Afganistane persekiojamas žurnalistas prašo Lietuvos ministrų pagalbos

Nesibaigiant karo veiksmams Afganistane, daugybė Talibano persekiojamų žmonių slapstosi, jaudinasi dėl savo gyvybės ir ieško būdų, kaip palikti nesaugią šalį. Vienas tokių – jaunas fotografas, žurnalistas Nesaras. Patyręs jau ne vieną pasikėsinimą, jis kreipiasi į Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijas, prašydamas gelbėti jo gyvybę ir suteikti galimybę atvykti į Lietuvą.

Su tokiu prašymu Nesaras neseniai kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. Jaunas vaikinas prašo Lietuvos valdžios suteikti jam galimybę, esant ekstremalioms sąlygoms, būti perkeltam į Lietuvą kartu su ten esančiais vertėjais, kad čia galėtų pateikti prašymą gauti prieglobstį.

Persekiojamas nuo vaikystės

„Vakaro žinios” jau rašė apie jauną fotografą, žurnalistikos paskutinio kurso studentą Nesarą Ahmedą Azherą iš Afganistano. Šiuo metu jis ne tik studijuoja, bet ir dirba vietiniame „Subh_Kabul” laikraštyje. Nesaras buvo vienas iš liudininkų, kai Kabulo universitete buvo įvykdytas sprogimas, per kurį žuvo mažiausiai šeši žmonės ir dar mažiausiai 27 buvo sužeisti. Apie tai ir panašius išpuolius Nesaras visuomenę informuoja vietiniame laikraštyje. Taip pat informacija pasidalindavo ir su „Vakaro žinių” žurnalistais. Tačiau dabar dėl tokios veiklos jauno vyro gyvybei gresia pavojus.

Dar labiau jaunas vyras baiminasi dėl motinos, nes jau kurį laiką nežino, kur ji yra. Su ja taip pat gali būti susidorota. „Esu kilęs iš Afganistano provincijos, kur dėl nuolatinės grėsmės mano šeimai bei represijų buvom priversti palikti gimtus namus. Tuomet tebuvau ketverių”, – pasakoja Nesaras. Afganistane vis dar nėra labai įprasta, kad moterys galėtų laisvai dirbti. O Nesaro mama nedideliame miestelyje buvo vienintelė, dirbusi administracinį darbą. Ji buvo savo regiono moterų reikalų įgaliotinė. Dėl to Nesaro šeima buvo nuolat persekiojama, o kai Nesarui buvo vos keleri metukai, į jų namus buvo įmesta granata, kuri sprogo gretimame kambaryje, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo, Nesaras ir jo mama liko gyvi.

Bijo nesulaukti rytojaus

Šiuo metu Nesarą kankina nuolatinė baimė. Jis jau patyrė ne vieną pasikėsinimą į jo gyvybę. Pirmąjį kartą į jį buvo šauta. Tą kartą kulkos jaunam vyrui išvengti pavyko, tačiau jam nerimą kelia nuolat gaunamos grasinančios žinutės. „Nuolat gaunu žinutes, kuriose rašoma, kad Talibanas nepaliks tokių žmonių, kaip aš, gyvų. Kad naujas prezidentas bus Hamdolahas Mohebas, todėl man geriau pačiam palikti šalį. Tai rašoma be jokių užuolankų ir po pirmo pasikėsinimo į mano gyvybę – šiais žodžiais visiškai tikiu. Tai rimta. Talibano šnipai nori mane pačiupti, nes dirbu žiniasklaidoje ir esu žinomas dėl savo veiklos. Ne kartą informavau visuomenę apie Afganistane vykdomus teroristinius išpuolius, bombų sprogimus”, – „Vakaro žinioms” sakė Nesaras, pasidalinęs nuotrauka, kurioje jo rankoje – jam skirta kulka.

