2007 metais pirmą kartą užfiksuoti greiti radijo žybsniai (fast radio bursts, FRB) yra paslaptingi, vos keletą milisekundžių trunkantys radijo bangų pliūpsniai. Kol kas jų žinoma tik apie dvidešimt ir nėra paaiškinimo, kaip jie atsiranda. Iki šiol netgi nebuvo vieningai sutariama, ar jie atsklinda iš už mūsų Galaktikos ribų, ar yra kokie nors atmosferiniai reiškiniai.
Bet dabar naujas tyrimas tvirtai parodo, kad žybsniai yra užgalaktiniai reiškiniai.
Naudodami Australijoje esantį didžiulį interferometrinį teleskopą MOST, astronomai keletą mėnesių stebėjo didelį dangaus plotą Vėžio ir Laivagalio žvaigždynų kryptimi ir aptiko tris žybsnius.
Svarbu tai, kad MOST teleskopo konfigūracija yra tokia, jog jis negali matyti nieko, kas yra arčiau nei per 10 tūkstančių kilometrų. Taigi žybsnių aptikimas reiškia, kad jie atsklinda bent iš 10000 km atstumo, o tai, kad jie stebimi visomis dangaus kryptimis, reiškia, kad jie nėra Paukščių Tako reiškiniai (Paukščių Take vykstančius procesus žymiai dažniau matytume arti pačios Paukščių Tako juostos).
Kiekvieno žybsnio vieta buvo stebėta po keletą parų, bet pasikartojimų neaptikta – tai apsunkina žybsnius keliančių procesų identifikaciją.
Kol kas idėjų apie žybsnių kilmę pasiūlyta pačių įvairiausių, nuo neutroninių žvaigždžių susiliejimų iki nežemiškų civilizacijų erdvėlaivių signalų.
Visgi MOST komanda parodė, kad aptikę pasikartojantį žybsnį, jie turėtų pajėgti nustatyti gana tikslų atstumą, iš kurio jis atsklinda – tai padėtų išsiaiškinti bent jau aplinkas, kuriose jie kyla.
Tyrimo rezultatai arXiv.
