Neseniai viešumą sukrėtusi istorija Alytuje, kai vykdant teismo sprendimą vaikas buvo prievarta atplėštas nuo motinos, vėl iškėlė aštrius klausimus apie vaiko teisių apsaugos sistemos efektyvumą ir darbo metodus. Teisininkas Erikas Pavlovičius teigia, kad nuo tragiškų Garliavos įvykių sistema mažai ko pasimokė, o dabartinis modelis labiau primena biurokratinį mechanizmą nei realią pagalbą vaikui.
Brutalūs metodai ir vaiko interesų nepaisymas
Komentuodamas socialiniuose tinkluose paplitusį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai užlaužia motinai rankas, o vaiko teisių specialistai jį jėga atplėšia, E. Pavlovičius pabrėžia – tai nebuvo vaiko interesų gynimas. Anot teisininko, vaikas tokioje situacijoje patiria didžiausią traumą, o jėgos naudojimas tik parodo sistemos neįgalumą spręsti konfliktus civilizuotai. [09:59]
Nors vaiko teisių tarnyba teigia, kad tėvų konfliktai buvo nagrinėti dešimtis kartų, E. Pavlovičius atkerta: „Jei po 54 skundų situacija persikelia į gatvę su fizine jėga, vadinasi, jūs nieko nepadarėte“. [09:47]
Sistema, veikianti pagal šablonus
Teisininko teigimu, vaiko teisių apsaugos specialistų darbas dažnai apsiriboja „varnelių sudėjimu“ ir šabloninių išvadų rašymu. Jis pastebi, kad specialistai neįsigilina į individualią šeimos situaciją, o jų rengiamos atvejo vadybos yra tiesiog abiejų pusių pasisakymų fiksavimas, vėliau teismuose naudojamas vieno iš tėvų naudai. [06:19]
Be to, kyla klausimų dėl darbuotojų kompetencijos. E. Pavlovičiaus nuomone, dirbti su tokiomis jautriomis bylomis turėtų aukščiausios kvalifikacijos psichologai, o ne asmenys, paruošti pagal trumpus kursus ar metodinę medžiagą, kuri dažnai yra mechaniškai perkelta iš užsienio šalių modelių, neatsižvelgiant į Lietuvos kultūrinį ir socialinį kontekstą. [14:58]
Viešieji ryšiai už mokesčių mokėtojų pinigus?
Vienas iš labiausiai stebinančių teisininko įžvalgų – sistemos bandymas „nusiplauti“ atsakomybę per žiniasklaidą. E. Pavlovičius mini duomenis apie didžiules sumas, skiriamas užsakomajam turiniui ir reklaminiams klipams, kurių tikslas – parodyti tarnybą kaip nepriekaištingai veikiančią instituciją. [03:42]
Jis prognozuoja, kad po skandalingų įvykių sistema bandys nukreipti dėmesį, darydama spaudimą motinai: „Bus bandoma išsiaiškinti, kaip ji gavo vaizdo medžiagą, ar tai teisėta, galbūt net užtraukti baudžiamąją bylą, kad tik pati sistema liktų šventa ir neliečiama“. [10:39]
Išeitis – esminė reforma
E. Pavlovičius įsitikinęs, kad vaiko teisių tarnyba turi būti reformuota iš esmės. Vietoj bauginimo ir prievartos mechanizmų, turėtų būti kuriamas realios pagalbos tinklas. Pavyzdžiui, vaiko perdavimas turėtų vykti neutralioje, vaikui saugioje aplinkoje, tarpininkaujant specialistams, o ne gatvėje dalyvaujant ginkluotiems pareigūnams. [18:26]
„Mums reikia struktūros, kuri padėtų šeimai, o ne tokios, kuriai tereikia uniformų ir botagų, kad taptų vaiko teisių gestapu“, – griežtai užbaigia teisininkas. [31:36]
