Penktadienį pasitiksime ne tik Mėnulio pilnatį, bet ir paskutinį šiais metais Mėnulio užtemimą. Tiesa, jo metu Žemės palydovas neparaudonuos, kaip įprasta per užtemimus, o tik šiek tiek patamsės, mat jis įskries į Žemės pusšešėlį. REKLAMA Pusšešėliniu vadinamą užtemimą, kuris truks apie 3 valandas, galės matyti Europos, Azijos, Afrikos ir Australijos gyventojai. Lietuvoje šis užtemimas prasidės kelios minutės prieš 20 val., piką pasieks apie 22 val., o baigsis likus kelioms minutėms iki vidurnakčio. Įprasti Mėnulio užtemimai įvyksta, kuomet palydovas ar jo dalis patenka į Žemės šešėlį. Jo skersmuo ties Mėnulio orbita siekia daugiau nei 9 tūkst. km ir yra apie 2,6 karto didesnis už palydovo skersmenį. Tačiau Saulė yra ne šviesos taškas, o milžiniškas ugnies kamuolys, todėl aplink mūsų planetos metamą šešėlį susidaro šviesesnė sritis, vadinama pusšešėliu. Kartais Mėnulis patenka būtent į jį, o paties šešėlio nekliudo. Tai ir yra pusšešėlinis Mėnulio užtemimas.
Lyginant su pilnu ar daliniu Mėnulio užtemimu, pusšešėlinis užtemimas yra gerokai subtilesnis ir sunkiau matomas plika akimi. Tačiau esant giedram dangui blyškų šešėlį palydovo paviršiuje pamatyti įmanoma. „Kadangi pritemimas bus toks švelnus, geriausias patarimas būtų naudotis žiūronais ar teleskopu, kad pamatytumėte, kaip Žemės pusšešėlis slinkdamas pridengia įprastą Mėnulio švytėjimą“, – siūlo Andrew Fazekas iš „National Geographic“. Jis pastebėjo, kad piko metu pusšešėlis užklos apie 91 proc. regimojo Mėnulio disko. Kitas panašus Mėnulio užtemimas įvyks kitų metų vasarį, o rugpjūčio pradžioje laukiama dalinio Mėnulio užtemimo. Artimiausias pilnas Mėnulio užtemimas numatomas 2018 metų sausio 31 d.