Šiame dešimtmetyje intensyviai daugėja nemokamų bevielio interneto Wi-Fi taškų visuose miestuose – taip klientus vilioja didžiausi prekybos centrai, muziejai, kavinės, poilsio parkai. O ir miestų savivaldybės populiariausiose viešosiose zonose stengiasi gerinti nemokamo bevielio interneto ryšio kokybę. Naudojant kokybiškus Wi-Fi ryšio stiprintuvus, prisijungti prie bevielio Wi-Fi interneto galima praktiškai iš bet kurio miesto rajono ir netgi esant didesniam atstumui tarp naudotojo ir ryšio šaltinio, tad toks internetas labai sparčiai populiarėja tarp jaunimo bei keliautojų.
Wi-Fi interneto populiarumą lemia ne tik sparčiai daugėjantis aktyviųjų zonų skaičius, bet ir tai, kad praktiškai visi šiuolaikiniai išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojami kompiuteriai turi integruotus Wi-Fi imtuvus ir, norint naudotis nemokamu internetu, tereikia „pagauti“ pakankamo stiprumo signalą iš bet kurio nemokamo Wi-Fi tinklo. Tiesa, paprastai pakankamo stiprumo Wi-Fi interneto zonos būna lokalios ir nedidelės, tačiau panaudojus išorinius Wi-Fi ryšio imtuvus su stiprinimu (papildomi nedidelių matmenų įrenginiai, jungiami prie kompiuterio) bei papildomą anteną, vartotojo priimamo interneto zona išsiplečia keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų.
Specializuotos ryšio stiprintuvų parduotuvės www.rysiostiprinimas.lt duomenimis, ypač dažnai Wi-Fi ryšio stiprintuvus-imtuvus įsigyja studentai, tolimųjų reisų vairuotojai bei į užsienį uždarbiauti vykstantys lietuviai. Priežastis paprasta: tokie stiprintuvai leidžia prisijungti prie bet kurio miesto ar kaimo nemokamų Wi-Fi taškų net ir stovint užmiesčio degalinėse ar viešbučiuose. Kokybiški Wi-Fi imtuvai su stiprintuvais suteikia galimybę prisijungti bent prie keliasdešimties skirtingų Wi-Fi tinklų kiekviename didesniame mieste. Tuo pačiu tai reiškia, kad statistiškai bent keli iš šių tinklų gali būti (ir dažnai yra) nesaugūs ir, prie jų prisijungus, galima „pagauti” kompiuterinius virusus.
Visgi tokia rizika sumažėja iki minimumo, jeigu kas kartą prisijungus prie nemokamo Wi-Fi interneto kanalo, laikysitės būtiniausių saugumo patarimų, kuriuos parengė profesionalūs rysiostiprinimas.lt konsultantai.
-
Atjunkite viešąją prieigą
Kai esate savo namuose ar biure, galite su aplinkiniais dalytis savo muzikos albumais, kompiuterio bylomis ar spausdintuvu ir netgi leisti per nuotolį prisijungti prie jūsų kompiuterio. Tačiau, naudojantis viešaisiais Wi-Fi tinklais, šias tinklo nustatymo funkcijas būtina išjungti: priešingu atveju jūsų kompiuteris taps lengvu grobiu programišiams.
Pakeisti tinklo nustatymus nėra sudėtinga – naudojamoje operacinėje sistemoje nueikite į administravimo aplinką ir suraskite tinklo valdymo nustatymus. Patikrinkite, ar nuimtos visos varnelės, kurios leistų išorinį prisijungimą prie kompiuterio bylų, o taip pat išjunkite galimybę, kad jūsų kompiuterį matytų kiti nemokamo Wi-Fi tinklo naudotojai.
