Tačiau būtent tokios emocijos dažnai motyvuoja mus veikti neplanuotai, išeiti iš komforto zonos ir priimti sprendimus, kurie, nors ir gali atrodyti rizikingi, kartais veda prie malonių patirčių ar naujų atradimų. Kodėl netikėtumas turi tokią galią mus veikti spontaniškai?

Kai patiriame netikėtumą, mūsų smegenys greitai reaguoja į naują ir nežinomą informaciją. Neurobiologiniu požiūriu, netikėtumas suaktyvina smegenų sritis, atsakingas už dopamino išsiskyrimą – cheminę medžiagą, kuri sukelia malonumo jausmą ir skatina veikti. Dopaminas dažnai vadinamas „motyvacijos hormonu“, nes jis verčia mus siekti malonumo šaltinių. Dėl šios priežasties, kai patiriame netikėtą situaciją, mūsų smegenys gali paskatinti mus priimti greitus, neapgalvotus sprendimus siekiant išspręsti ar pasinaudoti situacija.

Be to, netikėtumas sukelia „kognityvinį disonansą“ – būsena, kai mūsų lūkesčiai neatitinka realybės. Šis neatitikimas verčia smegenis aktyviau veikti, stengiantis rasti sprendimą arba suderinti naują informaciją su ankstesnėmis žiniomis. Spontaniški sprendimai dažnai kyla iš šio disonanso siekiant greitai atsakyti į naujus iššūkius ar staigmenas.

Žmonės iš prigimties yra linkę ieškoti naujovių ir patirti netikėtus įvykius, nes jie gali sukelti emocinį pakilimą ir išlaisvinti endorfinus – dar vieną smegenų chemikalą, kuris sukelia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių mėgsta rizikingą veiklą, pavyzdžiui, ekstremalų sportą, keliones į nežinomas vietas ar net lažybas ir žaidimus, kur netikėtumas ir nenuspėjamumas yra pagrindinis traukos šaltinis, o didelė to dalis yra lošimo automatai.

Netikėtumo pojūtis mus taip pat traukia, nes jis leidžia patirti riziką ir galimą atlygį. Kai susiduriame su netikėta situacija, spontaniški sprendimai gali sukurti galimybę laimėti ar patirti kažką naujo. Šis rizikos ir atlygio mechanizmas yra vienas iš esminių motyvatorių, vedančių mus veikti spontaniškai. Nors rizika gali kelti nerimą, sėkmingi spontaniški sprendimai suteikia malonumo jausmą ir skatina tokį elgesį kartoti.

Spontaniški sprendimai taip pat suteikia jausmą, kad kontroliuojame savo gyvenimą ir esame nepriklausomi nuo aplinkos ar socialinių normų. Netikėtumo akimirką, kai ne viskas vyksta pagal planą, mes turime galimybę veikti ne taip, kaip tikėtasi, ir tai dažnai sukuria laisvės pojūtį. Šis laisvės jausmas yra svarbus žmogaus psichologiniam gerbūviui, nes jis leidžia jaustis autonomiškai ir išvengti rutinos. Kai žmonės jaučiasi įkalinti rutinoje, netikėtumas suteikia progą atsitraukti nuo kasdienybės ir priimti naujus iššūkius.

Šis spontaniškumas taip pat gali būti tam tikra reakcija į kontrolės iliuzijos praradimą. Kai situacija tampa nenumatyta, mūsų gebėjimas išlikti lankstiems ir greitai prisitaikyti suteikia jausmą, kad mes vis dar kontroliuojame padėtį. Tai viena iš priežasčių, kodėl spontaniški sprendimai gali atrodyti patrauklūs ir netgi naudingi, nes jie padeda atkurti kontrolės jausmą.

Netikėtumas taip pat gali veikti kaip socialinis stimulas. Pavyzdžiui, grupėje žmonių netikėtumai dažnai sukelia juoką, susidomėjimą ar bendrą nuostabą, o tai stiprina socialinius ryšius. Spontaniški sprendimai grupėse dažnai atsiranda dėl nenumatytų situacijų, kurios sukuria galimybę veikti netikėtai, o tai gali suvienyti žmones ar sukurti bendrą patirtį.

