šiuo metu nenaudojamas pastato patalpas panaudoti prasmingai“, – kalbėjo Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.

Pirmenybė rizikos grupei

Pirmoji vakcinų dozė, kuri, planuojama, Lietuvą pasieks gruodžio 27-ąją, bus skirta koordinuojančiai regiono ligoninei – LSMU Kauno klinikų personalui. Antruoju etapu gauta vakcinų siunta bus panaudota plačiau. Pirmiausia bus skiepijami slaugos ir globos įstaigų pacientai bei darbuotojai, medikai, vyresni nei 65 metų bei lėtinių ligų turintys gyventojai.

Tie, kurie galės atvykti patys, būtų skiepijami Centriniame Kauno pašte. Čia dirbs Kauno poliklinikos suburta komanda, kuri užtikrins sklandų ir saugų vakcinavimo procesą.

Planuojama, kad startavus masinei vakcinacijai, pasiskiepyti norintys gyventojai turės užsiregistruoti specialiai tam skirtoje sistemoje ir paskirtu laiku atvykti į vietą.

Skiepijimo eiga bus tokia pati kaip ir bet kurių kitų skiepų, tačiau jau dabar jaučiamas ypatingai didelis gyventojų susidomėjimas. Kauno centrinio pašto pastate per dieną galėtų būti vakcinuojama iki 1400 žmonių. Prireikus būtų pasitelkiamos ir papildomos tam tinkamos patalpos.

Kvies studentų pajėgas

Galimybė pasiskiepyti bus sudaroma ir tiems, kurie fiziškai nebegali atvykti į miesto centrą. Pas slaugos ir globos įstaigų pacientus atvyks bei juos paskiepys specialios iš Kauno poliklinikos medikų sudarytos mobilios komandos.

„Šiuo metu ruošiamės ir planuojame skiepijimo vykdymą Kaune. Kadangi tai visiems bus nauja patirtis, iš jos mokysimės ir tobulinsime procesą. Lygiai taip buvo ir su mobiliuoju patikros punktu. Žiūrėsime, kiek medicinos darbuotojų galime atitraukti nuo dabartinių tiesioginių jų darbų. Tačiau, kadangi žmonės serga ir kitomis ligomis, personalo papildymas skiepijimo vietose bus būtinai reikalingas“, – akcentavo Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Pasak jo, sulaukus Vyriausybės pritarimo, į pagalbą planuojama pasitelkti vyresnių kursų medicinos ir slaugos studentus. Taip pat papildomam darbui Kauno vakcinavimo centruose registruotis kviečiami ir kvalifikuoti Kauno regiono medikai.

16 valandą prasidės iškilminga eisena. Trys išminčiai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, nešini žibintais ir karališkomis dovanomis, kartu su palyda keliaus nuo Steigiamojo Seimo aikštės Vilniaus gatve į Rotušės aikštę, kur 16.30 valandą prasidės Kauno miesto šventė „Trys Karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Teatralizuotame koncerte susirinkusius žiūrovus sveikins karaliai, romantinės dainos (gitaros) studija, dainuoti ir šokti kvies folkloro ansambliai: „Ratilėlis“, „Žaisa“, „Kupolė“, „Liktužė“, „Jotija“. Senasis krivis skelbs, kad jau baigiasi kalėdojimo laikas, metas vėl kibti į darbus.

Sveikindami sugrįžtančią saulę, įspūdingą programą rodys ugnies šokio atlikėjai „Viduramžiai LT“.

Ateikite linksmai pasibūti!

Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras

Renginys nemokamas

Informacija: www.ktkc.lt

Geležinkelio stotyje, prie pirmojo perono, tarp 11 ir 12 kelio, nuo šiol nuolat skuba keleivis. Jį ant čia esančio pilko pastato sienos įamžino gatvės menininkas Timotiejus Norvila-Morfai. Piešinys krentančių lapų fone vaizduoja lagaminais nešiną vyrą, skubantį į traukinį.

„Piešinio idėja surišta su kontekstu, kuriame yra ši siena ir pats namukas. O tai yra geležinkelio stotis. Skubantis žmogus man pasirodė dinamiškas ir universalus siužetas, todėl ir nusprendžiau jį pavaizduoti. Įdomiausia, kai piešinio fone iš tikrųjų matai skubančius žmones. Vadinasi, šis siužetas visiškai gyvenimiškas ir ne iš piršto laužtas. Net ir bepiešiant teko pastebėti daug skubančių žmonių. Tereikia ateiti kelias minutes prieš traukiniui išvykstant ir tokių „skubėtojų“ čia – daugybė“, – apie kūrinio idėją pasakojo autorius.

Neatsitiktinai pasirinkta ir pati siena. Pasak T. Norvilos, ji turi labai organišką, gražią tekstūrą, dėl kurios ir piešinys įgauna autentiškumo: „Lygi siena su natūraliai nubyrėjusio tinko tekstūra ir praeivių gerai matoma vieta savaime perša mintį, kad piešinys turėjo atsirasti būtent čia.“

Neseniai gimusį piešinį jau spėjo pastebėti ir kauniečiai. Timotiejui bepiešiant, praeiviai negailėjo teigiamų atsiliepimų ir spėliojo, kas čia pavaizduota. Vieni sakė, kad vyras panašus į „amerikoną“, kiti spėliojo, kad piešinyje įamžintas žmogus keliauja į Dubliną, o vilniečiai sakė lauksiantys, kol skubantis piešinio herojus atvyks į sostinę.

„Paskutinis keleivis“ – tai dar vienas kūrinys programoje „Kauno akcentai“. Tai analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias Kauno vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno savivaldybė.

Nuo programos pradžios per kelerius metus įvairiose miesto vietose jau atsirado 40 akcentų. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete: http://akcentai.kaunas.lt.

Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir patys kauniečiai, pilkas savo pastatų sienas patikėdami menininkams. Šiemet startavusi platforma http://gyvosienos.kaunas.lt menininkams ir sienų savininkams padeda atrasti vieni kitus ir bendradarbiauti plečiant gatvės meno „galeriją“ Kaune po atviru dangumi.