-
Naudokite VPN
Viešu Wi-Fi internetu saugiausia naudotis per virtualų privatų tinklą VPN (angl. virtual private network). VPN į vieną tinklą sujungia atskirus nutolusius vienas nuo kito kompiuterinius tinklus. Virtualumas pasireiškia tuo, kad tinklas yra organizuojamas ne tiesiogiai, o per internetą. Svarbiausias VPN privalumas – privatumas, pasireiškiantis tuo, kad tinklas yra apsaugotas nuo nesankcionuoto prisijungimo iš išorės.
Jei dažnai naudojatės viešaisiais Wi-Fi tinklais, labai pravartu įdiegti VPN sprendimą ir jį nuolatos naudoti, jungiantis prie viešojo belaidžio ryšio tinklo. Sukurti VPN tinklą galima tiek naudojant nemokamas tarnybas, tiek mokamas, kurios siūlo dar geresnius saugumo sprendimus. Su pastarųjų pagalba, pavyzdžiui, galima pasirinkti, per kokias valstybes praeis jūsų duomenų srautai ir neriboti nei jų kiekio, nei perdavimo greičio.
-
Nesijunkite prie Wi-Fi tinklų automatiškai
Šis patarimas ypač svarbus išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių savininkams – mat išmanieji įrenginiai labai puikiai moka automatiškai jungtis prie bet kurio atviro Wi-Fi tinklo. Tačiau šis „savivaliavimas“ gerokai prasilenkia su saugumu: išmanusis įrenginys gali labai lengvai prisijungti prie tinklo, kuris buvo specialiai sukurtas tam, kad vogtų privačius duomenis.
Daugumos modernių išmaniųjų įrenginių gamykliniai nustatymai pagal nutylėjimą neleidžia automatinio prisijungimo prie bevielių tinklų, tačiau vis tiek pravartu patikrinti valdymo nustatymus, ar tikrai išjungtas automatinis prisijungimas.
-
Naudokite SSL protokolą
Daugelis privačią informaciją kaupiančių interneto portalų (elektroninio pašto tarnybos, elektroniniai bankai, elektroninės parduotuvės ir pan.) naudoja SSL protokolą, kuris užkoduoja tarp vartotojo ir portalo keliaujančius duomenis. Tokio protokolo naudojimas visada sveikintinas dalykas. Tačiau galima pasikliauti ne tik pačių interneto portalų iniciatyva, bet ir patiems inicijuoti nuolatinį tokio protokolo naudojimą. Tam jūsų interneto naršyklėje reiktų įjungti SSL protokolą „pagal nutylėjimą“ – tereikia uždėti varnelę ant nustatymo „SSL Everywhere“ arba jam analogiškos alternatyvos. Nuo šiol interneto naršyklė pati inicijuos prisijungimą prie visų portalų panaudodama SSL ryšio protokolą.
-
Nebijokite dvigubos vartotojo autorizacijos
Kai kurios sistemos (pavyzdžiui, elektroninė bankininkystė) taiko dvigubą vartotojo autorizacijos algoritmą. Jungiantis prie tokios sistemos, pirmiausia prašoma įvesti nuolatinį slaptažodį, o tuomet pereinama prie antrojo apsaugos lygio – prašoma įvesti kintamą slaptažodį, kuris būna užrašytas slaptažodžių kortelėje, kodų generatoriuje ar atsiunčiamas SMS žinute.
Tokia prisijungimo sistema yra sudėtingesnė nei įprastinė ir užtrunka daugiau laiko, tačiau yra nepalyginamai saugesnė. Mat piktavaliams nepakanka sužinoti nuolatinio prisijungimo slaptažodį: dar reikia įveikti ir antrąją apsaugos pakopą, o tai nėra labai paprasta.
Deja, dviguba vartotojo autorizacija naudojama labai retai – dažniausiai tik jungiantis prie elektroninių banko paslaugų. Tačiau dvigubą autorizaciją siūlo ir kitos interneto tarnybos, pavyzdžiui, populiarusis Gmail.
Norėdami Gmail aplinkoje įjungti dvigubą autorizaciją, nueikite į savo paskyros administravimą, pasirinkite paskyros saugumo nustatymus ir uždėkite varnelę ant nustatymo „Dvipakopė autorizacija“ (angl. „2-step verification“).