Netikėtumas gali iššaukti grupės dinamikos pokyčius, ypač jei spontaniškas sprendimas sukuria galimybes veikti kartu arba išspręsti netikėtą problemą. Tai stiprina komandos dvasią ir prisideda prie asmeninio pasitenkinimo, nes dažnai tokie sprendimai laikomi drąsiais ar kūrybiškais.

Pasak Seimo Pirmininkės, tokiose vietose neišvengiamai kyla pagunda žmogiškumą, orumą, atjautą, humanizmo vertybes patraukti į antrą planą. Tarsi „atidėti humanizmą“, kol pavyks apsiginti, nugalėti, pasiekti pergalę.

„Tačiau Europos, Lietuvos žydų tragedija liudija, kad humanizmo atidėti negalima. Jokiu būdu! Žmogus, ypač ginkluotas, veikiamas aistrų ir įsitikinęs savo teisumu, kiekvieną savo būties akimirką privalo rūpintis neprarasti ryšio su savo žmogiškąja esme. Tai padaryti labai nelengva, tačiau tai – išlikimo žmogumi sąlyga“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen. 

Parlamento vadovė sako, jog posakį „Išgelbėjęs vieną gyvybę išgelbsti pasaulį“ galima perfrazuoti ir priešingai: „Atėmęs gyvybę pasaulį sunaikini“. Kiek gi pasaulių sunaikinta prisidėjus prie žydų žudymo? Kiek pasaulių sunaikinome pasyviai stebėdami, kai buvo žudomi vyrai ir moterys, seneliai ir vaikai. Ilgus metus neskaičiavome. Dabar skaičiuojame. O suskaičiavę pamatysime, kad esame tarp orių, pasitikinčių savimi, nesislapstančių ir nemėginančių kažką nuslėpti. Nes toje pasaulio dalyje, kurią pasirinkome, ginklai ir pergalės iš esmės yra tik priemonės žmogaus orumui apginti.“  

„Prisimindama tapytojo Augustino Savicko, Lietuvos diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio sūnaus mintį, jog „savigarba  – paskutinis žmogaus ginklas“, norėčiau pridurti: ir pirmasis. Nes savigarba, orumas yra visų atskirų žmogaus teisių pagrindas. Nuo to prasideda tas nelengvas darbas „būti žmogumi“. Žmogus, praradęs savigarbą, neišvengiamai praranda ir žmogiškumą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl šiais neramiais laikais esminis klausimas būtų ne tas, ar TAI gali pasikartoti.

„Esminis klausimas: jei TAI pasikartotų, ar gelbėjimas taptų visuotiniu. Ar per daugiau kaip trisdešimt nepriklausomo valstybingumo metų padarėme viską, kad suprastume: gelbėdamas kitą, gelbėji ir pats save. Gelbėji savo orumą. Savigarbą. Žmogiškumą. Gelbėji visą pasaulį, kuriame gyvens tavo vaikai ir vaikų vaikai. Norėčiau tikėti, kad tai jau suprantame. Nes tai vienintelis būdas išsigelbėti ir išlikti žmonėmis“, – kalba Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. 

Kas belieka atsakyti? Pacituoti biblijos žodžius- „ besimeldžiančiam dangus ir sielos ramybė“.

9 metai ciniškai ir atvirai slepiama vieša informacija apie numatomus potvarkius nuo žiniasklaidos. Kad mažiau sopėtų galvą rajono galva pasiskyrė sau lojalius viešųjų ryšių specialistus paploti Jurbarko krepšininkams prapilant išloštas rungtynes prieš kaimynus iš Šakių.

 Nėra jokių demokratinių procedūrų, komunikavimo su rinkėjais, vietos bendruomenėmis, verslininkais, kada pakviesti aptarti rajono ateities klausimus mokslininkai, doktorantai iš mūsų krašto?

  Rajono spaudoje tik spėk skaityti skambias antraštes, kad bus keliami rinkliavų tarifai, niekas nebeatsakingas už futbolo stadiono broko darbus, taip ir pasiliko kiauromis skylėmis gimnazijos stogas, jau neverta aušinti burnos kokios būklės yra kaimo keliukai Butkaičiuose, Vosbutuose, į ką pavirto Šilinės ąžuolynas, ar kainuoja milijonus Skirsnemunėje prie pagrindinio magistralinio plento žmonėms pastatyti stotelę nuo lietaus, vėjo, šiukšlinė ar didelė prabanga?

