Migracijos komisija išplatino labai keistą pranešimą, kuriame komisijos pirmininkė Guoda Burokienė priminė, kad Seimas dar balandį įpareigojo Vyriausybę sudaryti darbo grupę, kuri parengtų 2018-2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektą, Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektą ir gimstamumo skatinimo programos projektą.

Pranešime teigiama, kad komisijos posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas ir patarėjas Tomas Milevičius pristatė sudarytos darbo grupės tarpinius veiklos rezultatus. S.Kulbauskas komisiją informavo, kad svarbiausi iššūkiai – kasmet mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius, besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra, gyventojų senėjimas, didelis emigracijos mastas, didėjantis užsienyje gimusių lietuvių vaikų skaičius ir kt.

Taip pat priminti įvairūs 2005-2014 m. atliktų tyrimų duomenys, rodantys, kad emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, žemas darbo užmokestis, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas. Viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Tarp „traukos“ į užsienį veiksnių svarbią vietą užima savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių. Darbo grupė aptarė galimybes kuriamoje strategijoje numatyti šias sritis: šeimos gerovės, gyventojų sveikatos, migracijos, gyventojų senėjimo. Ir viskas.

Strategijos projektą rengianti darbo grupė yra sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Ūkio, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Tarptautinės migracijos organizacijos, šeimos organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų.

Ar ne per mažai tiek daug žmonių nuveikė iki šiol? Galbūt būtų buvę paprasčiau ne mėnesių mėnesius gaišinti darbo grupės atstovus ir leisti mokesčių mokėtojų pinigus, o pasikviesti žmogų iš gatvės, kuris taip pat būtų pasakęs, kad emigracija yra iššūkis, o žmonės emigruoja dėl prastų sąlygų Lietuvoje?

„Darbo grupė dirbo visą vasarą. Aišku, mes išgirdome tik „minkštąjį“ variantą – kas apžvelgta, kas neapžvelgta. Didžiausias rūpestis – kad būtų viena institucija, kuri kuruotų visą procesą. Aišku, mes, komisijos nariai, taip ir pasakėme, kad tai, ką pranešė darbo grupės nariai, galėjo pasakyti bet koks žmogus iš gatvės“, – neslėpė G.Burokienė.

Migracijos ekspertas Dainius Paukštė jau seniai prisipažino esantis nusivylęs dabartinės valdžios sprendimais ir nieko iš jos nebesitikintis.

„Norint konkrečių rezultatų, reikia ne to, ką veikia dabartinė valdžia. Imkite bet kokius sprendimus, kurie priimami, ir pamatysite, kad jie beprasmiai. Jei sudaryta darbo grupė dar turi aiškintis, ar emigracija yra iššūkis ir dėl ko žmonės emigruoja, – tai jau daug ką sako. Politikai reikalus spręsti pavedė vykdomajai valdžiai, nors kas kitas, jei ne politikai, turi nubrėžti gaires? Migracijos komisija privalėtų kiekvieną svarbesnį įstatymą įvertinti per emigracijos prizmę – pristabdo ją teisės aktas ar padidina. Galų gale net neaišku, ar bus įteisinta dviguba pilietybė. Juk jei bus įteisinta – bus viena situacija, jei ne – kita. Politikai aiškina, kad dvigubos pilietybės įteisinimas sumažintų emigraciją. Jie aiškina, kad neįteisinus dvigubos pilietybės mes prarasime emigravusius. Ar mes jų jau nepraradome? Ar toks sprendimas neigiamai nepaveiktų čia likusiųjų, nes turėtume dviejų rūšių Lietuvos piliečius – tuos, kurie turi teises ir pareigas, ir tuos, kurie turi tik teises? Ar nepanorės čia likusieji irgi turėti tik teises ir ar nesusikraus lagaminų ir neišvažiuos?“ – retoriškai klausė D.Paukštė.

Anot jo, dvigubos pilietybės įteisinimas tik pagražintų statistiką, nes paaiškėtų, kad Lietuvos piliečių yra ne kokie 3 mln., o kokie 4 mln.

Vytautas Rubavičius, filosofas, publicistas:

„Tai, ką „išsiaiškino“ darbo grupė, aišku, jau yra maždaug 15 metų. Tačiau valdžia demonstruoja, kad rūpinasi emigracijos bei demografijos problemomis, nors rūpestis yra tik parodomasis, iš tikrųjų jai tai nerūpi, nes ji yra perėmusi požiūrį, kad tautų maišymasis ir gyvenimas bet kur yra gėris. Viskas daroma tik dėl akių. Kodėl visame tame spektaklyje dalyvauja mokslininkai? Na, jie, dirbdami darbo grupėje, gali pabūti prie valdžios, gauti tam tikros naudos iš bendravimo su valdžia. Pabuvimas prie valdžios mokslininkams yra naudingas, nes paskui jie iš valdžios gauna užsakymų, tad tai yra riebus pliusas jiems“, – pastebėjo V.Rubavičius.