Google paprašys nurodyti savo mobiliojo telefono numerį ir šiuo numeriu atsiųs šešių simbolių kodą, kuris bus reikalingas susiejant mobilųjį telefoną su jūsų paskyra. Vėliau, jungiantis prie elektroninio pašto, reikės įvesti įprastinį slaptažodį ir kas kartą iš naujo įvesti SMS atsiunčiamą šešių simbolių kodą.
-
Išsiaiškinkite tikslų reikiamo Wi-Fi tinklo pavadinimą
Jeigu norite išvengti papildomos rizikos, geriausia jungtis prie tokių atvirųjų Wi-Fi tinklų, kurių savininkai yra patikimi ir puikiai žinomi. Pavyzdžiui, pietaujant kavinėje, reiktų jungtis prie tos kavinės Wi-Fi tinklo, o ne bet kurio kito, kurį dar „pagauna“ jūsų kompiuteris ar išmanusis telefonas.
Visgi Wi-Fi tinklus tenka atsirinkti tik pagal jų pavadinimą, tad reikia būti 100 % tikriems dėl to, koks yra tikrasis reikiamo tinklo pavadinimas. Vienas iš populiariausių sukčiavimo būdų – suvilioti patiklius interneto naršytojus labai giminingu tinklo pavadinimu ir taip juos paskatinti prisijungti prie duomenis vagiančio Wi-Fi tinklo. Tarkim, jei norime prisijungti prie „Starbucks“ tinklo, programišiai gali sukurti savo Wi-Fi tinklą su apgaulingu pavadinimu „Free Starbucks Wi-Fi“.
Kaip to išvengti? Jei tik įmanoma, kavinėse, muziejuose ar kitose organizacijose, kurios siūlo nemokamą Wi-Fi prisijungimą, reikia pasiklausti tikslaus tinklo pavadinimo.
-
Saugokite savo prisijungimų duomenis
Dar kartą primename apie labai paprastą, bet svarbią taisyklę – nenaudokite tų pačių slaptažodžių, jungiantis prie skirtingų sistemų. O ir patys slaptažodžiai turi būti pakankamai sudėtingi, – bent jau ne trumpesni nei 8 simboliai.
Nepatingėkite sugalvoti ilgus ir skirtingus slaptažodžius visoms interneto tarnyboms, prie kurių jungiantis reikia vartotojo autorizacijos. Jeigu baiminatės, kad slaptažodžius pamiršite, naudokite slaptažodžių administravimo įrankius, tokius kaip KeePass ar LastPass.
Abi šios tarnybos yra nemokamos, abi šifruoja duomenis. Tačiau KeePass informaciją saugo pas jus kompiuteryje, o LastPass – nuotoliniame serveryje. Abi šios tarnybos turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau bendrai paėmus, suteikia aukšto lygio saugumą.
-
Įjunkite ugniasienę
Dauguma operacinių sistemų turi integruotą ugniasienę (angl. firewall), kuri tikrina visas įeinančias ir išeinančias ryšio užklausas. Ir nors jokia ugniasienė negarantuoja 100 % saugumo, tačiau neabejotinai yra naudingas įrankis išvengiant pačių paprasčiausių atakų.
-
Nepamirškite antivirusinės programos
Legali ir laiku atnaujinta antivirusinė programa turi būti privaloma kiekviename kompiuteryje, norint jį apsaugoti nuo įvairių kenkėjiško pobūdžio negandų. Nepakanka vien tik įdiegti antivirusinę programą – reiktų profilaktiškai ir reguliariais tarpais skenuoti visas kompiuterio bylas ir laiku aptikti kenkėjiškas programas ar bylas, jeigu joms kažkaip pavyko prasmukti pro visas naudojamas apsaugas.
Be to, internetiniu režimu dirbantis antivirusas ir pats perspės, jei jungsitės prie pavojingo Wi-Fi tinklo.