   Griūva tiltai, kaimuose dar stovi karo laikus menantys stulpai- tačiau Jurbarko išminčiams svarbiausia nusifotografuoti kokiame pramoginiame renginyje, išdalinti padėkas ir premijas saviems bičiuliams.

   Kiek sveikatos, jėgų pareikalavo Justino Stonio muziejaus išsaugojimas Smalininkuose, kuomet tik mokslininkų sąjungos įsikišimu patrauktos godžios letenos nuo šito pastato, norėta visiškai perimti dispozicijon jo jurisdikciją. Jurbarko krašto muziejus- pilietinės visuomenės atstovaujama įstaiga, ar vėl be mero žinios nebus galima lauke net nusičiaudėti?  Konkursėliai vykdomi pogrindyje ir taip su labai n  nemaloniomis aspiracijomis.

   Skalvijos vaikų namų likvidavimas Viešvilėje taip pat yra grubus teisinų normų ir įstatymų pažeidimas, o darbuotojai liko apgauti, apstatyti.

   Tačiau vyšnaitė ant torto yra rajono ugdymo įstaigų tinklo sudrąskymas, suvarant mokinius tarsi avis į žardį tik į  Jurbarko gimnaziją, kur nelabai protu suvokiama kas tokius mokinių kiekius sutalpins?

 Šlykštus melas ir apgailėtinas tiek rajono pedagogų, tiek pataikūnų ale už švietimą atsakingų prievaizdų elgesys.

„Savivaldybių žinios“ leidinyje buvo aiškiai parašyta, kad kol kas nėra jokių minčių reorganizuoti ugdymo įstaigas, meras užima aukštas savivaldybių savivaldos pareigas, yra minėto žurnalo redkolegijos nariu.

 Tačiau absoliutizme, ar būtinos diskusijos, ekspertų išvados, komisijų sudarinėjimai, vieši protokolai? Ar sureaguota į „Mūsų laikas“ publikaciją, kad net rajono tarybos posėdyje įvyko rimtos priešpriešos kas liks 2024 metų rudenį, o prie kurio pastato pastatyti kryželį ir vainiką?

 Ir štai  kunigaikščio paliepimu ir „pažų“paplojimais po saulėtos vasarėlės papilnės darbo biržos bedarbių gretos, o švietimo specialistės- metodininkės spės parūpinti atleistiesiems šluoteles ir kastuvus sniegui kasti.

 Pripraskime vadinti naujais vardais švietimo buvusius židinius- Vytauto  Didžiojo pagrindinė mokykla, serediškiai ir klausutiškiai šliesis prie Veliuonos gimnazijos, nes ir mokyklų vadovai ten sėdi lyg žuvys prisisėmę į burnas vandens ir švietimo „profesoriai“ jau tiražuoja melą, esą ko čia būgštauti, kai visi iš anksto buvo informuoti, tarsi gerais sovietiniais laikais pritarta 100 procentų.

Dar neteko niekur girdėti, kad  Smalininkų, Viešvilės pagrindinės mokyklos uždaromos ir bus kitos pagrindinės mokyklos skyriais. Nereikia baigti universitetus, kad suvoktum, jog nėra  mokslo aktuose tokio statuso, kaip progimnazijų virtimas pagrindinėmis mokyklomis, o jas papildant kitomis uždarytomis mokyklomis vėl išliktų pagrindinės mokyklos pavadinimas.

 Radviliškio  rajono „Saliamonai“ atsibuskite, eikite dirbti, rašykite straipsnius, atlikite tą alinantį intelektualų darbą kaip mes- o ne mėgautis šlove, įstatymų nežinojimu.  Nenaikinkite  Sidabravo,  Pociūnėlių` židinių.

Nuolatinis kartojimas

Jeigu kalbėtume apie tai, kuo gamtos bei tikslieji mokslai skiriasi nuo kitų sričių mokslų, netruktume  pastebėti, kad vienas dalykų yra tas, jog būtent gamtos ir tikslieji mokslai neatsiejami nuo konkrečios informacijos, taisyklių, faktų bei formulių. Ir visa tai yra būtina įsiminti, jei norite pasiekti puikių mokymosi rezultatų. Na, o, kad gebėtumėte įsiminti bei atminti konkrečią informaciją, faktus, taisykles ar formules, yra būtina tai dažnai kartoti. Taigi, vienas dalykų, kurį turite inoti, mokydamiesi gamtos bei tiksliųjų mokslų, yra tas, kad dažnas kartojimas yra labai svarbus ir bus jums ypač naudingas. 

