Bitkoinų gavyba* – kriptovaliutos kūrimo procesas – jau įgijo tokį mastą, kad ekspertai rimtai prabilo apie grėsmę, keliamą ekologijai. Skaitmeninių pinigų emisijai ir transakcijų patvirtinimui reikia vis daugiau elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad bitkoino kursas ryžtingai stiebiasi aukštyn ir neseniai įveikė 9000 JAV žymą, susidomėjimas šia kriptovaliuta auga – tad, atitinkamai didėja ir elektros suvartojimas.
Autoritetingos platformos „Digiconomist“ įkūrėjo ir kriptovaliutų analitiko Alexo de Vries vertinimu, kad veikla būtų pelninga, operacijų su bitkoinais užtikrinimui ir naujų kriptovaliutos vienetų išgavimui naudojamų sudėtingų kriptografinių uždavinių sprendimui, bitkoinų kasėjai kasmet turės sunaudoti po daugiau nei 29 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Maždaug tiek energijos per metus su naudoja tokios šalys, kaip Slovakija ir Omanas.
Energija kasimui
Dabar vienai bitkoinų transakcijai (o jų kasdien atliekama maždaug 300 tūkstančių) reikia 215 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, tvirtina A. de Vriesas. Olandijos banko ING vyr. ekonomisto Teuniso Brosenso spalio vidurio prognozė buvo kuklesnė – 200 kWh.
Kaip bebūtų, tai šiek tiek daugiau, nei per metus sunaudoja kiaura parą dirbantis А++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas, ir maždaug tiek, kiek skalbimo mašina sunaudoja per pusantrų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė amerikiečių šeima per mėnesį sunaudoja 897 kWh, vienos tranzakcijos įvykdymui sunaudojama tiek energijos, kiek vienam namų ūkiui pakaktų visai savaitei.
A. de Vriesas taip pat naudoja Tarptautinės energetikos agentūros 2017 metų ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, bitkoinų kasėjai per metus sunaudoja 0,7% energijos JAV ir 3,1% – Rusijoje.
Pastaraisiais metais kriptovaliutos energiją naudoja efektyviau, rašo „Vice|, tačiau pagal šį kriterijų vis dar nusileidžia kitoms mokėjimo formoms. A. de Vriesas suskaičiavo, kad „Visa“ sistemos duomenų centrai sunaudoja tiek pat energijos, kiek 50 tūkstančių amerikiečių šeimų. Tad bitkoinų kasyba sunaudoja 53,4 karto daugiau energijos. Autorius pabrėžia, kad jo skaičiavimai toli gražu nėra idealūs (tarkime, jis neatsižvelgia į „Visa“ biuruose sunaudojamą energiją), tačiau skirtumas vis viena šokiruoja. T.Brosensas iš ING bitkoinus taip pat lygina su „Visa“, tačiau ima kitus skaičius: vienai „Visa“ tranzakcijai sunaudojama 0,01 kWh, o tai 20 tūkstančių kartų ekonomiškiau už bitokinų lasybą.
„Citigroup“ analitikas Christopheris Chapmanas prognozuoja, kad po keturių metų bitkoinų kasyba taps nebepelninga. Atsižvelgiant į visus skaičiavimus, augimo ir elektros sąnaudų tendencijas, kad bitkoinas liktų pelningas, jis 2022 metais turėtų kainuoti apie 300 000 JAV dolerių. Tuo laiku emisijai sunaudotas elektros kiekis prilygtų visos Japonijos sunaudojamai energijai.
Didelės kasybos energijos sąnaudos galiausiai reiškia didelius į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. A. de Vriesas kaip pavyzdį panaudojo laisvai prieinamus duomenis apie vieną iš stambiausių kasybos fermų |Bitmain Technologies“, naudojančios Kinijos anglimi kūrenamose elektrinėse gaunamą energiją. Jo skaičiavimais, išgaudama vieną bitkoiną, tokia ferma į atmosferą išmeta 8 – 13 tonų СО2, arba po 24 – 40 tonų per valandą. Palyginkite, kiek СО2 išskiria vidutinis europietiškas automobilis, nuvažiuodamas vieną kilometrą (0,12 kg), ir gausite bauginamą skaičių: viena tokios fermos darbo valanda į orą išskiria maždaug tiek, kiek automobilis 5 kartus apvažiuodamas Žemės rutulį per pusiaują (200 tūkstančių km).
Ar gresia ekologinė katastrofa?
„Roger Wilco Agency“ lapkričio ataskaitoje tvirtinama, kad „bitkoinas planetos nenužudys“, o „Digiconomist“ ir „Vice“ skaičiavimai – blogai pagrįsti. Pareiškimai apie kriptovaliutų pavojingumą kas kelerius metus pasirodo „kaip pagal grafiką“, tvirtina ataskaitos autorius tinklaraštininkas, besispecializuojantis aukštųjų technologijų pasaulio naujienose – ir agentūros įkūrėjas – Markas Hopkinsas. Pasak jo, didžia dalimi tai reakcija į bitkoino kurso pakilimą: kai kaina ima augti, vis aktyviau pateikiami argumentai prieš kriptovaliutos pirkimą. Ir jie kaskart turi būti vis išradingesni – bent jau paskatinti susimąstyti apie bitkoinų kasybos keliamus ekologinius sunkumus.