Emigracija tik įvardijama kaip iššūkis, bet niekas su tuo iššūkiu nesirengia tvarkytis. Kodėl?

„Visi supranta, kad atlyginimai Lietuvoje yra per maži, bent jau didžiosios dalies dirbančios visuomenės, bet jų didinti neišeina, nes kapitalas neleidžia. Kapitalas visais būdais siekia išlaikyti esamą padėtį. Verslui nesvarbūs išvykstantys, nes jis jau turi planą, kaip įsivežti pigios darbo jėgos iš kitur. O dauguma politikų, ypač tie, kurie vadovaujasi eurointegracinėmis, eurofederalistinėmis nuostatomis, sako, kad koks skirtumas, kur dirba lietuviai, juk jie dirba ES. Jie net didžiuojasi, kad sėkmingai vykdo Lietuvos tuštinimo uždavinį. Su tokiu požiūriu nebesuvokiama Tautos, visuomenės gyvenimo svarba, Lietuvos valstybingumo, kultūros išlaikymo svarba“, – akcentavo V.Rubavičius.

Pasak jo, valdžia, jei norėtų, kad atlyginimai didėtų, galėtų imtis tam tikrų priemonių, net ir verslą skatinančių, – pavyzdžiui, sumažinti mokesčius įmonėms, kurios moka didesnes nei vidutines algas.

„Tačiau pas mus vyrauja požiūris, kad pridedamąją vertę kuria darbdaviai, o darbuotojai jiems tik padeda. Ir tada darbdaviai gali viską pasiimti, o algas moka tik iš malonės. Būtina keisti šią ideologinę nuostatą, nes iš tikrųjų pridėtinę vertę kuria tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Kai toks požiūris taps vyraujantis, tada visiems kils klausimas, kodėl gaunama nauda taip neteisingai pasidalijama. Ideologiją reikia keisti valstybiniu mastu, o tai padaroma įstatymais – per mokesčius, socialinius dalykus ir t.t.“, – vardijo V.Rubavičius.

Filosofas priminė, kad Lietuvoje dar prieš beveik dešimtmetį buvo įkurta Nacionalinės pažangos taryba, turėjusi užtikrinti Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ vykdymą. Tačiau paskutinį kartą jos sudėtis atnaujinta prieš dvejus metus ir oficialiai jos nariais, neskaitant įvairių visuomenininkų, mokslininkų, yra buvusios Vyriausybės nariai, praėjusios kadencijos parlamentarai, o teisės akte nurodoma, kad tarybai vadovauja „ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius“.

„Tad akivaizdu, kad taryba nebevykdo jokios veiklos, o tai parodo, kaip politikai žiūri į valstybines strategijas. Beje, tos strategijos yra europiniai dokumentai, visos ES narės tokias strategijas yra susikūrusios, Lietuva – viena iš paskutiniųjų susikūrė ir bene pačią nykiausią. Mūsų strategija, palyginti su Estijos, yra niekinė, rodanti visišką intelektualinės, kultūrinės, tautinės savivokos stoką. Tačiau bet kokiu atveju tai yra dokumentas, bet politikai apie jį užmiršo, jis nebėra įdomus“, – stebėjosi V.Rubavičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Ne išimtis ir emigrantams Škotijoje. Šiais metais šiaurės rytų Škotijos lietuviai, „Aberdyno lietuvių bendruomenė“, surengė neįprastą šios datos paminėjimą. Bendruomenės nariai, „Mama, kaip tu laikais“ hito atlikėja Evelina ir „Lietuviškos muzikos Škotijoje“ įkūrėjas Romas Rauktys, suorganizavo 10 kilometrų kopimą į vieną iš Škotijos viršukalnių, 534 m. aukščio „Kerloch“  kalną.

Kopė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, iš kurių Rositai ir Alanai tik 6-eri.

Lietuvaičiai, gyvenantys Aberdyno apylinkėse nepabūgo permainingo Škotijos oro ir prisijungė į žygį, kurį viršukalnėje įamžino su Lietuvos trispalve.

Sveikiname visus su Lietuvos nepriklausomybės diena!

„Grįžtu namo, kol Saulė dar nenusileido…” – Mano nuomonė: „Kodėl verta grįžti į Lietuvą?!”(2016-04-21 22-17)

Noriu pateikti savo nuomonę apie emigraciją…

Dauguma emigrantų mąsto maždaug taip: „Anglijoj (Norvegijoj, Danijoj, ..) uždirbsiu 1800 eurų pragyvensiu už 700 eur ir sutaupysiu 1100 eur!”