Taisykles perfrazuokite suprantamai, savais žodžiais

Ne paslaptis ir tai, kad taisyklės kurios yra sutinkamos besimokant gamtos ir tiksliųjų  mokslų, neretai būna sudėtingos ir labai ilgos, tad tai ne tik sunku įsiminti, bet ir suprasti. Taigi, dar vienas dalykas, kurį irgi turite daryti mokydamiesi šių  mokslų, yra tas, kad taisykles jums reikėtų perfrazuoti suprantamai, savais žodžiais, taip bus kur kas lengviau įsiminti šią svarbią informaciją. 

Naudokitės kuo įvairesniais informacijos šaltiniais

Bet ir tai – dar ne viskas: taip pat svarbu akcentuoti, kad mokantis gamtos bei tiksliųjų mokslų, yra ypač svarbu naudotis kuo įvairesniais informacijos šaltiniais. Taigi, jei mokotės šių sričių mokslų, tai naudokitės ne tik enciklopedijomis bei vadovėliais, bet ir pratybų sąsiuviniais, specializuotomis interneto svetainėmis, specializuotais žurnalais, periodiniais leidiniais ir t.t. Na, ir, žinoma, taip pat svarbu akcentuoti, kad korepetitorių paslaugos irgi yra puikus pasirinkimas, galite rinktis įvairius miestus, pavyzdžiui, spauskite čia, jei domina korepetitoriai kaune. 

Girgždantys lankstai: dažnai pasitaikanti bėda

Vienas iš dažniausių nusiskundimų dėl baldų lankstų – girgždantis garsas, kai baldai naudojami. Šią problemą paprastai sukelia lankstų mechanizmo trintis.

Sprendimas: Paprasčiausias girgždančių lankstų šalinimo būdas – sutepti. Ištepkite lankstų sukimosi tašką silikono pagrindu pagamintu tepalu arba net buitinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, vazelinu ar alyvuogių aliejumi. Kelis kartus atidarykite ir uždarykite baldą, kad tepalas įsigertų į lankstą.

Atsipalaidavę lankstai: baldų stabilumą mažinančios klišės

Dėl atsilaisvinusių lankstų durys ar dangčiai gali kabėti netolygiai arba netinkamai judėti. Ši problema dažnai kyla dėl atsilaisvinusių varžtų arba paties lanksto nusidėvėjimo.

Sprendimas: Atsuktuvu priveržkite atsilaisvinusius varžtus. Jei varžtai nebesilaiko, išsukite juos, užpildykite skyles medžio glaistu ir, jam išdžiūvus, vėl išgręžkite skyles. Jei susidėvėjęs pats lankstas, pakeiskite jį nauju tokio paties dydžio ir tipo lankstu.

Standūs lankstai: sSklandžiam darbui trukdantys lankstai

“Sustingę” lankstai gali apsunkinti baldų durelių atidarymą ir uždarymą. Šis standumas gali atsirasti dėl susikaupusių dažų, rūdžių arba nepakankamo tepimo.

Sprendimas: Nuvalykite lankstus, kad pašalintumėte visus nešvarumus, rūdis ar dažus. Rūdims ir dažams pašalinti naudokite smulkią plieninę vatą arba švitrinį popierių. Po valymo sutepkite lankstą, kaip aprašyta aukščiau straipsnyje.

Neteisingai sureguliuotiišlyginti lankstai: dDėl netinkamo durų veikimo

Netinkamas lankstų sureguliavimas yra dažna problema, dėl kurios durys negali tinkamai užsidaryti arba gali atsirasti tarpai.

Sprendimas: Šiek tiek atlaisvinkite lankstų varžtus ir pakoreguokite durų arba plokštės padėtį. Išlyginę vėl priveržkite varžtus. Paslėptų lankstų atveju naudokite reguliavimo varžtus, kad sulygintumėte duris vertikaliai ir horizontaliai.

Durų trinktelėjimas: durys nekontroliuojamo judėjimo pasekmė

Per greitai užsidarančios ir užsitrenkiančios durys gali būti ir erzinančios, ir potencialiai pavojingos. Ši problema dažnai kyla dėl to, kad lankstai yra be švelnaus uždarymo mechanizmo.