2013 metų lapkričio mėnesį „Ars Technica“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, ar bitkoinų kasyba nesukels ekologinės katastrofos. Tuomet bitkoinų tranzakcijų apimtis vos vos viršijo „PayPal“ tranzakcijų apimtis. M.Hopkinsas su kolegomis palygino kriptovaliutų rodiklius su turimais duomenimis apie „eBay“ energijos sąnaudas. Remiantis 2010 metų duomenimis, „eBay“ per metus visiems savo objektams, įskaitant duomenų centrus ir biurų patalpas, sunaudojo 500 tūkstančių MWh energijos. „Ars Technica“ duomenimis, tais metais bitkoinų kasėjai sunaudojo ~360 tūkstančių MWh kasybai ir kompiuterių aušinimui, nors tranzakcijų buvo gerokai mažiau. Lygiai taip visuomenės taikiklyje bitkoinas atsidūrė 2015 metais – ir sukėlė diskusiją apie ekologinį saugumą. Tačiau „Kernel Mag“ pasirodžiusio straipsnio autorius nurodė, kad vystantis technologijoms, kriptovaliutų kasyba tapo efektyvesnė, nors jos kaina ir išaugo.
„Digiconomist“ skaičiavimus galima paneigti, rašo M.Hopkinsas: juk bendra tendencija – kriptovaliutos gavybos efektyvumo didinimas. Būtent todėl kur kas populiaresnė kasyba, naudojanti integrines schemas, specialiai skirtas bitkoinų gavybai (ASIC), o ne centrinius procesorius (CPU) ar vaizdo plokštes (GPU). Kiekviena nauja šių schemų karta energiją naudoja vis efektyviau. Aišku, galima naudotis senais gerais (ir brangiais) metodais, tačiau tada verslas bus nepelningas.
Atsižvelgdamas į tai (o taip pat ir į šiuolaikinę kasėjų įrangą), M.Hopkinsas daro išvadą, kad per mėnesį viso pasaulio kriptovaliutų kasėjai sunaudoja ~559 milijonus kWh elektros energijos – tai keleriopai mažiau, nei pateikia „Digiconomist“. Netgi atsižvelgiant į duomenų centrų šildymo ir kompiuterių aušinimo sąnaudas, tai daug mažiau už „šokiruojančias“ prognozes. Be to, skelbiantieji aliarmą neatsižvelgia į duomenų centrus, naudojančius pigius kiniškus atsinaujinančios energijos išteklius, arba natūralų stambių kasybos fermų aušinimą, pavyzdžiui, Arktyje.
Kaip išspręsti problemą?
Kaip paaiškina puslapio en.Bitnovosti.com vyr. redaktorė E. Tarasova, bitkoino ekologiškumą gali paveikti naujo protokolo – „Lightning“ – naudojimas. Taip galima mainytis bitkoinais per specialius kanalus, nenaudojant bitkoino blokų grandines, kas paspartina tranzakcijos atlikimą. E.Tarasova įsitikinusi, kad protokolas greitai paplis.
Problemą galima išspręsti ir kitaip – hidrogavyba. Kaip rodo pavadinimas, čia kasybai naudojama hidroenergija ir vandens aušinimo sistemos. Juk vanduo – efektyvus, pigus atsinaujinantis ir visame pasaulyje prieinamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Kvebekas neseniai tapo savotiška kasėjų (taip pat ir iš Azijos) Meka – ten yra maždaug 40% Kanados vandens išteklių, ir veikia „Hydro-Quebec“ – valstybinė kompanija, atsakinga už vandens paskirstymą. Nuo 2018 metų balandžio 1 dienos „Hydro-Quebec“ pradeda programą „Industrial Revitalization Rate“, pagal kurią elektros energija kompanijoms, sunaudojančioms bent 500 kW galią, 1 kWh kainuos 2,58 JAV dol. – vietoje įprastų 4,56. ___________ * Kriptovaliutų kasyba – tranzakcijų tvirtinimais paskirstyta kompiuterių sistema ir jų įtraukimas į transakcijų registrą. Šis procesas vadinamas gavyba (angl. mining). Gavyba – tai kriptovaliutų saugumo ir stabilumo pagrindas. Kriptovaliuta generuojama, kai naujas blokas pridedamas prie transakcijų registro. Transakcijos patvirtinamos tik tada, kai jas patikrina kasėjai (angl. miners), – taip išvengiama tranzakcijų pakeitimo galimybės. Be to, gavyba užkerta kelią netikros tranzakcijos įtraukimui į registrą. Svarbiausios gavybos funkcijos: tranzakcijų patvirtinimas, tinklo apsauga nuo įvairių atakų ir decentralizacijos palaikymas. Nuo kompiuterių (t.y. įrengimų, užtikrinančių gavybą) skaičiaus sistemoje priklauso sistemos apsauga: kuo jų daugiau, tuo labiau sistema apsaugota.