Bet nei vienas nesupranta, kad Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar bet kurioje kitoje šalyje gyvenimo sąlygos yra lygiai tokios pačios ar labai labai panašios! Skirtumas tik valiuta, kalba arba gamta…

Nei vienas nesupranta esminio dalyko, kad emigracijoje gyvena dar vargingiau nei gyveno savo šalyje…

Aš sakau: kad misk tu tokiais pačiais makaronais Lietuvoje ir turėsi lygiai tokį patį santykį…

Ką tai reiškia…? Kiekvienas emigravęs svetur atsisako tam tikrų paslaugų… (gydymo toje šalyje, pramogų, geresnio maisto ar kt.), kurias galėtų sau leisti savo šalyje…

Ir man tiesiog juokinga, kai kiti teigia „Va grįžau į Lietuvą susitvarkyti dantų, nes čia 10 kart pigiau….”! Tai ir klausiu: „O kokio b**** (pypt, pypppt, pypt,.. 🙂 ) tu ten važiuoji, jei ten pragyvenimas kainuoja 10 kartų brangiau, nei ten kur tu gimei, kur tavo žemė, artimieji, laisvai su visais gali susikalbėti, ir uždirbti lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje… ?!

Važiuok tada į Vietnamą –  ten tikrai viskas 10 kartų pigiau nei Lietuvoje!

„Lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje?“ –  Taip lygiai tiek pat kaip ir Lietuvoje!

Reikia suprasti pagrindinį ir neginčijamą faktą. Reikia išmokti kontroliuoti savo išlaidas ir galėsi lygiai tiek pat sutaupyti kiek ir emigravęs…  Taip, būtų labai gerai jei tik taip galvotų emigrantai…

Jie dar mąsto ir taip … – „ 🙂 Gausiu atlyginimą 4 kartus per mėnesį ir gyvensiu geriau! 😀“

Aš visą laiką atsakau… „O kas tau trukdo paprašyti savo darbdavio, kad mokėtų 4 kartus per mėnesį ir Lietuvoje?“

https://youtu.be/7ysAIGa1uWw

Lietuvi, jei skaitai šią nuomonę, susimąstyk, pagalvok, ir suprask, kad čia, dabar, Lietuvoje reikalingas kiekvienas „nutekėjęs” protas, darbo rankos, tavo artimas ryšys su visais savo artimaisiais!

Lietuvi! Tu reikalingas Lietuvoje! Kad pratęstum Lietuvišką giminę, kalbą! Kad Lietuvoje mūsų būtų daugiau! Daugiau tų, kurie gali ką nors naudingo nuveikti Lietuvos labui!

O laukdami tęsinio, parašykite savo patirtį ar nuomonę komentare, arba parašykite mums el.paštu. Būtinai publikuosime rubrikoje „Mano nuomonė” !

Vertas dėmesio komentaras:

Alvyra Blaževičiūtė : Emigrantams – yra viena rimta ir labai svarbi priežastis grįžti į Lietuvą bent laikinai, keliems mėnesiams, tam kad nuversti esamą, apsigyvenusią kaip nuosavuose namuose, nesiskaitančią, engiančią paprastą žmogų valdžią, išvaikyti visus „darmaėdus” tunkančius žmonių sąskaita.Grįžkite emigrantai, pasigailėkite čia paliktų senelių, tėvų, vaikų, padėkite atstatyti „(ne)TEISINĖJE” valstybėje teisingumą.

Atnaujinta 07-31-2016

„Situacija Europoje katastrofiška, ne tik dėl pabėgėlių antplūdžio iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Padėtis labai rimta ir grėsminga, nes smarkiai mažėjantis pragyvenimo lygis šiose šalyse, labai mažas pasitikėjimas esama valdžia smarkiai didina nusikalstamumą ir palaipsniui didinti asmenų, kurie nori palikti ES erdvę. Jis kalbėjo, kad šių valstybių pasirinktas kelias yra visiškai neteisingas ir veda į savižudikišką šių tautų ir valstybių susinaikinimą. Žmonės nepalieka savo šalies, jei ten yra geros galimybės gyventi savarankiškai, galimybės saviugdai ir gyvenimui šeimoje. Tai netaikome Graikijai, kur situacija radikaliai skiriasi ir reikalauja iš esmės kitokio požiūrio“, – praneša CNN.
Didėjant nestabilumui Europoje, šios šalys yra tik papildoma našta Europos Sąjungai, o tai jau dabar yra labai negatyvi potekstė Eyropos Sąjungai. Tiesą sakant, šios šalys negali nieko naudingo duoti Europai, ir tuo pačiu metu nuolat reikalauja vis daugiau dėmesio sau ir savo problemoms, tiesiog prašydamos piniginės išmaldos pinigų iš visų, su kuriais jie bendrauja. Bet net tokia suteikiama pagalba veda prie to, kad nepasiekiama jokių reikšmingų teigiamų rezultatų socialinėje ir ekonominėje srityse, bet reikalavimai duoti pinigų vis daugiau ir daugiau tampa vis įžūlesni. Toks neigiamas balastas labai kenkia ES, todėl kelia pirmaujančių Europos šalių, kurios yra priverstos mokėti už kiekvieną užgaidą ir tų šalių norą gyventojams ar valdžioms už savo amžiną elgetišką nepasitenkinimą. Kol kas gailme kalbėti apie pagalbą Baltijos šalims, vertinant jų narystę ES, tačiau Ukraina šiuo metu yra absoliučiai nepageidautinas elementas bendroje Europos erdvėje”- baigdamas pasakė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis sekretorius Ban Ki Munas.

