ES sutarties paradoksas
2009 m. balandžio 16 dieną tuometis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė stojimo į ES sutartį. Sutarties apimtis – 5000 puslapių.
2003 m. gegužės 10-11 dienomis įvyko referendumas. Taigi, per 25 dienas kiekvienas referendumo dalyvis privalėjo įdėmiai perskaityti sudėtingą 5000 puslapių sutarties tekstą, t.y. kasdien po 200 puslapių!
Su 5000 puslapių sutarties tekstu referendumo dalyviai galėjo susipažinti 12-oje Europos informacijos centrų, o taip pat 60-ies savivaldybių, daugiausia, centrinėse bibliotekose.
Biudžeto tarnautojai, mokslo žmonės, politikai, politologai, apžvalgininkai, studentai, atsitraukę nuo darbų ir mokslo įstengė kasdien išnagrinėti, perskaityti po 200 sutarties puslapių, kai provincijose, kaimuose jau kleketavo didysis pavasario darbymetis.
Dviejų dienų referendume, gausiai pamaloninti aliejaus buteliais, kvietinių miltų ir skalbimo pakais, dalyvavo 63,37 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. ES stojimo sutarčiai pritarė 91,87 proc. atėjusių balsuoti.
Referendumo biuleteniuose buvo įrašytas vienintelis raginimas: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje.“
Seimas sutartį ratifikavo 2003 m. rugsėjo 16 dieną. ES sutartį savo nutarimais patvirtino Seimas ir Vyriausybė. Referendumas sutarčiai pritarė, bet negali sakyti, kad savo sprendimu, nutarimu patvirtino.
Įdomiai apie ES sutarties „ceremoniją“ pasisakė įžvalgus šiaulietis finansininkas Egidijus Sinkevičius, pridėjęs kas parašyta: „nėra žinių, kiek piliečių, dėję parašus, sutartį pamatė tik referendumo metu.“
2018-2019 metų ES institucijų apklausose lietuviai įvardijami kaip didžiausi ES patriotai.
Savivaldos rinkimų paradoksai
Kliaunamės ne politologiniais išvedžiojimais, o gryna aritmetika.
Socialdemokratai 2019 m. savivaldos rinkimuose prarado 45 tūkst. rinkėjų balsų (2015 m. buvo gavę 201 tūkst., 2019 m. – 156 tūkst.).
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 131 tūkst. rinkėjų balsų, arba 55 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais.
Socialdemokratai 2019 metų rinkimuose neteko 85 mandatų (2015 m. – 359 vietos tarybose, 2019 m. – 274 vietos).
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2019 m. savivaldos rinkimuose gavo 83 mandatais daugiau nei turėjo 2015 m. (2015 m. – 140 mandatų, 2019 m. – 223 mandatai).
Rinkimuose socialdemokratai neteko vieno mero posto – turėjo 16, 2019 m. – 15.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2015 m. turėjo 4 merus, po 2019 m. rinkimų – 6.
Kaip pasiskirstė mandatai didžiuosiuose penkiuose miestuose.
Socialdemokratai: Vilniaus mieste mandatų – 0, Kaune – 0, Klaipėdoje – 0, Panevėžio m. taryboje – 2, Šiaulių m. taryboje – 2.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Klaipėdoje – 7, Panevėžyje – 3, Šiauliuose – 3, Vilniuje – 3. Kaune „valstiečiai“ rėmė Visvaldo Matijošaičio komitetą.
Pažymėtina, kad į sostinės savivaldybės tarybą nebuvo išrinktas socialdemokratų lyderis G.Paluckas, iki rinkimų buvęs Vilniaus vicemeru!
Iš tikrųjų savivaldos rinkimus laimėjo ne partijos, o visuomeniniai komitetai: savivaldybių tarybose iškovojo 317 vietų ir 12 merų postų!
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai plūduriavo 2015 m. lygmeniu – 2015 m. turėjo 11 mero postų, 2019 m. – 11 ir išliko. 2015 m. tarybose turėjo 253 vietas, 2019 m. – 274 vietas.
Ir socialdemokratai, ir konservatoriai išsilaikė tik dėl ankstesnių metų įdirbio.
Vertinimai
Aštuoni politologai, su profesore Novagrockiene priešakyje: jų įsitikinimu, savivaldos rinkimuose prasčiausiai pasirodė „valstiečiai“, mat už TS-LKD balsavo 16,05 proc. rinkėjų, socialdemokratus – 13,04 proc., o už „valstiečius“ tik 11,16 proc.!
Ak, ponia profesore, savivaldos rinkimuose pergalę užtikrina ne procentai, o laimėtos naujos tarybos narių ir merų vietos. Čia, profesore, kaip futbolo rungtynėse: skaičiuojami įmušti nauji įvarčiai, o ne parduotų bilietų skaičius. Tik Seimo rinkimuose yra svarbiausia surinktų balsų skaičius.
Europarlamento rinkimų paradoksai
Socialdemokratai Europarlamento rinkimuose laimėjo du mandatus, bet prarado eurokomisaro postą. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo du mandatus ir svarbų eurokomisaro postą.
Socialdemorkatė Vilija Blinkevičiūtė socialdemorkatų pasiekimą įvertino „kaip puikų.“
Dvaro politologai ir apžvalgininkai pažymėjo, kad geriausiai pasirodė TS-LKD – laimėjo tris europarlamentaro mandatus.
Sulyginame: kas svarbiau – du „valstiečių“ europarlamentarų mandatai ir vienas svarbiausių ES komisarų postas ar TS-LKD trys eiliniai europarlamentarų postai? Galima skelbti bent lygiąsias.