Sprendimas: montuokite lankstus su švelnaus uždarymo sistemal arba adapterius. Šiuose įtaisuose naudojamas hidraulinis mechanizmas, kuris sulėtina durų užsidarymo greitį ir neleidžia joms užsitrenkti.

Surūdiję lankstai: drėgnoje aplinkoje kylanti problema

Drėgnoje aplinkoje ant lankstų gali atsirasti rūdžių, o tai turi įtakos jų išvaizdai ir funkcionalumui.

Sprendimas: Rūdis pašalinkite plienine vata arba švitriniu popieriumi. Norėdami išvengti rūdijimo ateityje, naudokite rūdis stabdantį gruntą ir dažus arba pakeiskite lankstais, kurie pagaminti iš nerūdijančio plieno.

Spragos spintelių durelėse: estetinė ir funkcinė problema

Tarpai tarp spintelių durelių arba tarp durelių ir rėmo gali atsirasti dėl lankstų neatitikimo arba durelių deformacijos.

Sprendimas: Sureguliuokite lankstus, jei reikia, kad tarpas būtų užtaisytas. Jei durelės deformuotos, jas gali tekti pakeisti.

Saugumo problemos: atsilaisvinę arba sulūžę lankstai

Kai kuriais atvejais lankstai gali kelti pavojų saugumui, jei jie atsilaisvina arba sulūžta, ypač ant išorinių baldų ar sandėliukų.

Sprendimas: Reguliariai tikrinkite, ar lankstai nėra susidėvėję arba pažeisti. Pakeiskite visus lankstus, kurie netinkamai veikia arba kurių nusidėvėjimo požymiai yra dideli.

Ilgaamžiškumo ir efektyvumo užtikrinimas

Apibendrinant galima teigti, kad baldų lankstų priežiūra yra labai svarbi jūsų baldų ilgaamžiškumui ir funkcionalumui. Reguliarus tikrinimas, valymas, tepimas ir savalaikis remontas gali padėti išvengti daugumos dažniausiai pasitaikančių lankstų problemų. Operatyviai ir veiksmingai spręsdami šias problemas galite užtikrinti, kad jūsų baldai ir toliau sklandžiai veiktų bei išliktų funkcionalia ir estetiška jūsų namų dalimi.

Taigi, pasirinkome siuntą gauti paštomatu, tačiau iškyla kitas klausimas – kuris paštomatas patikimiausias? Pasidomėjus klientų atsiliepimais, galima teigti, jog vieno teisingo atsakymo tikrai nėra. Kiekviena siuntų pristatymo kompanija iš savo klientų sulaukia ir priekaištų, ir pagyrų. Vistik pabandysime apžvelgti populiariausių paštomatų ypatumus. 

Siuntos dydžio įtaka siuntimo kainai

Pirmiausiai reikia nepamirškite, kad jūsų siuntos kaina priklauso nuo dėžės svorio ir  dydžio. Siuntos dydis yra svarbus kriterijus, apsprendžiantis siuntimo kainą. Tai lemia nemaža konkurencija tarp siuntų pristatymo įmonių. Mūsų nedidelėje šalyje jų yra išties nemažai. Tai tik į naudą klientams, todėl verta atidžiai pasidomėti jų siūlomomis siuntimo sąlygomis. Jeigu dažnai siunčiate siuntinius arba juos gaunate,   nepamirškite, kad dideliems kiekiams visada galite gauti geresnę kainą, Tereikia tik susisiekti su įmonės atsakingais asmenimis ir suderėti jums palankias sąlygas. Lojalūs klientai šiandieniniam verslui – didelė vertybė. 

LP Express ypatumai 

Šiuo metu LP EXPRESS turi 352 paštomatus daugiau nei 100 gyvenviečių visoje Lietuvoje. Beveik 98 proc. siuntų gavėjams yra pristatomos jau kitą darbo dieną. Paslaugos teikiamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.  Siuntos saugumą užtikrina integruotos apsaugos priemonės bei vaizdo įrašinėjimas. 

LP Express gali pasigirti plačiu siuntų dydžių pasirinkimu: XS, S, M, L, XL. Mažiausio dydžio aukštis siekia tik 8 cm, plotis – 18,5 cm, o gylis, kaip ir kitų dydžių siuntų, yra 61 cm. Tuo tarpu didžiausias dydis turi 74,5 cm aukštį ir 35 cm plotį. Visų siuntų galimas svoris yra iki 30 kg.

