Spygliai Nelsonui neauga, nors tu ką. Ežys jau metus gyvena prieglaudoje, tad seniai turėjo atsigauti. Bet gal spygliai nesikala todėl, kad jis nenori prarasti nuostabaus masažo malonumo?
Anglijos Norfolko grafystės veterinarijos centre yra neįprastas pacientas – visai plikas ežys. Jam kasdien daromas masažas, nes tikimasi, kad spygliai ataugs. Specialistų manymu, Nelsonas nupliko dėl streso arba kokios nors traumos, patirtos laukinėje gamtoje. Kol kas masažuotojų pastangos nesėkmingos – dar neprasikalė nė vienas spyglys. Bet ežys, atrodo, labai patenkintas glostomas ir kočiojamas šiltų žmogaus rankų. Be to, jis tapo viso Norfolko numylėtiniu. Nelsonas jau metus laikomas gyvūnų prieglobsčio centre, kuris priklauso Toniai ir Johnui Garneriams. Savanoriai kasdien po pusvalandį masažuoja ežį, migdolų aliejumi įtrina sausą raukšlėtą jo odą. Kai pakliuvo į prieglaudą, Nelsonas buvo išplikęs lopais, bet netrukus iškrito ir kiti spygliai. Kadangi per metus neprasikalė nė vienas šerys, savanoriai baiminasi, kad ežys taip ir liks plikas. Masažas Nelsonui labai patinka. Jei tik galėtų, gyvūnėlis ištisą dieną juo mėgautųsi. Ir geras gyvenimas ežiui greičiausiai nesibaigs. Jei Nelsonas neatsiaugins spyglių, prieglauda ir toliau juo rūpinsis. Ežys negalės būti paleistas į laukinę gamtą, kaip tikėtasi iš pradžių, netekęs savo svarbiausio gynybinio mechanizmo, kuris dar, be to, ir šildo. Neturėdamas spyglių Nelsonas bus per daug pažeidžiamas gamtoje. Tačiau savo džiaugsmui jis turi didžiulį saugų prieglaudos sodą. Prieš porą metų Anglijos veterinarams pavyko išgydyti ežio patelę, įkritusią į valymo priemonėmis užlietą vamzdį. Po masažų, atliekamų įtrinant jos odą alavijų geliu, spygliai ėmė kaltis. „Esame globoję šimtus ežių, bet nieko panašaus į Nelsoną dar niekada neregėjome, – sakė Tonia Garner. – Ant viso savo kūno jis neturi nei jokio spygliuko, nei šeriuko. Kadangi ežys ir be nagų, tai didelė paslaptis. Tikriausiai niekada nesužinosime, kodėl jis prarado plaukus ir spyglius.“ T. Garner pridūrė, jog Nelsonas jau suaugęs ir puikios sveikatos, išskyrus faktą, kad yra plikas. Sutuoktiniai T. ir J. Garneriai įsteigė gyvūnų globos centrą už pinigus, gautus per savo vestuves. Jie visą laiką skiria darbui šioje prieglaudoje, kurioje kasmet prižiūrima iki 1000 gyvūnų. Sutuoktiniai prašo įvairių fondų skirti lėšų, kad galėtų pasirūpinti pas juos patenkančiais laukinės gamtos gyventojais, įskaitant elnius, pelėdas, lapes, voveres, paukščius. „Norime suteikti gyvūnams, tokiems kaip Nelsonas, antrą galimybę gyventi“, – tvirtino Johnas.