Prezidento rinkimų paradoksai
Pagal politologus, apžvalgininkus, „Baltijos tyrimai“ apklausas prezidento rinkimus turėjo laimėti nuoširdžioji Ingrida Šimonytė. Ji subūrė didelį palaikytojų būrį ir gavo didžiausius finansus. Po pirmojo rinkimų turo konkurentas Gitanas Nausėda pastebimai ėmė atsilikti…
I. Šimonytė 200 tūkst. egzempliorių tiražu tautoje išplatino padėkos laišką: „Mieli Lietuvos žmonės: tariu nuoširdų ačiū!“ Be kita ko laiške pretendentė rašė: „Sulaukusi Jūsų pasitikėjimo, per ateinančių penkerių metų kadenciją sieksiu visiems teisingesnės Lietuvos, kurioje nebūtų užmirštų žmonių, o tėvai turėtų viltį, kad jų vaikai gyvens geriau.“ Padėkos raštas rodė, kad Ingrida jau gyveno prezidentės ateitimi…
Laiške išspausdinti entuziastų ir palaikytojų agitaciniai žodžiai:
Nomeda Marčėnaitė, TV laidų vedėja: „Man atrodo, kad Ingrida yra tikra lietuvė: dora, sąžininga ir viską daranti vardan TOS, Lietuvos.“
Algirdas Kaušpėdas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių: „Mes, bičiuliai, ilgai laukėme vilties, žmonių ir laisvės prezidento. Dabar mes turime tokį kandidatą. Tai – Ingrida.“
Petras Auštrevičius, europarlamentaras: „Už Ingridą, nes ji yra lyderė ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje.“
Giedrius Savickas, aktorius, TV laidų vedėjas: „Ingrida nesako to, ką mes norime išgirsti. Ji nežada mums to, ko negali padaryti.“
Jonas Algirdas Kronkaitis, atsargos generolas majoras, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Už Ingridą, nes ji neišduos to, dėl ko taip ilgai kovojome.“
Prof. dr. Algirdas Bumblauskas, istorikas: „Kokio reikia Lietuvai prezidento? Reikia labai originaliai ir kūrybiškai mąstančio žmogaus. Ingrida yra tokia.“
Kristina Kazlauskaitė, kino ir teatro aktorė: „Ingrida – iš tų žmonių, kurie turi nuoširdų ir tikrą santykį su tuo, su kuriuo kalba.“
Aidas Giniotis, aktorius režisierius: „Už Ingridą, nes ji nori kurti ir dirbti Lietuvai.“
Linas Kunigėlis, sporto komentatorius: „Už Ingridą, nes ji prisiima atsakomybę.“
Justas Džiugelis, Seimo narys: „Už Ingridą, nes tai geriausia, kas dabar gali nutikti Lietuvai.“
Martynas Starkus, TV laidų vedėjas: „Už Ingridą, nes matau ją dirbančią valstybei.“
Prof. Liudas Mažylis, Lietuvos mokslininkas: „Už Ingridą, nes ji yra universalus, daugelio gebėjimų žmogus.“
Po pirmojo rinkimų turo I.Šimonytė nuoširdžiai džiaugėsi, šoko ir dainavo televizijos ekranuose… Laimingesnio žmogaus Lietuva neturėjo.
G.Nausėda keliavo po miestus, miestelius, bažnyčias, gyvenvietes, sodybas – viešėjo šeimose…
Kas įvyko II rinkimų ture? Lemiamu momentu „mieli tautiečiai“ urmu pasirinko G.Nausėdą(!), Ingridą palikdami toli už posūkio. Rinkėjai ir 2016-siais Seimo rinkimuose suteikė viltį konservatoriams: tie išsipustė, išsipuošė, prisipynė pergalės vainikų, o antrajame rinkimų ture – tauta juos paliko už posūkio, 2019-ųjų prezidento rinkimuose tauta vėl žaidė kaip katė su pele, 2020 m. Seimo rinkimuose pažais ir lemiamu momentu… Unikali tauta: niekas nežino, kas iš tikrųjų verda jos gelmėse.
Apklausų paradoksai
„Baltijos tyrimai“ žinių agentūros ELTA užsakymu paskelbė sensacingus apklausų duomenis: „valstiečius“ lenkia ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratai, ir net Darbo partija! „Valstiečiai“ nukrito į 4 vietą! Tokiu būdu „Baltijos tyrimų“ vadovė ponia Ališauskienė dvaro politologams ir patarnautojams davė ženklą: pulti!
Ir tie puolė: „valstiečiai“, prieš 2020 metų Seimo rinkimus prisipirkite žvakių(!), užsisakykite visose bažnyčiose mišias, Karbauskiui – kaput, Širinskienei – laikas grįžti „kaiman daržų ravėti“, partinis žiogelis politikos pievoje nuo vienos partijos ant kitos šokinėjantis, iš partijos vado ir Seimo pirmininko pareigų išmestas Žemaitaitis klyktelėjo: „greit „valstiečiai“ sutilps vienoje lifto kabinoje.“
Ir bene naujausi, kur kas rimtesnės, solidesnės „Vilmorus“ agentūros apklausų rezultatai: „valstiečiai“ išliks antroje, po konservatorių, vietoje! Ponios Ališauskienės apklausos ūmai išleido orą!
Choras pritilo, Žemaitaitis suraukė antakius, o… politologė pridūrė: „Vis vien „valstiečių“ reitingai mažesni nei anksčiau.“