LP Express populiarumą lemia tai, jog ši kurjerių kompanija yra  Lietuvos pašto padalinys, todėl gali pasiūlyti gana platų savo paslaugų spektrą. Be to, jie pirmieji išbandė mobilųjį paštomatą. Tai leidžia paštomatą paprastai įrengti tiek vietovėje, kurioje matomas toks poreikis. Tuo pačiu  operatyviai perkelti jį ten, kur siuntų srautai konkrečiu metu būna didžiausi.

DPD ypatumai

DPD siuntų pristatymo kompanija siūlo keturis siuntų dydžio variantus: XS, S, M, L. Mažiausios XS pakuotės aukštis yra 5 cm , plotis 34 cm. L – 60 plotis cm, aukštis 36 cm. Visų pakuočių gylis 61 cm. Didžiausias galimas svoris yra 31,5 kg. 

Vienas didžiausių  DPD privalumų – nesudėtinga formuoti didelį kiekį siuntų ir apmokėti viską vienu metu. Todėl jų paslaugomis dažnai naudojasi verslo įmonės, kurios vienu metu siunčia didesnius kiekius siuntų. Dar vienas privalumas – pristatymas kitą darbo dieną Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 

Kaip trūkumą galima įvardinti tai, jog norint išsiųsti siuntą su DPD, turėtumėte tai padaryti iki 15.30. Visgi,  džiugina įmonės svetainėje pateikta išsami informacija, kaip teisingai supakuoti siuntą.

OMNIVA ypatumai

OMNIVA dydžių pakuočių pasiūla šiek tiek mažesnė nei kitų paštomatų. Jie siūlo tris dydžius: S, M, ir L. S dydžio aukštis 9 cm, M – 19 cm, L – 39 cm. Visų pakuočių gylis – 64 cm, plotis – 38 cm. Visų pakuočių galimas maksimalus svoris 25 kg. Taigi, kaip matote, ši kompanija šiek tiek susiaurina pakuočių dydžių ir svorio pasirinkimą.

Visgi ši įmonė turi savų privalumų. Tai yra plačiausiai išplėstas tinklas. Paštomatų galima rasti net ir visai mažuose  miesteliuose. Taigi, OMNIVA yra ta siuntų pristatymo bendrovė, kuri pasiekiama mūsų šalyje kiekvienam. 

Omniva kurjerių paslaugų bendrovės naujovė – sąsaja elektroninėms parduotuvėms. Pasirašius sutartį konkrečios el. parduotuvės klientai galės:

• tiesiogiai iš elektroninės parduotuvės administracinės aplinkos atsispausdinti siuntų lipdukus.

• tiesiogiai iš elektroninės parduotuvės administracinės aplinkos iškviesti kurjerį siuntų paėmimui.

• aktyvuoti grynųjų pinigų surinkimo paslaugą (COD).

Šiek tiek apžvelgėme tik pačias populiariausias kurjerių paslaugų bendroves ir jų paštomatų teikiamus privalumus. Tačiau, kaip žinia, paštomatų  mūsų šalyje yra ir daugiau. Tad domėkitės, ieškokite ir išsirinkite sau priimtiniausią variantą. Didelė konkurenciją mums, klientams suteikia galimybę laisvai rinktis pagal savo poreikius ir galimybes. 

Ilgai lauktas džiugus Velykų rytas primena, kad šviesa jau nugalėjo tamsą, kad prisikeliančios gyvybės niekas nesustabdys.

Šiandien mes švenčiame tai, kuo tikime ir ką žinome, – tiesa visada nugali melą, laisvė nugali priespaudą, o žmonių kuriamoje istorijoje anksčiau ar vėliau išaušta gėrio pergalė.

Šią ypatingą akimirką noriu visiems Jums palinkėti saugoti tą nuostabią mūsų tautos savybę – aštrų nepakantumą pykčiui ir neteisybei. Švęskime visa kas suteikia mūsų gyvenimui daugiau taurumo ir vilties.

Mielieji, tegul šventų Velykų džiaugsmas apima visus – didelius ir mažus, tegul mūsų šeimose skleidžiasi šventės nuotaika! Saugokime vieni kitus, dalinkimės meile, likime ištikimi gerumui ir jautriam žmogiškumui. Nes meilės jėgos neįveikia jokie priešai.

