Sveiki,

dalijamės gražiu istoriniu pasakojimu ir šių dienų aktualijomis. Prisegame autentiškas nuotraukas, kuriose matyti senovė ir dabartis. Mums labai patiko naujakurių pasakojimas apie rastą šimtus metų skaičiuojančią pasagą statybose ir apleisto Kauno rajono renesansas. Tikime, patiks ir jūsų skaitytojams.

Būsime dėkingi už publikaciją.

Iš griuvėsių prisikėlęs Kauno Šančių gyvenamasis rajonas tampa kosmopolitiška erdve gyventi

Renesansą išgyvenantys Kauno Žemieji Šančiai jau lyginami su prestižiniu menininkų rajonu tapusiu sostinės Užupiu. Naujam gyvenimui prikeltas buvęs karinis miestelis tapo vienu moderniausiu Kauno kvartalu, kurio naujakurius užbūrė ne tik didybe alsuojantys erdvūs šiuolaikiški butai, bet ir netikėtai rastos žinutės iš praeities. Šis kvartalas yra įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus, kurie tampa strategine miesto plėtra, ir nenaudojami miesto plotai vėl atgyja.

Apleistų kareivinių renesansas

XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų.

Po Nepriklausomybės sovietų kariuomenei teko palikti šalį. Karinės bazės fortuose buvo panaikintos, o antrą šimtmetį skaičiuojantys kariniai statiniai pradėti saugoti kaip paveldo objektai.

Architektai apgailestauja, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo baiminamasi restauruoti tokius pastatus. Galbūt dėl patirties stokos, o gal ir dėl atsargos jų dar labiau nesugadinti.

Todėl istoriškai svarbi vieta, kaip ir daugelis kitų, metų metus buvo apskritai neliečiama.

Tačiau verslininkai galiausiai pastebėjo apleistų Kauno kareivinių kvartalo perspektyvas ir primirštą karinę tvirtovę pamažu pavertė moderniu gyvenamuoju kvartalu, pavadintu „Juozapavičiaus 13“.

2016 metais Austėja Landsbergienė buvusių kareivinių teritorijoje įkūrė Karalienės Mortos mokyklą. Netrukus duris atvėrė prekybos centras, vaikų darželis, saugioje ir uždaroje teritorijoje iškilo išskirtiniai kotedžai. Iš viso restauruojami ir naujam gyvenimui prikeliami aštuoni buvusių kareivinių pastatai, taip pat pastatyti keturi visiškai nauji.

Caro laikus menantys prancūziško stiliaus statiniai po beveik 130 metų išgyveno renesansą ir tapo tikru lobiu autentikos ir unikalumo ieškantiems šiuolaikiškiems Kauno miesto gyventojams.

Pirmieji naujakuriai

Patys pirmieji kvartalo naujakuriai buvo Pauliaus Urbelio šeima, kurią sužavėjo ne tik strategiškai patogi vieta, bet ir autentiški istoriniai raudonų plytų pastatai aukštomis lubomis ir dideliais langais.

„Autentiškumas mums yra didelis pliusas. Kadangi pats domiuosi architektūra, man didelę reikšmę renkantis būstą turėjo faktas, kad šis kvartalas yra architekto Gintauto Natkevičiaus projektas.

„Juozapavičiaus 13“ pavadinčiau prestižiniu rajonu su nauja infrastruktūra, apšvietimu, apsauga, darželiu ir mokykla, parduotuve, dviračių takais ir už poros kilometrų ošiančiu Panemunės šilu. Renesansą išgyvenančius Šančius dabar galima sulyginti su menininkų rajonu tapusiu sostinės Užupiu“, – prisipažįsta pirmasis istorinėje vietoje įsikūrusio naujo kvartalo gyventojas.

Žinutės iš praeities

Autentiškos gyvenamosios erdvės su vyru ieškojo ir buvusių kareivinių teritorijoje įsikūrusiame kvartale apsigyvenusi Radvilė. Jauna šeima čia gyvena keletą mėnesių ir kiekvieną dieną šią vietą įsimyli vis labiau.

„Istoriniai pastatai sukuria ypatingą aurą. Pavyzdžiui, mūsų kotedže yra išsaugota didžiulė autentiška arka. Butas alsuoja didybe, kuri būdinga tų laikų architektūrai. Man labai žavu, kad kai kurių pastatų išsaugotos ne tik raudonos plytos, bet ir tam tikros detalės iš praeities.

Pavyzdžiui, buvusių arklidžių pastato sieną puošia žiedelis, prie kurio buvo rišami arkliai. Kol dar buvo nebaigtos statybos, netoli mūsų kotedžo draugai atsitiktinai rado šimto metų senumo pasagą. Tai išties neįtikėtina! Ją mums padovanojo įkurtuvių proga. Ši žinutė iš praeities yra tarsi mažas mūsų namų laimės simbolis“, – gyvenimu istorinėje vietoje džiaugiasi kaunietė.

Reikšmingas Lietuvos mastu

Architektas Gintautas Natkevičius džiaugiasi, kad naujam gyvenimui prikeltas „Juozapavičiaus 13“ kvartalas yra labai reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

„Tai įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus“, – tikina apleistam Šančių kvartalui gyvybę suteikęs architektas.

Natkevičius neslepia, kad buvo nepaprastai įdomu, nors ir nelengva kurti projektą nesugriaunant to, kas yra vertinga ir turi istorijos prieskonį.

Pritraukia investuotojus

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Asta Kiaunienė antrina, kad reikėtų ne tik išsaugoti istoriją ir vertybinius dalykus, bet ir sujungti paveldą su šiuolaikine architektūra.

Ji pastebi, kad renesansą išgyvenantys Šančiai tapo itin populiaria vieta netradicines erdves mėgstantiems menininkams ir verslo subjektams.

„Menininkai įsikuria buvusiose apleistose teritorijose, kurios galbūt kitiems atrodo nepatrauklios, tačiau būtent tas išskirtinumas ir tampa vietovės vizitine kortele. O galiausiai ir koziriu.

Nes įdomios, menininkų atrastos vietos pritraukia gyvybę, o su ja ir investuotojus. Tokie rajonai, kuriuos pirmieji atranda menininkai, tampa prestižiniais visame pasaulyje. Meniška akis turbūt tikrai mato daugiau“, – iš griuvėsių prisikėlusių Šančių ateinančiu aukso laiku neabejoja Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė.