Vilniaus meras Remigijus Šimašius prašo Generalinės prokuratūros įvertinti, ar vietoj komercinių pastatų statomi daugiabučiai nepažeidžia viešojo intereso.
Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu vis dar parduodamos kaip butai.
„Tokiu būdu apeinama visa eilė reikalavimų: ar dėl saulės patekimo į patalpas, dėl parkavimo aikštelių, vaikų žaidimo aikštelių, ar dėl kitos infrastruktūros. Mūsų manymu, toks veikimas nepateisinamas, tam turi ateiti galas ir tą galą norime padaryti, dėl to kreipėmės į prokuratūrą, kad būtų ištirta, ar toks veikimas neprieštarauja viešajam interesui, ar nėra tame sukčiavimo požymių“, – žurnalistams savivaldybėje pirmadienį kalbėjo meras.
R. Šimašius taip pat žada kreiptis į teismą, kad būtų kompensuoti galbūt patirti aplinkinių gyventojų nuostoliai – galima žala būtų skaičiuojama pagal tai, kokią infrastruktūrą nekilnojamojo turto vystytojai būtų privalėję įrengti, jei tai būtų įregistruota kaip gyvenamoji statyba.
Savivaldybės Miesto plėtros departamento tyrimas nustatė, kad įvairios komercinės, gamybos, poilsio patalpos reklamuojamos kaip gyvenamosios ir vadinamos butais. Daugiausia tai yra vadinamieji „viešbučiai“, kurie, jau gavus leidimą ir ėmus juos statyti, tapo daugiabučiais.
Anot savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, daugiabučiai vadinami viešbučiais daugiausia dėl to, kad tame pačiame sklype statant komercinį statinį galima padidinti jo plotą.
„Todėl vystytojams apsimoka tokiu būdu bandyti apgaudinėti žmones. Taip pat viešbučiams taikomi visai kiti reikalavimai: tiek automobilių stovėjimo, tiek insoliacijos, tai yra kiek valandų saulė turėtų švieti į kambarį. Viešbučiams nereikia vaikų žaidimų aikštelių, daug mažesni želdynų plotai. Realiai gyventojams tos infrastruktūros vis tiek reikia, ir taip išeina, kad jie naudojasi kitų gyventojų lėšomis ar savivaldybės lėšomis sukurta infrastruktūra. Tai yra apgaudinėjimas“, – spaudos konferencijoje sakė M.Pakalnis.
Anot jo, tokie statiniai projektuojami kaip viešbučiai, t.y. būstai iš esmės primena bendrabučius.
Meras sakė įžvelgiantis pirmiausia pačių nekilnojamojo turto vystytojų kaltės.
„Kai kur yra ir architektų kaltė. Nes jei vieni atvejai yra tokie, kurie gali būti ir viešbutis, ir gyvenamasis namas (…), kai kur akivaizdžiai yra architektų kaltė. Mano supratimu, yra įvairių kaltės formų ir aspektų. Neatmesčiau ir to, kad yra visos politinės sistemos ir administracijos kaltė“, – sakė R. Šimašius.
R. Šimašius pabrėžia, kad pagal anksčiau išduotus leidimus vykstančių statybų savivaldybė nebeturi galimybių kontroliuoti ir tai turėtų vertinti Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, į patalpų specifiką galėtų atsižvelgti ir jas kaip butus registruojantis Registrų centras.
R. Šimašius sako, kad į prokuratūrą kreipiamasi „siekiant pastatyti sistemą nuo galvos ant kojų“. Jis sutinka, kad tokių pažeidimų jau būta ir prieš dešimtmetį, bet negalėjo atsakyti, kas bus daroma dėl tokių projektų.
R. Pakalnis sako, kad kai kuriais atvejais savivaldybė gali užkirsti tam kelią, jei mato, jog projektas akivaizdžiai pritaikytas ne viešbučiui, o butams – savivaldybė per pastarąjį pusmetį, anot jo, yra neišdavusi iki 10-ies leidimų tokioms statyboms.
Savivaldybės prokurorams pateiktame sąraše – 12 objektų, kuriems statybos leidimus savivaldybė išdavė daugiausia 2014-2015 metais, tik vienam iš jų – 2014-aisiais. Tai – bendrovės „Mortaga“ statinys Giedraičių g., „Statybos ir projektų“ pastatas Kalvarijų g., du „Delta projektų“ ir „Zeta projektų“ statiniai Ozo parke, du „GSD Baltic“ projektai A.Mickevičiaus bei Vytauto gatvėse, „Tarp pušų“ pastatas Turniškių g., „Orme investicijos“ vadinamasis „viešbutis“ Aguonų g., „Mažųjų apartamentų“ pastatas Mindaugo g., Pilaitės kotedžai Varnės g. ir „Neufeld Bau“ ir „Karolinos turto“ pastatai Sausio 13-osios gatvėje.
