Ketvirtadienį į didžiąją dalį Lietuvos atkeliavus šalčiams, į kai kurias ligonines jau pakliuvo pirmieji galūnes nušalę pacientai, dauguma jų – neblaivūs, asocialūs asmenys. Medikai prognozuoja, kad gerokai daugiau nušalusių bus kitą savaitę, nes šalčio pasekmes tokie asmenys dažniausiai pajunta praėjus maždaug savaitei, kai atsiveria žaizdos.
Medikų skaičiavimais, 80 proc. nušąlančių galūnes ar mirtinai sušąlančių paprastai būna asocialūs asmenys, dažniausiai vartojantys alkoholį, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminės traumos skyriaus vedėjas ortopedas-traumatologas Vytautas Vaitkus, kai kurie jų į ligonines dėl nušalusių galūnių patenka ne po vieną kartą – tampa „nuolatiniais“ klientais.
Visgi nušąla galūnes ne tik asocialūs, bet ir ligoti, senyvo amžiaus ar tinkamai savimi nepasirūpinantys asmenys. Taip dažnai atsitinka kaimo žmonėms ar dirbantiems lauke ir pripratusiems nedėvėti pirštinių. Jeigu temperatūra neigiama ir dar vėjuota – saugotis būtina, nes jutiminė temperatūra dažnai būna gerokai žemesnė, nei rodo termometrai. Nepasisaugojus labai greitai galima nušalti ne tik pirštus, bet ir ausis ar nosies galiuką.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė įspėja, kad ypač pavojinga per šalčius „šildytis“ alkoholiu. Jis išplečia kraujagysles, tad šiluma iš organizmo greičiau pasišalina, tuo metu pojūčiai „atbunka“ – organizmas realaus šalčio nejunta.
Ilgiau pabuvus šaltyje ir pajutus, kad galėjote nušalti galūnes, medikų teigimu, negalima stengtis jų atšildyti greitai, pavyzdžiui, kišant po karštu vandeniu ar prie ugnies, nes taip galima dar ir nudegti. Be to, staigiai atšildant galūnes žūsta ląstelės. Atšildyti galūnes reikėtų lėtai ir natūraliai – pavyzdžiui, apvyniojus vilnoniu audiniu, geriant daug šiltų skysčių.
Jei per valandą dvi galūnės neatsigauna, reikia kreiptis į medikus – jie nuspręs, ar reikalingi specialūs kraujagysles plečiantys medikamentai. Jei nušalusioje vietoje oda pabąla, pamėlynuoja ar net atsiranda pūslės – medikų pagalba būtina nedelsiant.
Per šalčius ypač reikia saugoti vaikus – besidžiaugdami žiemos pramogomis jie dažniausiai nesuvokia, kad jiems jau pavojingai šalta. Daug greičiau nušąla ir vyresni žmonės, taip pat tie, kurie turi kraujotakos sutrikimų, sergantys diabetu, kitomis lėtinėmis ligomis.
Stipriai sušalus būtina kuo daugiau judėti ir kuo greičiau patekti į šildomas patalpas. Žmonės raginami pasirinkti ne tik tinkamą aprangą, bet ir valgyti šiltą bei kaloringą maistą.
Kitą savaitę į mokyklos suolus po žiemos atostogų teks grįžti moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintuose ugdymo planuose nustatyta: jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti pradinukai ir 5 klasių mokiniai. Jei spusteli 25 laipsnių speigas, į mokyklą gali neiti ir vyresni – 6-12 klasių – mokiniai.
Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo esant žemesnei nei 20 laipsnių temperatūrai sprendimus priima įstaigos steigėjas.
Penktadienį šaltis paveikė ir geležinkelius – tarpstotyje Gaižiūnai-Jonava valandai buvo sustabdytas keleivinis traukinys, vykstantis maršrutu Klaipėda-Vilnius. Bėgių sandūra taip pat trūko ir ruožuose Kena-Kyviškės bei Lentvaris-Senieji Trakai. Todėl savaitgalį atidžiau planuokite savo keliones.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”
