Marso atmosferoje yra įelektrintų metalo atomų sluoksniai, ir jie nesielgia taip, kaip tikėtasi.
NASA MAVEN (Mars Atmosphere and Volatile Emission) zondas aptiko atmosferos metalo jonų sluoksnį, kurio egzistavimas paneigia modelį, galima sakyti, paremtą Žemės atmosfera.
„Kai kurie Marso stebėjimų duomenys atitinka Žemės stebėjimus, kai kurie – ne, ir tai labai jaudina,” sako Joseph Grebowskyiš NASA Goddard Kosminių skrydžių centro Greenbelte, Marylande, Marso metalus aptikusios komandos vadovas.
Tarpplanetinėje erdvėje pilna metalo dulkių ir uolienų. Traukiamos į planetos atmosferą, jos sudega, ir lieka metalo, tarkime, geležies ir magnio, dalelės. Žemėje šias daleles stipriausiai kontroliuoja magnetinis laukas, kuris šioms dalelėms kaip greitkelis, ir jos srūva magnetinio lauko linijomis, suformuodamos plonus sluoksnius atmosferoje.
Bet Marsas tokio lauko neturi. Planetos pietų pusrutulyje yra nedideli silpno magnetino lauko regionai, tačiau be visuotinio lauko, koks yra Žemėje, tokie sluoksniai, kokius užregistravo MAVEN, neturėtų formuotis.
„Kažkas sukuria šiuos sluoksnius – kažkas juos stumdo – bet nežinome, kas,” sako Grebowsky. Marso magnetinio lauko liekanos be abejonės, savo vaidmenį vaidina, kaip tikriausiai ir atmosferoje kylantys vėjai, bet tikslus mechanizmas turi skirtis nuo veikiančio Žemėje.
Grebowsky sako, kad jis jau senai vylėsi, kad Marso atmosferoje yra metalų jonų, bet nuolatinį jų buvimą zondas patvirtino pirmą kartą.
SUNKUSIS METALAS
Jis su kolegomis Marse aptiko ir netikėtą geležies ir magnio jonų pasiskirstymą. Geležis už magnį sunkesnė, tad turėtų leistis žemyn ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose jos turėtų likti mažiau nei magnio. Tačiau abu metalai yra gerai susimaišę daug aukščiau atmosferoje nei tikėtasi.
„Metalų pasiskirstymo profiliai stulbinamai tvarkingi aukščio atžvilgiu,” stebisi Grebowsky. „Tai visiškai nepanašu į Žemę.”
Šie banguoti metalų debesys gali būti susiję su Marso aukštesniosios atmosferos chemine sudėtimi ir klimatu. Tai galėtų netgi paaiškinti, kaip planeta prarado didžiąją dalį atmosferos ir liko sausa ir dyka.
„Norint suprasti planetos tinkamumą gyvybei, itin svarbu teisingai suprasti atmosferoje vykstančius procesus,” pabrėžia Guillaume Gronoff iš NASA Langley tyrimų centro. „O čia regime kelis dalykus, kurių nesuprantame.”
Šie naujieji MAVEN atradimai pateikia daugiau klausimų, nei atsakymų: kaip metalų jonai nusigauna taip aukštai į atmoferą? Kaip jie formuoja tokius sluoksnius, kaip Žemėje, bestipraus magnetinio lauko? Kodėl jie taip gerai susimaišę?
Turimais Marso atmosferos modeliais šių fenomenų paaiškinti neįmanoma. „Tai nuostabu, nes rodo, kad Marso atmosfera yra visai kitokia,” sako irgi NASA Goddard kosminių skrydžių centre dirbantis, bet tyrime nedalyvavęs Dean Pesnell. „Tai nėra tiesiog šiek tiek kitokia Žemė.”