Pastarosios dienos, kai talibai uždarė įvažiavimus į Kabulo oro uostą, Nesarui ypač sudėtingos. Po to, kai ketvirtadienį Kabulo centre vyko susišaudymai, Nesaras neslepia, kad jo galvoje – pačios blogiausios mintys. „Ima atrodyti, jog tai yra pabaiga. Nebežinau, ar galėsiu ilgai tą pakelti. Šie sudėtingi metai nedavė nieko gero, ir vėl buvome apgauti. Visada maniau, kad žmogus – gera būtybė, tačiau dabar imu tuo abejoti. Man atrodo, kad pasaulis yra tamsus. Ta tamsa yra nepakeliama”, – išgyvenimais dalijasi Nesaras.

Kreipėsi į A.Bilotaitę ir A.Anušauską

Ieškodamas būdų palikti šalį, jaunas vyras nusprendė prašyti Lietuvos pagalbos. Laiške vidaus reikalų ministrei A.Bilotaitei jaunas vyras pateikė tapatybę patvirtinančius dokumentus: paso kopiją, diplomo kopiją. „Prašau Jūsų, gerbiama ministre Agne Bilotaite, pagal Lietuvos Vyriausybės nutarimą išduoti man leidimą įvažiuoti į Lietuvą, esant ekstremalioms koronaviruso sąlygoms, kad galėčiau Jūsų šalyje prašyti prieglobsčio, nes gimtojoje šalyje – Afganistane – man grasina Talibano ir kitos ginkluotos grupės. Visas man kylančias grėsmes galiu įrodyti dokumentais, kurie jau yra nusiųsti Jūsų vadovaujamai ministerijai, o prireikus, galiu juos pateikti pakartotinai”, – rašoma ministrei skirtame afganistaniečio laiške, kurį turi ir „Vakaro žinios”. Kreipimesi vyras nurodo, kad dėl prieglobsčio jau yra kreipęsis į Migracijos departamentą, tačiau iš ten sužinojo, jog tam reikia jau būti atvykusiam į Lietuvą. „Tačiau dabartinėje situacijoje yra vienintelė galimybė man pasiekti Lietuvos teritoriją – tai Jūsų išduotas leidimas”, – rašo Nesaras. Afganistanietis turi omenyje, jog Vyriausybės nutarime dėl ekstremalios situacijos paskelbimo šalyje yra numatyta, jog į Lietuvą užsieniečiai gali patekti atskiru ministro leidimu. Tokį ir tikisi gauti Nesaras.

Su tokiu pačiu prašymu Nesaras parašė laišką ir krašto apsaugos ministrui. Jis tikisi, jog Lietuvos Vyriausybė galės leisti jam pasiekti Lietuvą kartu su iš Afganistano perkeliamais vertėjais. Jaunas žurnalistas sako, kad tai vienintelė jo viltis. Jis baiminasi, kad „ilgi biurokratiniai koridoriai” nepablogintų situacijos.

Ministerijos padėti neskuba

„Vakaro žinios” kreipėsi tiek į Vidaus reikalų ministeriją, tiek į Krašto apsaugos ministeriją su klausimais, ar ministrus pasiekė jauno žurnalisto laiškas ir ar bus ieškoma galimybės suteikti šiam žmogui leidimą pasiekti Lietuvą. Nors Nesaro laiške aiškiai sakoma, kad jis prašo ne prieglobsčio, o ministro leidimo atvykti į Lietuvą, štai A.Bilotaitės vadovaujama ministerija arba apsimetė, kad nesuprato, kas parašyta laiške, arba jo nė neskaitė. „Prieglobsčio suteikimas yra ne ministrės kompetencijoje, nes ne vidaus reikalų ministrė sprendžia, kam suteikti prieglobstį. Kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį yra svarstomas individualiai Migracijos departamento”, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme žiniasklaidai.

Iš Krašto apsaugos ministerijos gautas atsakymas nurodo, kad į tokius laiškus ministerija visai nekreipia dėmesio. „Dėl konkretaus prašymo dabar negalėčiau atsakyti, ministerija jų gauna įvairių, tačiau, Vyriausybės sprendimu, dabar rūpinamės vertėjų, padėjusių Lietuvos kariuomenei, evakuacija”, – „Vakaro žinioms” sakė ministerijos atstovė Liepa Rimkevičienė.

