„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos ekonomikos augimą lygina su Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių rezultatais – neblogai, bet galėjo būti daug geriau. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei pernai, bet mažiau nei tikėtasi – tik 2,1 procento. Vis tik daugelis rodiklių rodo, kad ekonomikos augimas paspartės.
Pagrindinė pasaulio ekonomikos rizika ‒ populizmas
Nors šių metų pradžioje buvo išsakyta ne viena prognozė apie galimą naują pasaulinę krizę, vėliau baimės atslūgo, o daugelyje pasaulio šalių ekonomikos tendencijos pagerėjo. Kol kas labiausiai nuviliančios yra didžiosios išsivysčiusios pasaulio valstybės, kurių augimą slopina senėjančios visuomenės, stagnuojančios reformos ir labai vangus produktyvumo augimas. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomika augs tik apie 2 proc., o euro zonos ekonomika – tik apie 1,5 procento.
„Ekonomikos nuosmukis Rusijoje baigėsi, o pakilusios ir pamažu toliau kilsiančios naftos kainos suteiks jos ekonomikai teigiamo impulso. Tiesa, laukiantiems sankcijų atšaukimo ir prekybinių santykių normalizavimosi gerų naujienų kol kas nėra. Toliau vyksta planinis Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, o pagrindinio pasaulio ekonomikos augimo variklio vaidmenį perima Indija. Ekonomikos disbalansų vis dar yra, tačiau didžiausia rizika kyla ne dėl jų. Pasaulio ekonomikos augimui koją gali pakišti politinis dopingas – populizmas, žadantis greitus ir neįtikėtinus rezultatus“, ‒ teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistų nuomone, Brexit referendumo rezultatai yra tik vienas iš pavyzdžių, rodantis gyventojų nusivylimą tradicinėmis politinėmis jėgomis ir nepasitenkinimą per lėtai augančiomis pajamomis bei gyvenimo kokybe. Radikalių politinių jėgų, siūlančių nerealius ir kartais pavojingus receptus, iškilimas ir stiprėjimas stebimas daugelyje šalių. Iškyla rizika, kad po JAV prezidento rinkimų didžiausia pasaulio ekonomika taps uždaresnė, tarptautinių prekybos ir investicijų sutarčių pasirašymas bus atidėtas ilgam laikui.
„Artėjantis konstitucinės reformos referendumas Italijoje, prezidento rinkimai Prancūzijoje bei parlamento rinkimai Vokietijoje – visur nesunkiai įsivaizduojami scenarijai, kuomet pusamžį trukusią Europos integraciją ir glaudesnį bendradarbiavimą galėtų pakeisti separatizmas, kraštutinis nacionalizmas ir protekcionizmas. Tokiu atveju nelaimėtų niekas, todėl politikai turi skubėti pašalinti ekonomines ir socialines priežastis, kurios kursto dažnai pagrįstą nepasitenkinimą dabartine padėtimi“, ‒ sako N. Mačiulis.
Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad šiuo metu ir neigiamos, ir teigiamos pasaulio ekonomikos raidos tikimybės yra labiau subalansuotos. Nors neigiamo scenarijaus tikimybė siekia 25 proc., padidėjo ir tikimybė, kad daugelyje išsivysčiusių valstybių pagerės lūkesčiai, įsibėgės kreditavimo augimas, sparčiau didės investicijos ir produktyvumas, o pasaulio ekonomikos augimas bus spartesnis nei prognozuojama.
Lietuvoje ‒ užimtumo, atlyginimų ir vartojimo šuolis
Nepaisant gana lėto BVP augimo pirmąjį šių metų pusmetį, daugelis makroekonomikos rodiklių rodo gerėjančias Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Daug neigiamos įtakos augimui šių metų pradžioje turėjo sumažėjusios įmonių atsargos bei stagnuojančios investicijos. Tiesa, jau antrąjį ketvirtį buvo stebimas privataus sektoriaus investicijų atsigavimas – vien investicijos į transporto ir gamybos priemones augo 16,4 procento. „Swedbank“ ekonomistų nuomone, investicijų augimui visos aplinkybės išlieka palankios, bet pastaruoju metu jas galėjo slopinti per lėtai skirstoma ES parama.
Nepaisant neatslūgstančios emigracijos – grynoji emigracija per 7 šių metų mėnesius padidėjo net 16 proc. – užimtumas pirmąjį pusmetį išaugo 2,4 procento. Prie to daug prisidėjo vis naujas aukštumas pasiekiantis darbo jėgos aktyvumas – vis mažesnė dalis gyventojų nei dirba, nei ieško darbo, o pasitenkina tik socialinėmis išmokomis ar neoficialiomis pajamomis.
„Dar iškalbingesnės yra darbo užmokesčio augimo tendencijos. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 8,1 proc. didesnis nei prieš metus. Tiesa, išlieka nemaži skirtumai tarp atskirų sektorių – viešajame sektoriuje atlyginimai augo 5,9 proc., o privačiame – net 9,4 procento. Maždaug trečdalis šio atlyginimų augimo yra nulemtas minimalaus atlyginimo didėjimo bei darbo užmokesčio fondo skaidrėjimo ‒ vis mažiau darbuotojų gauna priedus vokeliuose“, ‒ komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2017 ir 2018 metais darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 6 proc., bet vis tiek išliks daug spartesnis nei infliacija, kuri sieks, atitinkamai, 3,0 ir 2,5 procento.
Teigiamos tendencijos darbo rinkoje atsispindėjo ir vidaus vartojime – mažmeninės prekybos augimas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius siekė net 6,5 procento. Ypač sparčiai (14,6 proc.) augo degalų mažmeninė prekyba. Ekonomistų nuomone, tai rodo, kad kontrabandinį kurą sėkmingai išstumia atpigęs legaliai parduodamas kuras.
Nepaisant to, kad šių metų Lietuvos BVP augimas bus lėtesnis nei prognozuota ir sieks tik apie 2,5 procento, to nebūtų galima įtarti, stebint valstybės finansų duomenis. Per septynis mėnesius nacionalinio biudžeto pajamų augimas siekė net 7,4 proc. ir planą viršijo 4,3 procento. „Labai tikėtina, kad šie metai bus pirmieji po nepriklausomybės atkūrimo, kuomet galėsime atšvęsti subalansuotus valstybės finansus – valstybės išlaidos nebeviršys jos pajamų“, ‒ prognozuoja N. Mačiulis.
„Atlyginimų, užimtumo, mažmeninės prekybos, biudžeto pajamų ir net eksporto augimo tendencijos rodo, kad Lietuvos ekonomika yra stabilaus augimo, apimančio daugelį sektorių ir namų ūkių, kelyje. Tačiau dėl besitraukiančios darbo jėgos jau nuo kitų metų pradės mažėti užimtumas, todėl spartesnio nei 3 proc. BVP augimo tikėtis nereikėtų. Išsikvėpiančias ilgalaikio augimo tendencijas galėtų pakeisti sparčiau įgyvendinamos esminės struktūrinės reformos. Todėl 17-osios vyriausybės ambicijos ir ryžtas veikti bus labai svarbūs“, ‒ reziumuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.