Su gyvybės ir šviesos pergale visus!

su Nepriklausomybės atkūrimo diena Jus visus!

Kiekviena Kovo 11-oji – tai šventė, kuri nuteikia pakiliai. Kasmet ji primena mums, kas esame ir ką galime nuveikti bendromis pastangomis.

Prieš 33 metus garsiai ir aiškiai paskelbėme, kad mūsų likimas – gyventi nepriklausomai. Pasiryžę patys kurti savo gerovę, pirmieji ištrūkome iš tautų kalėjimo – ir šią teisę apgynėme, kai į ją buvo pasikėsinta.

Iki šiol tvirtai žengiame laisvės keliu, bendromis jėgomis kurdami svajonių Lietuvą. Sulig kiekvienu žingsniu skleidžiame vis daugiau šviesos ir tiesos. Skubėdami į pagalbą kitiems, plečiame savo galimybes.

Ir šiandien, kai važiuoju per Lietuvą, kiekviename jos kampelyje matau žmones, kurie daug ir sunkiai dirba, kad mūsų šalis būtų dar šviesesnė, gražesnė bei stipresnė.

Todėl šią Kovo 11-ąją kviečiu visus pasitikėti savo jėgomis ir tikėti ateitimi. Kartu siekime, kad Lietuvoje gyventi būtų saugiau ir geriau, ir kad čia šaknis įleidusi laisvė atlaikytų visus laiko išbandymus!

Gražios šventės visiems!

     Tačiau kuklumas, paprastumas, santūrumas deja yra kaip regime tik  Antikos filosofų sukurtos vertybės, kuriomis deja galbūt dar vadovaujasi senosios kartos inteligentai kaip Tomas Venclova, Bronislovas Genzelis.  Toliau tik besaikis noras pasipuikuoti, pasigirti, pasimaudyti amžinos šlovės spinduliuose.

        Gink dieve šis mano straipsniukas, polemika tikrai nėra išankstinis noras kažkam įgelti, pakenkti.  Tiesiog viešajame diskurse visiškai užtušuotos diskusijos, debatai apie švietimo, mokslo perspektyvas ateičiai, keliasdešimt tūkstančių dirbančių pedagogų  Lietuvoje visiškai paniro komformizmo akivaran ir suraskime netgi paprasčiausiame provincijos laikraštėlyje su kukliu tiražu nors kokią direktoriaus, pavaduotojo ugdymui, klasės auklėtojo, pagaliau abituriento publikaciją ugdymo tematika.

          Kuomet tapome  Nepriklausoma, demokratine valstybe 1990. 03. 11. tautinės dvasios, kultūros išsaugojimas buvo visų socialinių sluoksnių ir politikų bendro susitarimo reikalas.

          Jurbarko istorijos mokytojai sugebėjo už savo pinigus leisti turiningą leidinuką- „Karšuva’’.

        Vaikai patys talpino tekstus, mokyklų koridoriai mirgėdavo nuo jų rašinių, piešinių, netgi prezidento rinkimuose vyravo apsikeitimai nuomonėmis, pozicijomis.

           Suskaičiuokime kiek turime dabar laikraščių, žurnalų, tv, radio laidų apie profesinį parengimą, kas prisimena tokius iškilius metodininkus kaip  Zenonas  Bajoriūnas,  Stanislovas  Stašaitis, kur jų vadovėliai?

            Aš puikiausiai žinau kodėl 2015 metais buvo visiškai reorganizuota prestižiškiausia   Lietuvos pedagogų metodinė bazė Vilniaus  Pedagoginis  Universitetas ir štai spalio 5 užuot  glėbiais įteikinėjant gėles iš eilės visiems mokytojams gal suraskite ministre ir visi kiti gerovės valstybės kūrėjai padiskutuoti, kam buvo naudinga palikti be jokios apčiuopiamos veiklos rūmus  Žvėryne, o  Ševčenkos g. esantį istorijos, lituanistikos fakultetus paversti  VDU  filialu?

             Suorganizuokite  ŠMSM  atstovai  diskusijų ciklus ir pasiklauskite realiai ko nori mokiniai, mokytojai, kodėl buvę dėstytojai išmetami į gatvę, bibliotekos atjungia nuo  OCARDIS  duomenų bazės.  Ar konstitucijoje, švietimo ir mokslo įstatyme yra kažkur parašyta, kad daug metų universitetui atidavęs profesorius staiga nebeturi galios padėti kolegoms, studentams?  Kodėl nepasiteiravus apie tai kaimyninių šalių mokslo, švietimo profesionalų, ką jie patartų ir rekomenduotų?  Bet kaip žinia, jeigu nebeturime metodinės periodikos, kam čia svarbu  skleisti „kažkokias erezijas“.

