Tarptautinėje Kosminėje Stotyje dirbantiems astronautams kartais tenka atlikti darbus ir išorinėje stoties dalyje. Taigi, tenka išeiti į atvirą kosmosą. Tai – palyginti saugi procedūra, tačiau ne vienas žmogus susimąsto – ką darytų astronautas, jei netyčia atitrūktų nuo kosminės stoties? Ar jis būtų pasmerktas skrajoti atvirame kosmose, kol jam baigtųsi deguonis? Pasirodo, egzistuoja tam tikra procedūra.
Tai – tarsi ištrauka iš siaubo filmo. Pasiklysti kosmose tikrai nebūtų labai linksma, mirtis būtų neišvengiama ir, tikriausiai, labai skausminga. Visgi, atitrūkti nuo Tarptautinės Kosminės Stoties yra beveik neįmanoma. Astronautas turėtų pamiršti prisitvirtinti saugos lynais ir kažkas jį turėtų nemenkai pastumti, kad jis atitrūktų nuo kosminės stoties. Labai maža tikimybė, kad tai nutiks, bet astronautai yra pasiruošę viskam.
Skafandras turi į reaktyvinę kuprinę panašų įrenginį SAFER. Jis dėvimas po gyvybės palaikymo įranga ir yra gana kompaktiškas. Iš praktiškai visų SAFER pusių atsiveria mažytės skylutės, kad astronautas galėtų skristi visomis kryptimis. Naudotis SAFER yra labai sunku – astronautai ant žemės treniruojasi valandų valandas, naudodami virtualios realybės laboratorijos įrangą. Reaktyvinė kuprinė turi labai mažai kuro, o ir pakreipti save tinkame kryptimi yra neįtikėtinai sunku. Iš esmės, astronautai turi šansų išsigelbėti tik pirmuoju mėginimu.
Kaip tai vyktų? Iš pradžių astronautas įjungtų SAFER valdymo pultą ir nuspaustų mygtuką, kuris sustabdytų astronauto sukimąsi ir vartymąsi – mažai tikėtina, kad astronautas tols tolygiai. Tuomet jis turi pakreipti save taip, kad veidu būtų atsisukęs maždaug į tą vietą, nuo kurios atitrūko. Sakoma „maždaug“, bet kuo tiksliau astronautas nusitaikys link Tarptautinės Kosminės Stoties, tuo jo galimybės išsigelbėti yra didesnės. Šiuo metu astronautas vis dar toltų nuo kosminės stoties, tačiau turėtų išlaikyti šaltus nervus. Nusitaikęs link tikslo, astronautas pasinaudodamas pultelio mygtukais (kurie primena žaidimų pultelį – aukštyn-žemyn, į viršų-į apačią ir t. t.) galėtų pradėti judėti link stoties. Tai nebūtų labai lengva.
Daugelis įsivaizduoja, kad mokant valdyti reaktyvinę kuprinę priartėti prie kosminės stoties būtų labai lengva. Tačiau ją vairuoti yra labai sunku, reikia išmanyti ir judėjimo orbita mechaniką. Judėti reikėtų lėtai, tačiau ne per lėtai – negalima pamiršti, kad SAFER turi labai nedidelį kiekį kuro. Priartėjus astronautas turėtų ko nors nusitverti, pranešti bazei Žemėje, kad sėkmingai sugrįžo prie Tarptautinės Kosminės Stoties ir keliauti vidun – pasivaikščiojimas kosmose tai dienai būtų baigtas.
Akivaizdu, kad toks išsigelbėjimas – ir fiziškai, ir psichologiškai sunkus. Tačiau astronautai tam labai ilgai ruošiasi. Visgi, gelbėtis SAFER dar niekam nėra tekę ir, tikėsimės, kad ir neteks.
O kas jei SAFER nesuveiktų? Kiti astronautai gali bandyti išgelbėti savo bendražygį, bet iš esmės žmogus tik skrietų aplink Žemę, laukdamas, kol baigsis deguonis – iki 8 valandų neišvengiamos mirties laukimo.