Nesaras sako girdintis, kaip ES valstybės žada padėti nuo karo bėgantiems žmonėms, bet bijo, kad realios pagalbos gali ir nesulaukti. „Galiu tik laukti ir tikėtis, kad nebus per vėlu. Kiekviena diena man gali būti paskutinė. Nenoriu nieko kito, tik pasijusti saugus”, – „Vakaro žinioms” sakė Nesaras.

Informacija

Kol Nesaras laukia pagalbos rankos iš Lietuvos, ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad du Lietuvos piliečiai išvyko iš Afganistano ir pasiekė saugias valstybes po to, kai valdžią Afganistane perėmė Talibanas.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos piliečiai sėkmingai išvyko iš Afganistano ir šiuo metu yra saugiose valstybėse. Dėkoju Vokietijos, Kazachstano ir Kirgizijos diplomatinėms ir kitoms tarnyboms, padėjusioms užtikrinti jų evakuaciją. Užsienio reikalų ministerija nuolat palaikė ryšį su šiais dviem lietuviais, ieškodama sprendimo tokioje sudėtingoje situacijoje”, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Beje, apie pagalbą kitiems ministras nedaugžodžiauja. Po dalyvavimo šią savaitę neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje nuotoliniu būdu, G.Landsbergis sakė, kad Bendrijos sienos svarbiau nei pagalba žmonėms. „Viena vertus, turime aktyviai padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, kita vertus, turime ryžtingai saugoti savo išorės sienas, kai neteisėta migracija yra naudojama kaip politinis ginklas prieš vertybinę ES vykdomą užsienio politiką. Turime būti pasiruošę atremti tokias hibridines atakas”, – pabrėžė G.Landsbergis.

Taip pat užsienio reikalų ministro nuomone, Lietuva solidarizuodamasi ir koordinuodama veiksmus su partneriais, yra pasirengusi priimti afganistaniečių vertėjus ir jų šeimų narius. Būtent kartu su vertėjais Nesaras ir prašo būti perkeltas į Lietuvą.

G.Landsbergis taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad Afganistanas vėl netaptų teroristinių organizacijų prieglobsčiu, taip iš naujo sukeldamas terorizmo grėsmes. Svarbu siųsti aiškią žinią Talibanui, kad, jei bus pažeidinėjamos žmogaus, ypač moterų ir mergaičių, teisės, persekiojami žurnalistai, tarptautinė bendruomenė privalės imtis visų priemonių izoliuoti režimą ir užtikrinti atsakomybę už grubius žmogaus teisių pažeidimus.

Kol Europa tik svarsto apie pagalbą, Afganistane nesaugu tampa ne tik vietiniams žurnalistams. Ketvirtadienį Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle” pranešė, kad Talibano kovotojai Afganistane nušovė DW žurnalisto giminaitį, ieškodami jo paties. Kovotojai ieškojo žurnalisto, kuris dabar dirba Vokietijoje, eidami iš namo į namą.

Pranešama, kad dar vienas giminaitis buvo sunkiai sužeistas, kiti sugebėjo pabėgti. Daugiau detalių apie incidentą nebuvo pateikta. DW generalinis direktorius Peteris Limbourgas pasmerkė nužudymą, kuris, jo teigimu, parodė, koks pavojus gresia žiniasklaidos darbuotojams ir jų šeimoms Afganistane.

Tuo metu NATO skelbia, kad Talibanui užėmus Afganistano sostinę, iš Kabulo oro uosto evakuota daugiau kaip 18 tūkst. žmonių. Tačiau prie oro uosto toliau būriuojasi minios žmonių, siekiančių kuo skubiau palikti šalį, teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas.

Total
6
Dalinasi
Susijusios publikacijos