Palaikiai laiveliai, sausakimši migrantų, sekmadienį tebeplaukė iš Graikijos į Turkiją, nors šią dieną įsigaliojo istorinis susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Ankaros, turintis pažaboti didžiulio masto antplūdį.

Pagal prieštaringai vertinamą sutartį, įsigaliojusią nuo vidurnakčio, visi migrantai, naujai atplaukę į Graikijos salas, turi būti išsiųsti atgal į Turkiją.

Nors šis susitarimas turi atgrasyti žmones nuo itin pavojingų kelionių, jo įsigaliojimą pažymėjo niūrūs įvykiai: dvi mergaitės buvo rastos nuskendusios, o du sirai pabėgėliai mirė nuo širdies smūgio po to, kai persikėlė per jūrą.

Graikų pakrančių sargyba nurodė, kad maždaug 1–2 metų mergaičių lavonai buvo rasti mažytėje Ro saloje.

Tuo tarpu minėti du sirai buvo ištikti širdies smūgio, atplaukę į Lesbo salą, naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros atstovas Borisas Češirkovas.

Graikijos tarnybos nurodė, kad praeitą naktį salose išsilaipino 875 migrantai, o vien į Lesbo salą sekmadienį atplaukė jau apie 15 valčių, kuriose buvo maždaug po tuziną migrantų.

Pareigūnai sakė, kad prireiks šiek tiek laiko, kol bus pradėta žmones siųsti atgal, Atėnų atsaką į šią krizę koordinuojanti agentūra SOMP nurodė, kad šimtai atvykėlių, patekusių į šalies teritoriją sekmadienį, neabejotinai bus deportuoti.

„Jie nebegalės palikti salų, o mes laukiame atvykstant tarptautinių ekspertų, kurie pradės jų išsiuntimo atgal procedūras“, – sakoma SOMP pranešime.

Agentūros atstovas Giorgas Kiritsis sakė šeštadienio vakarą, kad reikės laiko įgyvendinti šiam susitarimui, kai skolų prislėgta Graikija stengiasi susitvarkyti su maždaug 47,5 tūkst. migrantų, šiuo metu įstrigusių jos teritorijoje.

„Praktiškai mums reikės parengti struktūras ir personalą, o tai užtruks šiek tiek daugiau negu parą“, – G.Kiritsis sakė AFP.

Pagal naująjį susitarimą ES mainais į kiekvieną Turkijai iš Graikijos grąžinamą migrantą priims vieną sirą pabėgėlį iš stovyklų Turkijos teritorijoje, kur beveik 3 mln. žmonių yra pasitraukę nuo žiauraus pilietinio karo savo šalyje.

Pabėgėlių iš Azijos migravimo keliai

ES taip pat įsipareigojo paspartinti seniai įstrigusias derybas dėl Turkijos stojimo į 28 šalių bloką, dvigubai (iki 6 mlrd. eurų) padidinti pagalbą pabėgėliams Turkijoje, taip pat iki birželio įvesti bevizį režimą turkams Šengeno zonoje.

Šios sutarties, tapusios tarptautinės kritikos taikiniu, tikslas – uždaryti maršrutą, per kurį praeitais metais į Europą atvyko apie 850 tūkst. žmonių, bėgančių nuo konfliktų ir skurdo Artimuosiuose Rytuose bei kitose šalyse.

Organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad tas susitarimas yra „istorinis smūgis žmogaus teisėms“, o šeštadienį tūkstančiai žmonių dalyvavo eitynėse Londone, Atėnuose, Barselonoje, Vienoje, Amsterdame ir keliuose Šveicarijos miestuose, reikšdami nepritarimą šiam planui.

Tuo tarpu Lesbo saloje siras Gatanas, ką tik atvykęs su savo žmona ir dviem vaikais, sakė nusprendęs nepaisyti perspėjimų dėl naujos tvarkos.

„Turkijoje mums sakė, kad nevyktume į Graikiją, kad mums gresia būti suimtiems policijos“, – jis sakė AFP.

Tačiau jis pridūrė: „Mes negalėjom pasilikti Turkijoje. Mes norime vykti į Vokietiją arba Prancūziją.“