Seimo posėdyje pristatytos šešios kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais skirti du kadenciją baigusius Konstitucinio Teismo teisėjus – teisės mokslininkus Praną Kuconį ir Algirdą Taminską. Kandidatai iki paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėjais yra dirbę LAT ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kitose valstybės institucijose.
„Solidi profesinio darbo patirtis, pasiekimai mokslo srityje rengiant vadovėlius, monografijas, kitus mokslo leidinius baudžiamosios justicijos temomis, nemažas indėlis į teisėkūrą leidžia teigti, kad gerbiamo P. Kuconio paskyrimas į LAT teisėjo pareigas padės reikšmingai sustiprinti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų gretas“, – pristatydama kandidatūrą teigė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė. Pasak jos, antrojo pretendento A. Taminsko įvairiapusė profesinio darbo patirtis, akademinio darbo pasiekimai Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir jo paskyrimas į LAT teisėjo pareigas reikšmingai sustiprins šio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų korpusą.
Prezidentė taip pat siūlo LAT teisėjais skirti du itin patyrusius baudžiamosios teisės ekspertus – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Sigitą Bieliauskienę ir Panevėžio apygardos teismo teisėją ir šio teismo pirmininką Artūrą Ridiką.
„Didesnį nei 16 metų teisėjo darbo stažą turinti S. Bieliauskienė teisėjo karjerą pradėjo Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme. 2008 m. ji buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo, o 2015 m. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, kur dirba iki šiol ir nagrinėja vienas sudėtingiausių baudžiamųjų bylų“, – sakė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė.
A. Ridikas teisėju pradėjo dirbti 2005 m. Panevėžio miesto apylinkės teisme. Iki šio paskyrimo jis dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru. Pretendentas šiuo metu yra Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir nuo 2013 m. vadovauja šiam teismui. Jis taip pat yra Teisėjų tarybos narys. Pasak R. Svetikaitės, Respublikos Prezidentė mano, kad A. Ridikas, būdamas ryžtingas ir sąžiningas teisėjas visiškai atitinka aukščiausios kompetencijos ir reputacijos reikalavimus keliamus Aukščiausiojo Teismo teisėjui ir jo patirtis įvairių grandžių teismuose, teisėsaugos institucijose ir sukauptos profesinės žinios pasitarnaus vienodo teisės aiškinimo ir taikymo užtikrinimui mūsų valstybėje.
Siekiant suformuoti profesionalų aukščiausios grandies teismo teisėjų korpusą, į kasacinio teismo teisėjų gretas siūlomos dvi patyrusios teisės mokslininkės iš Vilniaus universiteto.
Į LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teikiama Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė advokatė Danguolė Bublienė ilgą laiką dirbo Teisingumo ministerijoje, vadovavo šios ministerijos Privatinės teisės departamentui. „Pretendentė yra daugelio monografijų, vadovėlių, kitų mokslinių publikacijų įvairiais privatinės teisės klausimais autorė ir bendraautorė, žinoma vartotojų teisės ekspertė“, – tvirtino R. Svetikaitė.
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja siūloma Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė yra aktyvi teisės mokslininkė, paskelbusi daug mokslinių publikacijų baudžiamosios justicijos klausimais. „Pretendentės, kaip mokslininkės, biografija yra išties įspūdinga. Viena arba su bendraautoriais ji yra paskelbusi itin daug mokslinių publikacijų baudžiamosios justicijos klausimais tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose mokslo leidiniuose, dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauja mokslo projektuose Lietuvoje ir užsienyje, vadovauja doktorantams. Pagrindinės jos mokslinių interesų kryptys yra baudžiamasis procesas, teismo ekspertizė, kriminalistika“, – pažymėjo šalies vadovės patarėja.
Kandidatams atsakius į Seimo narių klausimus parlamentas pradėjo Seimo nutarimų projektų svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu nutarimų projektams svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatais į šias pareigas. Preliminari projektų svarstymo Seimo posėdyje data – spalio 17 d.