                Kiek mokslininkų aplankė spalio 5 ministrai, ar skaito bent jau elektroninį „Mokslo Lietuva’’ variantą ir kelis tūkstančių eurų sunku surasti kad išlaikyti jo funkcionavimą. Kiek berašytų profesorius Jonas Jasaitis dėl būtinybės išsaugoti laikraštį valdžios reakcijos nebesurandama.

                  Nes sąmoningai 2004 m. sulyg šauniuoju įstojimu  į        E S buvo pasuktas švietimo kursas privačiu, liberaliu maršrutu.  Kur, kada, kokia apimtimi vyko diskusijos, forumai dėl privačių korepetitorių galimybės mokiniui, pedagogai pasirodo skirstomi kaip viešbučiuose į  VIP  klientus, kieno sprendimu, vertinimu, analize nutarta istoriją suplakti su geografija ir ją paversti tik  pseudo skaitmenizacijos, bet ne darbo su karikatūromis, šaltiniais, žemėlapiu, gyvo pasakojimo prieš klasę  parodija.

                Štai nusipelnęs pedagogas  iš uostamiesčio puikavosi prieš žurnalistus, kokie subalansuoti, nuostabūs šiemet buvo abiturientų baigiamųjų istorijos egzaminų klausimai.

                 Kaip buvęs pedagogas vos nepražilau išvydęs juos.  Jokio chronologinio nuoseklumo,  Arvydo  Anušausko knyga apie partizanus pasirodo yra pirminis šaltinis.  Ne raportai, bylos, laiškai, kratų protokolai,  o krašto apsaugos ministro mokslinė studija.  Pasirodo raketos modelį  XVIIa. konstravo  Semenavičius, ne  Simonavičius.

  Pasižiūrėkime į aukštųjų mokyklų pavadinimus.  Mykolas Rėmeris teisininkas tarpukaryje, o ne Riomeris, kuo nusikalto Gediminas, kad jau inžinierius rengianti bazė tapo  Tech ?

            Tai, kur tų apdovanotųjų pedagogų bent menkiausias krustelėjimas, kad kolegos, ar mes patenkinti visi uždaromų kaimo mokyklų bumu?  Neberandama galimybių finansuoti stovyklas, vaikai nebežino kas yra kraštotyra, etnokultūra, nes uostamiesčio  Alma  Mater šios specialybės atsisakė.  Aiktelėjau sužinojęs, kad  VU  nerengia bibliotekininkų, jais gali dirbti šiek tiek prakutęs karvių sėklintojas pasirodo.

              Ir galėčiau vardinti be sustojimo dar ilgai..

               Todėl visiškai nematau pagrindo džiūgauti.  Nerengiame mes jokių ateities mokytojų ir jaunimo, gebančio kritiškai mąstyti ir vertinti.  Sociologas  Gediminas  Merkys puikiai iliustravo pavyzdį, kad sutinka prekybos centre penkis jaunuolius, jie pavaišinami kava, gauna kuponą ir taip sutartinai sovietiniu principu išsiaiškinama, kad ale populiariausias politikas yra tas, už kurį paliepta balsuoti, paliudinti gavus dovanų.

                Nebepykinkime šitais apdovanojimais tų, kurie eliminuoti iš švietimo sistemos už drąsą, tiesą, nenorą prisitaikyti ir būti paklusniais vykdytojais.  Man teko 2002m. stovėti šalia akademiko  Zigmo  Zinkevičiaus, žmogaus, kuris visada spindėjo savo kuklumu, nuolatos akcentuodavo, jog mokslininkas gavęs pažymėjimą juo dar netampa.  Tai viso gyvenimo pašaukimas, misija, auka.  Todėl gėlių buketai mokyklų salėse dar neapsprendžia visų pasiekimų lygio.

         Aš netikiu, kad neatsirastų nei 1 pedagogo, kuris su nostalgija prisimintų tai dėl ko galvas guldė mūsų tėvai, seneliai, o ne drebėtų dėl vaiko teisių ir laisvių padarinių pamokų metu.