Gyvybę Žemėje akimirksniu gali sunaikinti stambaus asteroido smūgis ir nei viena valstybė nėra pasiruošusi tokią grėsmę atremti. Valdžios institucijos turėtų jau dabar imtis planetos gynybinių sistemų kūrimo, antraip galime sulaukti dienos, kai apie tai galvoti bus vėlu, įspėja Jungtinės Karalystės karališkasis astronomas, lordas Martinas Reesas.
M.Reeso teigimu, norint užtikrinti planetos ir jos gyventojų apsaugą nuo asteroidų, būtina investuoti į du dalykus: geresnę asteroidų aptikimo sistemą ir nukreipimo įrangą, rašo Dailymail.co.uk.
„Manau, visi puikiai žinome, kad čia, Žemėje, esame pažeidžiami smūgiams iš kosmoso ir turime įrodymų, kad tai jau buvo nutikę praeityje. Galbūt tai nėra pati didžiausia ar svarbiausia trumpojo laikotarpio grėsmė, tačiau jei įvertintumėte, kokią sumą verta investuoti apsidraudžiant nuo tokio pavojaus, gautumėte kelis šimtus milijonų eurų per metus – tiek pasaulis turėtų skirti tam, kad ši grėsmė būtų sumažinta“, – teigė M.Reesas.
Jis pridūrė: „Mes žinome, kad asteroidai kelia grėsmę Žemei, o pastarojo meto inovacijos jutiklių technologijose radikaliai pagerino mūsų gebėjimą aptikti ir nukreipti šiuos objektus.“ Tai jau ne pirmas kartas, kai astronomijos ekspertai įspėja apie asteroidų keliamą pavojų.
Garsiau kalbėti apie tai pradėta po to, kai 2013-aisiais Čeliabinske nukrito meteoritas. Nuo sprogimo daug kur Čeliabinske sudužo pastatų stiklai, kurie sužalojo per tūkstantį gyventojų. Ir visa tai – gana nedidelio, apie 20 metrų skersmens, kosminio luito darbas.
Kitas specialistų minimas pavyzdys – 1908-ųjų Tunguskos įvykis, kuomet, kaip manoma, 50 m skersmens akmeninis meteoroidas sprogo atmosferoje ir išguldė taigos medžius 2000 kvadratinių kilometrų plote. Sprogimas buvo girdimas net už tūkstančio kilometrų, o jo seisminė ir smūginė bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Tiesa, šiais atvejais meteoritai sprogo gerokai virš žemės paviršiaus, o padariniai buvo milžiniški. Kokios būtų pasekmės, jei meteoritas rėžtųsi į Žemę, galima tik spėlioti.
Specialistų vertinimu, 40 ar 50 metrų skersmens meteoritas galėtų nušluoti miestą, o kilometro skersmens uolienos gabalas griuvėsiais paverstų visą žemyną. Šiuo metu netoli Žemės skrieja apie 10 mln. 20 metrų skersmens ir mažesnių objektų bei apie 300 tūkst. didesnių nei 40 metrų skersmens kūnų, apie kuriuos kol kas nieko nežinoma.
Oficialiais NASA duomenimis, šiuo metu identifikuota per 15 tūkst. netoli Žemės skriejančių objektų, iš kurių daugiau nei 1,7 tūkst. įvardijami kaip potencialiai pavojingi. 2021-ųjų pabaigoje NASA ketina imtis ambicingos misijos, pavadinimu „Asteroid Redirect Mission“. Agentūra ketina nutempti netoli Žemės skriejantį asteroidą į stabilią Mėnulio orbitą, kur jį retkarčiais galėtų aplankyti astronautai, be to, šis asteroidas galėtų tapti orbitine stotimi tolimoms žmonių misijoms, pavyzdžiui, į Marsą.
